Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. U. ieškinį atsakovams P. G., A. G. dėl faktinėje santuokoje sukaupto bendrosios jungtinės nuosavybės tvarka turto priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu J. G. U. pažymėjo, kad kai P. G. atėjo pas ją gyventi, jie gyveno iš jos vienos pensijos, nes jiems tiek užteko, o P. G. pensija buvo taupoma banke. Taip susitarė šeimyniškai, kad kito pensiją taupys juodai dienai. Jų santuokos liudininkas B. S. gerai pažinojo teisininką Š., kuris buvo pas juos į svečius atvažiavęs. P. G. su teisininku pasikalbėjo, tuomet teisininkas ir patarė susirašyti tą sutartį. Š. liepė pačiam P. G. rašyti, bet jis sakė, kad pats tikrai nesurašys, tuomet pakvietė jos marčią G. U., kad sutarties tekstą užrašytų. Santuokos liudytojai yra mirę, o teisininko Š. jie nepažinojo, kur jis yra, nežino. P. G. pats norėjo to susitarimo, kad nebūtų išlaikytinis. Buvo sudarę bažnytinę santuoką, kaip seni žmonės, katalikiškai, taip ir pasiliko, nepagalvojo, gyveno ir tiek. P. G. liepė apie sutartį sūnums nesakyti, nes jie priekaištaus. Sutartį rašė marti G. U., o teisininkas Š. diktavo tekstą. Parašas yra jos ir jos vyro P. G.. P. G. be pensijos kitų pajamų neturėjo. Sūnūs bendravo su tėvu tik tuomet, kai jiems reikėjo pinigų pasiskolinti, kurių niekada neatiduodavo. P. G. turėjo pinigų, nes buvo pardavęs savo sodybą už 12000 litų. Už tuos pinigus kapuose pastatė paminklą, o likusią pinigų dalį sūnums davė. Buvo, kad abu su P. G. važiavo į banką, nes jis nematė ir labai silpnai girdėjo, tam, kad nuimtų iš sąskaitos pinigų ir sūnums atiduotų. Kai susituokė, P. G. buvo stipresnis, vėliau jau turėjo sveikatos problemų su širdimi, nežinojo nei kaip insuliną naudoti, nei kokius vaistus pirkti. P. G. nežinojo nei kiek maistas kainuoja, nei kiek automobilis kainuoja ar kuras, viskas buvo perkama mokant ieškovės banko kortele. Paskutinius 10 metų P. G. prastai girdėjo ir matė, du kartus jį buvo ištikusi koma. Mano, kad pagal susitarimą visi pinigai turi atitekti jai. Kito nekilnojamojo ar kitokio registruoto turto po P. G. mirties neliko. Namas, kuriame jie gyveno, statytas 1974 m., dar iki santuokos su P. G.. Kai reikėjo namo stogą keisti, ieškovė prašė P. G. prisidėti, bet jis pasakė, kad pusę namo jam užrašytų, tada duos 1000 Eur stogo remontui. Ieškovė su tokiomis sąlygomis nesutiko ir už savo lėšas stogą keitė. Visą laiką gyveno kaip sutuoktiniai, buvo rimta katalikiška šeima. P. G. vienas negalėjo paimti pinigų iš banko sąskaitos, nes neprigirdėjo. Ieškovė jį nuveždavo. Pamena gal porą kartų P. G. ėmė iš sąskaitos 2000 litų, pasidėdavo, norėjo turėti prie savęs pinigų, bet paskui juos sūnums atiduodavo. Pati matė, kad vienam sūnui davė 10000 litų, bet nesikišo. Pavardės nekeitė, nes kai tuokėsi, jau buvo sena, ir visus dokumentus būtų reikėję keisti. Vyras mirė dėl Covid ligos, kuri ir jai buvo diagnozuota, todėl negalėjo dalyvauti P. G. laidotuvėse. Be to, vienas iš jo sūnų pasakė, kad išvarys, jei ji pasirodys laidotuvėse ir užkrės.

Ieškovės atstovas advokatas ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad kai ieškovė ir tėvas P. G. pradėjo kartu gyventi, tėvas buvo stiprios sveikatos. Jis viską suvokė, būtų sudaręs civilinę santuoką, bet nepasitikėjo ieškove ir nenorėjo būti įsipareigojęs. Be to, kaip žmogus gali įsipareigoti sutartimi, kai jau prieš tai prisiekė prieš Dievą. Iki 2015 m. tėvas buvo geros sveikatos ir vairavo automobilį. Neginčija, kad tėvas ir ieškovė gyveno kaip šeima, jie sutarė. Jis ir brolis jokių pinigų iš tėvo neėmė, patys yra dirbantys. Ieškovė ir tėvas gyveno ūkiškai, tėvas pirko ir grūdus iš savo pinigų. Vienas kito jie neišlaikė. Prieš mirtį tėvas jau turėjo sveikatos problemų, bet ieškovė jo niekada neišlaikė, sakė, kad iš ūkio gyvena, o pinigus į sąskaitą deda. Ieškovė turėjo įgaliojimą, galėjo pinigus ir be tėvo P. G. žinios nusiimti. Mano, kad sąskaitose likę tėvo P. G. pinigai ieškovei nepriklauso. Kai tėvas pradėjo gyventi su ieškove, jis pardavė savo sodybą ir turėjo pinigų. 2002 m. sutartyje yra ne tėvo P. G. parašas. Mano, jog jis tikrai ne tokio charakterio, kad būtų pasirašęs tokią sutartį. Be to, tėvas yra pasakęs, kad jeigu mirs, viską paveldės vaikai. Mirus tėvui jis laidotuvėmis rūpinosi, laidotuvėse ieškovė nedalyvavo, neprašė jos pinigų laidotuvėms.

Teismo posėdžio metu atsakovas P. G. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad tėvas P. G. atėjo pas ieškovę gyventi, gyveno ūkiškai, veždavo į turgų derlių parduoti, jie abu gyveno iš ūkio, o ne iš pensijų. Apie 10-15 metų pragyveno tik iš gyvulių. Tėvas P. G. jam yra sakęs, kad pensijos iš banko jie neima. Buvo, kad prašydavo, kad kas kartu nueitų paklausti, kiek turi banke pinigų. Tėvas P. G. sužinojo, kad ieškovė iš jo sąskaitos buvo nuėmusi 38000 litų. Ieškovė turėjo įgaliojimą, tėvas sakė, kad buvo parašęs įgaliojimą. Už namo stogo keitimą ir plastikinius langus tėvas mokėjo. Tėvas su ieškove gyveno kaip šeima. Sutarties tėvas tikrai negalėjo pasirašyti. Jis nenorėjo įsipareigojimų turėti. Mano, kad ieškovė paveldėti neturi teisės, nes civiline tvarka nebuvo sudariusi santuokos. Tėvas P. G. viską išpasakodavo, visas paslaptis, todėl tikrai būtų pasakęs apie sutartį, ir parašas sutartyje yra ne tėvo. Nuo 2015 m. tėvo sveikata susilpnėjo, prasčiau matyti pradėjo, ir neprigirdėdavo, bet lovoje jis negulėjo, priežiūros jam nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), Swedbank AB banko sąskaitose esančių piniginių lėšų – 42624,64 Eur.

Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė J. G. U. ir P. G. 1999-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarė bažnytinę santuoką, kuri nebuvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnio 2 dalį sutuoktiniais laikomi vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką. Remiantis CK 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punktu, santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir P. G. santuoka nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, jie civiline teisine prasme negali būti laikomi sutuoktiniais.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

Sprendžiant klausimą dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto padalijimo, galioja CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, numatanti, kad partnerių (sugyventinių) įnašai į bendrą turtą yra lygūs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Ši prezumpcija gali būti paneigta ir turtas padalytas ne lygiomis dalimis, įrodžius, kad iš tikrųjų vieno sugyventinio įnašas į bendrą turtą buvo didesnis nei kito.

Be to, kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad aiškinimas, jog visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma – nuosavybės teisę. Todėl sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju, byloje nekilo ginčo dėl to, kad J. G. U. ir P. G. nuo bažnytinės santuokos sudarymo 1999-(duomenys neskelbtini) iki P. G. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kaip šeima, t. y. vedė bendrą ūkį daugiau nei 20 metų. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo ir atsakovai. Iš ieškovės J. G. U. pateiktos 2002-(duomenys neskelbtini) sutarties kopijos, kurios originalas buvo apžiūrėtas teismo posėdžio metu, matyti, jog J. G. U. ir P. G. raštu susitarė, kad: „P. G. turi visas savininko teises naudotis gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiais J. G. U., įskaitant pareigą juos prižiūrėti, tvarkyti ir remontuoti; P. G. turi visas savininko analogiškas teises, tarp jų – gauti vaisius bei pajamas ir iš 0,34 ha žemės sklypo prie gyvenamojo namo ir į kitą J. G. U. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; sutuoktiniai sutaria, kad J. U. pensijos ir pajamų iš posodybinio ir žemės sklypų, laikomų galvijų ir paukščių, ir iš jų gaunamų pajamų (J. U. pensijos) šeimai lėšų pragyventi visiškai užtenka, todėl P. G. pensija toliau bus kaupiama Hansabanke. Susitariama, kad P. G. vardu gaunama pensija asmeninės nuosavybės teise priklauso ir priklausys taip pat ir J. U., ir kaip atlygis už jos šiuo metu abiejų sutuoktinių naudojamą ir ateityje sunaudotą pensiją, o dalis P. G. pensijos galės būti paimta ir panaudota tik su sutuoktinės pritarimu“.

Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. 2002-(duomenys neskelbtini) galiojusios redakcijos CK 1.74 straipsnio 1 dalis numatė, jog notarine forma turi būti sudaromi 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą. Nors atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2002-(duomenys neskelbtini) sutartis yra povedybinė ir turėjo būti notarinės formos, tačiau nustačius, jog ieškovės ir P. G. bažnytinė santuoka nebuvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, kaip to reikalavo sutarties sudarymo metu jau galiojusio CK nuostatos, atsakovų pozicija vertintina kaip nepagrįsta. Teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojos G. U. parodymai bei pateikti rašytiniai įrodymai – 2002-(duomenys neskelbtini) sutartis, P. G. sąskaitų išrašai, yra pakankami konstatuoti, jog tarp J. G. U. ir P. G. buvo sudarytas susitarimas ginčo turtą – P. G. S. AB banko sąskaitoje kaupiamas lėšas įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. kad šios lėšos priklausys tiek ieškovei, tiek pačiam P. G..

Nors atsakovai tvirtino, kad jų tėvas P. G. išlaikė pats save ir jokio susitarimo tarp jo ir ieškovės negalėjo būti, tačiau ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovai nepateikė, o jų pozicija buvo grindžiama išimtinai subjektyviu aplinkybių vertinimu. Be to, sutarties sudarymo aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja G. U., todėl atsakovų tvirtinimas, kad sutartyje yra ne jų tėvo P. G. parašas, ar kad tėvas P. G. buvo ne tokio charakterio, kad būtų pasirašęs tokią sutartį, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.970 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpciją, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. 2002-(duomenys neskelbtini) sutartyje priešingai nei tvirtina ieškovė, nėra numatyta, jog jai priklauso visa P. G. gaunama pensija, pažymima, kad teisę į banko sąskaitoje kaupiamas P. G. lėšas turi ir pats P. G., ir ieškovė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir P. G., gyvendami kartu, siekė sukurti bendrą turtą, tačiau remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nėra įmanoma nustatyti kiekvieno iš sugyventinių indėlio (kiekvieno iš sugyventinių įnašo pinigais, turtu ar darbu) į sukauptą turtą, todėl teismas vadovaujasi įstatyme numatyta lygių dalių prezumpcija ir vertina, kad tiek ieškovei, tiek mirusiam P. G. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį ginčo turto, t. y. P. G. S. AB banko sąskaitose esančių lėšų (CK 6.970 straipsnio 2 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – pripažintina, kad ½ dalis P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), Swedbank AB banko sąskaitose esančių piniginių lėšų – 42624,64 Eur, priklauso J. G. U..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 200,00 Eur dydžio žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies (664 Eur) buvo atleista ir pateikė įrodymus apie patirtas 1100,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovai pateikė įrodymus apie patirtas 1000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, šalių advokatų darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog šalių išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (50 proc.), tai teismas, proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, ieškovei iš atsakovų priteisia 650 Eur (200 x 50 proc. + 1100 x 50 proc.), atsakovams iš ieškovės priteisia 500 Eur (1000 x 50 proc.), taip pat iš atsakovų valstybei priteisia 332 Eur (664 x 50 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai tarp ginčo šalių padalijamos iš išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 22,40 Eur, iš ieškovės bei atsakovų valstybei priteisiant po 11,20 Eur šių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 3488 esančios lėšos – 39037,00 Eur (trisdešimt devyni tūkstančiai trisdešimt septyni eurai), Swedbank AB terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos – 1377,58 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt septyni eurai 58 ct), Swedbank AB terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos – 2209,68 Eur (du tūkstančiai du šimtai devyni eurai 68 ct), yra ieškovės J. G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir mirusio P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroji dalinė nuosavybė ir jiems priklauso po ½ dalį šių lėšų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, lygiomis dalimis – po 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti iš atsakovų P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 343,20 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 20 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis – po 171,60 (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą 60 ct) iš kiekvieno atsakovo (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš ieškovės J. G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės J. G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,20 Eur (vienuolikos eurų 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.