Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 1 dalis), suinteresuotų asmenų pareiškimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir ginčijančių pareiškime nurodytų kilnojamųjų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, teismas negavo, todėl pareiškimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013, 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52-916/2017). Be to, daikto valdymas yra viena iš daiktinių teisių (CK 4.20, 4.22 straipsniai). Daiktinės teisės yra turtinės teisės, civilinių teisų objektas, kurios gali būti perduodamos ir paveldimos (CK 1.112 straipsnis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė daiktus, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pranešimais ir pažyma bei ūkininkų ūkių registro išrašais, ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimais, mirties liudijimais, medicininiu mirties liudijimu, santuokos liudijimu, įgaliojimu, Dovanojimo sutartimis, Nuosavybės teisės liudijimais, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą bei pagal testamentą liudijimais, oficialiuoju testamentu, muitinės deklaracija, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato raštais, fotonuotraukomis bei Fizinio asmens pranešimų apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir/arba kitai ekonominei veiklai (Formų Nr. FR0457) nuorašais, nustatyta, kad transporto priemonės: traktorius T-25, be tapatumo numerio, variklio Nr. (duomenys neskelbtini); traktorius T25A, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini); traktorius MTZ-82, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekaba 2PTS-4, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekaba 2PTS-4M, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre nėra registruoti, pareiškėjo prašymas juos įregistruoti atmestas, ieškomų numeruotų daiktų ir transporto priemonių registruose nėra duomenų apie šių transporto priemonių paiešką. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pranešimai, pažyma bei ūkininkų ūkių registro išrašai patvirtina, kad pareiškėja R. D. 2006 m. gegužės 3 d. įregistravo ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinio J. D. tėvai taip pat buvo įregistravę ūkininko ūkius (duomenys neskelbtini): S. D. - 2001 m. birželio 15 d., o J. D. – 2005 m. gegužės 31 d. Pareiškėjos sutuoktinis, mirus jo tėvams (duomenys neskelbtini), paveldėjo jų turtą, o pareiškėja paveldėjo savo sutuoktinio J. D., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą. Fizinio asmens pranešimų apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir/arba kitai ekonominei veiklai (Formų Nr. FR0457) nuorašai, teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2015 m. kovo 6 d. patvirtina, kad pareiškėja, būdama ūkininkė, deklaravo žemės ūkio techniką – traktorius ir priekabas, naudojamus ūkyje, nurodydama jų įgijimo datas 1988 m., 2001, 2002 m. ir 2012 m., kurie eksploatuojami atitinkamai nuo 2006 m. gegužės 3 d. ir 2012 m. balandžio 1 d.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes procesiniuose dokumentuose, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis J. D., būdami santuokoje nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į transporto priemones – traktorius ir priekabas - kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, nes šių kilnojamųjų daiktų įgijimo sandoriai nebuvo sudaryti laikantis tuo metu galiojusių įstatymų sandoriams nustatytų reikalavimų. Transporto priemonės – kilnojamieji daiktai (CK 1.98 straipsnio 4 dalis, 4.2 straipsnio 3 dalis, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54, 72-73 dalys), galintys būti privačios nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 straipsnis) ir šiuo atveju šie daiktai Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre nėra registruoti. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės viešame registre būtų įregistruotas kito asmens vardu, nėra duomenų apie jo priklausymą valstybei. Byloje nėra duomenų, jog būtų ginčijamas pareiškėjos šio turto valdymo ne mažiau kaip tris metus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis) sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta (CPK 177-178 straipsniai) nustatyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis, būdami santuokoje, nuo pat transporto priemonių įgijimo momento (laikotarpiu nuo 1988 metų iki 2012 metų), o pareiškėja ir po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini), transporto priemones naudojo žemės ūkio veikloje, deklaravo jų naudojimą ūkyje, valdė, prižiūrėjo, rūpinosi ir t. t. Būtent šie duomenys lemia, jog pareiškėja nuo pat transporto priemonių įgijimo momento yra įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją ir jos sutuoktinį teisių į šiuos daiktus, jie yra savininkai jau daugiau nei treji metai (atitinkamai 7 ar net 21 metai), transporto priemones valdo teisėtai, atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad minėtų transporto priemonių valdymas būtų nutrūkęs.

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų duomenų, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje nustatytos visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, todėl pareiškimas ir patikslintas pareiškimas tenkintini ir nustatytinas prašomas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas, kad pareiškėja R. D. ir jos sutuoktinis J. D., miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į transporto priemones: traktorių T-25, be tapatumo numerio, variklio Nr. (duomenys neskelbtini); traktorių T25A, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini); traktorių MTZ-82, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekabą 2PTS-4, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekabą 2PTS-4M, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu.

Pareiškėja, pateikdama teismui pareiškimą, sumokėjo 387 Eur dydžio žyminį mokestį. Tačiau kadangi už pareiškimą šiuo atveju mokėtinas 38 Eur dydžio žyminis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis), todėl pareiškėjos permokėta žyminio mokesčio dalis – 349 Eur grąžintina pareiškėjai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3-5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270, 529, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą ir patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktinis J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytų lėšų įgijo nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus – transporto priemones: traktorių T-25, be tapatumo numerio, variklio Nr. (duomenys neskelbtini); traktorių T25A, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini); traktorių MTZ-82, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekabą 2PTS-4, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini); traktoriaus priekabą 2PTS-4M, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu, asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.

Grąžinti R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 349 Eur (tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. balandžio 11 d. mokėjimo dokumentu Nr. 1900079459 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.