Kauno apygardos teismo sprendimas, 1A-121-317/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2021-04-08
Bylos Nr.: 1A-121-317/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19678-2019-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis: L. B.
Kaltinamasis: L. B., D. I.
Advokatai: Darius Karabinas, Rimantas Bučma, Regina Atkočaitienė

Kategorijos

1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
1.2.29.3.1Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-317/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19678-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1; 1.2.14.3.1; 1.2.18.2; 1.2.29.3.1; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUtartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei,nuteistajam L. B., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,išteisintajam L. B., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,išteisintajam D. I. (D. I.), jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;

- pagal 302 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. B. paskirta subendrinta 50 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, L. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsnio 3 dalis).

Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio nutrauktas.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

L. B. dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

D. I. dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

D. I. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso) paėmimą nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. B.:

1.1. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. S., tai yra sudavė jam du smūgius kumščiu į galvą, dėl ko nukentėjusysis V. S. griuvo ant žemės, ir tokiu būdu atėmęs galimybę priešintis, užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. S. priklausančią piniginę, 25 eurų vertės, joje buvusius dokumentus: „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Circle“ nuolaidų kortelę, „Viada“ nuolaidų kortelę, „Ačiū“ nuolaidų kortelę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato elektroninės įeigos kontrolės kortelę, sveikatos draudimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „If“ kelionių draudimo kortelę, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2018 m. gruodžio 7 d. VĮ „Regitra“, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2013 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) (61), pinigus - sumoje 330 eurų; mobiliojo ryšio telefoną „Coolpad“ su UAB „Tele2“ SIM kortele, bendros 150 eurų vertės, bei nuo kairės rankos didžiojo piršto numovė auksinį žiedą, 300 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. S. nepatikslintus mechaninius sužalojimus kaktoje, abiejuose skruostuose, kakle, muštinę žaizdą kairiame skruoste, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė 805 eurų turtinę žalą.

1.2. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plėšimo būdu neteisėtai užvaldęs nukentėjusiojo V. S. turtą, neteisėtai įgijo svetimas, V. S. priklausančias mokėjimo priemones – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurias neteisėtai laikė gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), savo kambaryje, iki 2019 m. gegužės 12 d. 18.00 val., kuomet neteisėtai įgytas mokėjimo priemonės buvo grąžintos nukentėjusiajam V. S..

1.3. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, plėšimo būdu neteisėtai užvaldęs nukentėjusiojo V. S. turtą, neteisėtai įgijo V. S. 2013 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) (61) išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. S. 2018 m. vasario 7 d. VĮ „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos parsigabeno į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė savo kambaryje iki 2019 m. gegužės 12 d. 18.00 val., kuomet neteisėtai įgyti asmens dokumentai buvo grąžinti nukentėjusiajam V. S..

2. L. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su L. B. ir nepilnamečiu D. I., gimusiu (duomenys neskelbtini), L. B. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. S., tai yra sudavus jam du smūgius kumščiu į galvą, dėl ko nukentėjusysis V. S. griuvo ant žemės, ir tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. S. priklausančią piniginę, 25 eurų vertės, joje buvusius dokumentus: „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Circle“ nuolaidų kortelę, „Viada“ nuolaidų kortelę, „Ačiū“ nuolaidų kortelę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato elektroninės įeigos kontrolės kortelę, sveikatos draudimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „If“ kelionių draudimo kortelę, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2018 m. vasario 7 d. VĮ „Regitra“, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2013 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) (61), pinigus -sumoje 330 eurų; mobiliojo ryšio telefoną „Coolpad“ su UAB „Tele2“ SIM kortele, bendros 150 eurų vertės, bei nuo kairės rankos didžiojo piršto numovė auksinį žiedą 300 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. S. nepatikslintus mechaninius sužalojimus kaktoje, abiejuose skruostuose, kakle, muštinę žaizdą kairiame skruoste, tokiais bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą ir pagrobė V. S. turto už 805 eurus.

3. D. I. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su L. B. ir L. B., L. B. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. S., tai yra sudavus jam du smūgius kumščiu į galvą, dėl ko nukentėjusysis V. S. griuvo ant žemės, ir tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. S. priklausančią piniginę, 25 eurų vertės, joje buvusius dokumentus: „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Circle“ nuolaidų kortelę, „Viada“ nuolaidų kortelę, „Ačiū“ nuolaidų kortelę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato elektroninės įeigos kontrolės kortelę, sveikatos draudimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „If“ kelionių draudimo kortelę, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. 2018 m. vasario 7 d. VĮ „Regitra“, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2013 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) (61), pinigus - sumoje 330 eurų; mobiliojo ryšio telefoną „Coolpad“ su UAB „Tele2“ SIM kortele, bendros 150 eurų vertės, bei nuo kairės rankos didžiojo piršto numovė auksinį žiedą 300 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. S. nepatikslintus mechaninius sužalojimus kaktoje, abiejuose skruostuose, kakle, muštinę žaizdą kairiame skruoste, tokiais bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą ir pagrobė V. S. turto už 805 eurus.

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Asta Kaminskienė prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendį dalyje dėl L. B. paskirtų bausmių subendrinimo – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuteistajam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria L. B. išteisintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pripažinti L. B. kaltu dėl šios veikos padarymo ir skirti jam 70 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, L. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini). L. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; 3) panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria D. I. išteisintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pripažinti D. I. kaltu dėl šios veikos padarymo ir skirti jam 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, D. I. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini). D. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

4.1. Prokurorės įsitikinimu, apylinkės teismas, bendrindamas L. B. paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė bausmių apėmimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte. Teismas turėjo bausmes subendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, t. y. subendrinti jas iš dalies sudedant, kadangi L. B. padarytos veikos sudaro ne idealią, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes visos jos buvo padarytos ne viena veika ir ne tuo pačiu metu. Prokurorė taip pat pažymi, kad apylinkės teismas pripažino vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią atsakomybę, bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau jų neįvardijo.

4.2. Ginčydama L. B. ir D. I. išteisinimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neobjektyviai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus. Teismas nesugretino nukentėjusiojo, liudytojų, kaltinamųjų ir kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, teikė lemiamą reikšmę ne byloje surinktų įrodymų visumai, bet išimtinai L. B., L. B. ir D. I. duotiems jų nenuosekliems ir prieštaringiems parodymams. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad L. B. įvykio metu (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo tik su L. B. ir D. I. ir jokių kitų asmenų su jais nebuvo, o L. B. parodymai, kad neva jis vienas įvykdė plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu, paneigti nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis V. S. nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, t. y., kad matė iš paskos einančius žmones - kiek tiksliai nežino, tačiau ne vieną ir ne du, ir jie buvo romų tautybės. Pamena smūgį iš nugaros, tai, kad griuvo. Juto kaip nuo jo piršto movė auksinį žiedą. Po įvykio atvykusios kaltinamųjų mamos atsiprašė jų vardu, gražino dalį iš jo pagrobtų daiktų. Tuo tarpu kaltinamųjų duoti parodymai nuolat keitėsi ne tik dėl įvykio aplinkybių, bet ir dėl pagrobto žiedo. L. B. vienu metu teigė, kad žiedą jis rado kitą dieną įvykio vietoje, kuomet jie visi trys ėjo į parduotuvę. L. B. teigė, kad kitą dieną prie lombardo L. B. jam parodė žiedą, iš kur jis jį gavo nežino. O D. I. dėl žiedo nurodė net kelias versijas. Pirma teigė, kad neva kitą dieną atsitiktinai susitikęs prie turgavietės ėjo su kaltinamaisiais į lombardą, kuriame L. B. pardavė žiedą. Vėliau nurodė, kad nematė kokį daiktą L. B. pardavė lombarde. Teisiamojo posėdžio metu jis papildomai parodė, kad tai jis (D. I.) žiedą rado kuomet su kaltinamaisiais ėjo į parduotuvę. Šiame kontekste prokurorė taip pat pažymi, jog nors byloje ir nėra tiesioginių įrodymų, kad L. B. ir D. I. dalyvavo jiems inkriminuotame nusikaltime, tačiau įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

4.3. Anot prokurorės, nors bylos duomenimis nenustatyta, kad tarp kaltinamųjų buvo išankstinis susitarimas įvykdyti plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau šis susitarimas įvyko L. B. ir D. I. prisijungus prie L. B. daromos nusikalstamos veikos ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais - vienam iš jų sušukus “žiedas, žiedas“, jis buvo kaltinamųjų nuo nukentėjusiojo piršto numautas ir pagrobtas. Tai patvirtina, kad plėšimas įvykdytas ne vieno asmens, o nusikaltime dalyvavęs bendrininkas tokiu būdu parodė suinteresuotumą užvaldyti svetimą turtą. Pažymėtina, kad L. B. neigė plėšimo metu pagrobęs žiedą, tačiau teismas nepatikėjo šiais kaltinamojo parodymais. L. B. ir D. I. savo veiksmais, kurie taip pat buvo reikšmingi nusikalstamai veikai, papildė L. B. atliekamus veiksmus ir prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos. Dar daugiau, pagrobtas turtas - žiedas, kitą dieną visų trijų kaltinamųjų buvo realizuotas lombarde, ką patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Už realizuoto turto gautus pinigus vaišinosi taip pat visi kaltinamieji.

4.4. Skunde taip pat nurodoma, kad bendrininkavimas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurią teismas, skirdamas bausmę L. B., iš kaltinimo pašalino. Teismas turi atsižvelgti į šią aplinkybę, kaip sunkinančią jo atsakomybę.

4.5. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką L. B. ir D. I., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Padaryta viena tyčinė ir baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie apysunkių nusikalstamų veikų. L. B. ir D. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad jie savo noru pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio l dalies 3 punktas). Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio l dalies 9 punktas), bei veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Anksčiau kaltinamieji neteisti. L. B. nedirbantis, neįgalus. D. I. moksleivis, be to, jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis.

Žemesnės instancijos teismas

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė savo apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Nuteistasis L. B., išteisintieji L. B., D. I. bei jų gynėjai advokatai Regina Atkočaitienė, Darius Karabinas ir Rimantas Bučma prašė prokurorės skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik prokurorė, kuri nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti L. B. bei D. I. tuo pagrindu, kad byloje neįrodyta, jog šie asmenys bendrininkavo su L. B., šiam įvykdant plėšimą nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), prašo šioje dalyje priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo L. B. bei D. I. pripažinti kaltais pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Taip pat prokurorė prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl L. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių subendrinimo. Prokurorės manymu, apylinkės teismas, bendrindamas L. B. paskirtas bausmes, nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, o ne BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, t. y. nepagrįstai nuteistajam paskirtas bausmes bendrino apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu.

Dėl 180 straipsnio 1 dalies taikymo L. B. bei D. I. atžvilgiu

7. L. B., D. I. bei L. B. pagal BK 180 straipsnio dalį buvo kaltinami tuo, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, L. B. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. S., tai yra sudavus jam du smūgius kumščiu į galvą, dėl ko nukentėjusysis V. S. griuvo ant žemės, ir tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. S. priklausančią piniginę, 25 eurų vertės, joje buvusius dokumentus: „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „Circle“ nuolaidų kortelę, „Viada“ nuolaidų kortelę, „Ačiū“ nuolaidų kortelę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato elektroninės įeigos kontrolės kortelę, sveikatos draudimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „If“ kelionių draudimo kortelę, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2018 m. vasario 7 d. VĮ „Regitra“, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. S. 2013 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) (61), pinigus -sumoje 330 eurų; mobiliojo ryšio telefoną „Coolpad“ su UAB „Tele2“ SIM kortele, bendros 150 eurų vertės, bei nuo kairės rankos didžiojo piršto numovė auksinį žiedą 300 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. S. nepatikslintus mechaninius sužalojimus kaktoje, abiejuose skruostuose, kakle, muštinę žaizdą kairiame skruoste, tokiais bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą ir pagrobė V. S. turto už 805 eurus.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog paties L. B. parodymais, nukentėjusiojo V. S. bei liudytojų I. S. ir G. M. parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga – specialisto išvada, asmens apžiūros bei daiktų apžiūros protokolais – neginčytinai nustatyta, kad L. B., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš V. S. ir užvaldė jo turtą – piniginę su joje buvusiais daiktais, mobiliojo ryšio telefoną, žiedą. Taip pat apylinkės teismas nurodė, jog atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir L. B. tyčios turinį, jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, todėl šio kaltinamojo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį L. B. bei D. I. atžvilgiu, apylinkės teismas konstatavo, jog nukentėjusysis V. S. nenurodė visiškai jokių detalių, iš kurių būtų galima bent jau daryti prielaidą, kad L. B. bei D. I., o ne kiti asmenys, tikrai dalyvavo šio nusikaltimo padaryme – jis negalėjo apibūdinti jokių jį užpuolusių asmenų požymių, netgi jų skaičiaus, o jokių kitų objektyvių įrodymų, neginčytinai patvirtinančių L. B. ir D. I. dalyvavimą jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, byloje nėra. Žemesnės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog vien tai, kad analizuojamo įvykio dieną išteisintieji buvo kartu su L. B., kartu vaikščiojo, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, niekaip nepatvirtina jų bendrininkavimo su L. B., šiam įvykdant plėšimą.

9. Prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, dėl to netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir L. B. bei D. I. atžvilgiu neapgrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Anot apeliantės, teismas nesugretino nukentėjusiojo, liudytojų, kaltinamųjų parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų, išskirtinę reikšmę suteikė L. B., L. B. bei D. I. nenuosekliems ir prieštaringiems parodymams, nevertindamas byloje surinktų įrodymų visumos.

10. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnis. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018 ir kt.). Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

11. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-219-693/2017).

12. Patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, spręsdamas L. B. bei D. I. baudžiamosios atsakomybės klausimą, žemesnės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes ir spręsdamas šių asmenų kaltės klausimą pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu. Apylinkės teismo atliktas ir skundžiamame nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo prokurorė, neturi. Priešingai, įrodymai buvo vertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, išvados padarytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nesuteikiant prioriteto nei vieniems byloje surinktiems duomenims, o nuosprendis atitinka jo turiniui BPK keliamus reikalavimus. Teismo nuosprendyje išsamiai išdėstyti argumentai dėl L. B. ir D. I. išteisinimo yra racionalūs, logiški, jų pakanka išteisinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka prokurorės lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

13. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis V. S. dėl jo atžvilgiu 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val. įvykdytos nusikalstamos veikos į policijos įstaigą kreipėsi sekančią dieną, t. y. 2019 m. gegužės 12 d. Apklausiamas tyrėjos V. S. nurodė, kad jis 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.00 val. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve namo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus. Eidamas netikėtai pajuto smūgį, dėl ko tikriausiai prarado sąmonę, nes kas jam nutiko nepamena. Atgavęs sąmonę pamatė, kad jo rankinėje nėra piniginės su joje buvusiomis banko kortelėmis, vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, įvairiomis nuolaidų kortelėmis, darbo kortelėmis, sveikatos draudimo kortele, grynaisiais pinigais – apie 330 Eur, taip pat mobiliojo ryšio telefonų, akinių su dėklu, namų raktų. Taip pat V. S. nurodė, kad jis ant kairės rankos vidurinio piršto turėjo auksinį žiedą, kuris, kiek pamena, jam buvo numautas apiplėšimo metu. Paaiškino, kad jį užpuolė 3-5 vaikinai, kurių apibūdinti negali, jų išvaizdos neįsidėmėjo (t. 1, b. l. 1).

14. Byloje esančiais tarnybiniais pranešimais (t. 1, b. l. 22, 23), Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis (t. 1, b. l. 18-21, 24-28), nukentėjusiojo V. S., liudytojos I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais taip pat nustatyta, kad iš karto po įvykio, 2019 m. gegužės 11 d. 22.56 val., paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu, apie jos tėvo apiplėšimą pranešė ir nukentėjusiojo dukra, kuri nurodė, jog jos tėvą prieš 10 minučių užpuolė keli romų tautybės asmenys, kurie šiuo metu gali būti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir atėmė iš jo piniginę, kurioje buvo asmens dokumentai, banko kortelės, apie 300 Eur, du telefonai. Policijos pareigūnams nuvykus nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresu, V. S. kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis policijos pareigūnams nurodė, kad keli asmenys (skaičiaus nurodyti negali), galimai romų tautybės, daužė jam per galvą, atėmė piniginę, du mobiliojo ryšio telefonus bei nuplėšė nuo rankos žiedą. Dėl girtumo tikslios įvykio vietos V. S. nurodyti negalėjo.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apklausus nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad įvykio metu buvo neblaivus, kad buvo užpultas tuo metu, kai ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link namų, jog eidamas pajuto smūgį, dėl ko tikriausiai prarado sąmonę, o ją atgavęs pastebėjo, kad su savimi nebeturi pinginės su joje buvusiomis kortelėmis bei pinigais, mobiliojo ryšio telefonų, akinių su dėklu bei žiedo. V. S. taip pat analogiškai nurodė, kad negali pasakyti kas jį užpuolė, tik pamena, kad buvo 3-5 vaikinai, kurių išvaizdos neįsidėmėjo, jų apibūdinti negali, kadangi girdėjo tik jų balsus. Papildomai V. S. parodė, kad vaikinai galėjo būti 18-25 metų amžiaus, jie tarpusavyje lyg tai kalbėjo lietuviškai, pamena, jog vyrišku balsu buvo pasakyti žodžiai „žiedas, žiedas“ ir tuo metu pajuto kaip yra nuplėšiamas jo žiedas. Yra tikras, kad įvykio vietoje buvo tikrai ne vienas asmuo, tačiau kiek jų sudavė smūgius ir grobė jo turtą, nežino (t. 1, b. l. 51-52, 53-54, 55). Analogiškas aplinkybes apie tai, kad jo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika galėjo būti įvykdyta 2019 m. gegužės 11 d. apie 22 val., kai jis ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kad jam buvo suduotas smūgis, po kurio nukentėjusysis krito ir tikriausiai prarado sąmonę, tačiau juto kaip nuo jo piršto buvo numautas žiedas, V. S. parodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Teisminio nagrinėjimo metu jis taip pat nurodė, jog įvykio vietoje matė jam iš paskos einančius žmones, tačiau kiek jų buvo nežino, tačiau asmenų buvo daugiau nei du.

16. Apklausiama teisme bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.50 val. jos tėtis grįžo į namus sužalotas, jis buvo neblaivus. Paklausus kas nutiko, tėtis atsakė, kad jį užpuolė romų tautybės asmenys, kad jis nespėjo suprasti kas įvyko, nes smūgis buvo suduotas jam iš nugaros, po ko jis prarado sąmonę. Jis pasigedo žiedo, piniginės, dviejų telefonų, akinių. Tėtis jai nurodė, kad įvykio metu buvo daugiau nei vienas žmogus, kadangi girdėjo juos tarpusavyje kalbantis. Po įvykio kaltinamųjų mamos atsiprašė tiek jos, tiek jos tėčio V. S.. Ji nežino kiek asmenų dalyvavo padaryme nusikalstamos veikos, įvykdytos prieš jos tėvą, bet iš tėvo suprato, kad jų buvo ne vienas.

17. Išanalizavus nukentėjusiojo V. S., liudytojų G. M., I. S. parodymus bei rašytinę bylos medžiagą – savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiūros protokolus (t. 1, b. l. 118-121, 122-125, 128-137) taip pat nustatyta, jog sekančią dieną po analizuojamo įvykio, t. y. 2019 m. gegužės 12 d., nukentėjusysis savo iniciatyva kartu su dukra I. S. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame rado plėšimo metu jo pagrobtą žiedą. Lombarde nukentėjusysis ir jo dukra išsiaiškino, kad žiedą pridavęs asmuo yra romų tautybės. Nuvykus pas kaimynystėje gyvenančią romų šeimą, dvi romų tautybės moterys atnešė jo piniginę su visais joje buvusiais dokumentais, bet be pinigų, bei mobiliojo ryšio telefoną „Coolpad“, tačiau be SIM kortelės. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog viena iš moterų pasakė jam, jog jos sūnus labai atsiprašo už savo poelgį, taip leisdama suprasti, kad jos sūnus šią nusikalstamą veiką padarė vienas. Apžiūrėjus į bylą pateiktus lombardo kvito ir kasos kvito kopijas, du vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas iš nukentėjusiojo pagrobto žiedo pridavimo lombarde 2019 m. gegužės 12 d. 9.33 val. momentas, nustatyta, kad lombardo darbuotojai geltono metalo žiedą bei asmens tapatybės kortelę pateikė nuteistasis L. B., tačiau kartu su juo lombarde buvo ir L. B. bei D. I..

18. Nuteistasis L. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltu prisipažino iš dalies. Jis pripažino, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje, suduodamas nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį, užpuolė V. S., pagrobė kaltinamajame akte išvardintus daiktus, išskyrus geltono metalo žiedą, tačiau kategoriškai tvirtino tai padaręs vienas. Jis neneigė, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val. ėjo pasivaikščioti (duomenys neskelbtini) gatve su D. I. ir L. B., kad jiems einant trise šia gatve 200 metrų atstumu nuo jų ėjo vyras, bet tvirtino, kad tam tikru metu atsiliko nuo L. B. ir D. I. ir vienas praėjęs pro nukentėjusįjį bei pamatęs, kad jis yra su rankine, grįžo link jo ir ranka vieną kartą trenkė į žandikaulį. L. B. taip pat parodė, kad jis ir L. B. bei D. I. smurtauti prieš nukentėjusįjį iš anksto nesitarė. Kad nusikaltimą įvykdė jis vienas, o ne veikdamas bendrininkų grupėje su D. I. bei L. B., kad išteisintiesiems apie jo veiksmus iš anksto nebuvo žinoma, pastarieji jau buvo praėję pro nukentėjusįjį, kai jis (L. B.) sumanė apiplėšti V. S., ir netgi nematė kaip jis sudavė smūgį nukentėjusiajam, o vėliau ir pasisavino jo turėtą pinginę bei mobiliojo ryšio telefonus, L. B. nuosekliai nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

19. Viso baudžiamojo proceso metu L. B. ir D. I. taip pat neigė sumušę ir apiplėšę nukentėjusįjį V. S.. L. B. apklaustas teisme parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ėjo pasivaikščioti su broliu L. B. bei pusbroliu D. I., tačiau, kaip ir nuteistasis L. B., tikino, kad jiems visiems einant kartu gatve, L. B. nuo jų atsiliko, ir ką tuo metu jis veikė, nematė, nes buvo tamsu. Jis kartu su pusbroliu D. I. nuėjo į savo namus, o L. B. grįžo po 15 minučių. Tokius pačius parodymus dėl to, kad kartu su broliu ir pusbroliu vaikščiojo po (duomenys neskelbtini), tačiau jiems nusprendus eiti namo, brolis nuo jų atsiliko ir ką jis tuo metu veikė, jie nematė, L. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu D. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. pavasarį, datos neprisimena, vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) su pusbroliais L. ir L. B.. Vakare, visi trys nuo parduotuvės „Norfa“, ta gatve, kurioje yra parduotuvė „Senukai“, ėjo link L. ir L. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Einant L. B. atsiliko. Dėl kokios priežasties jis atsiliko, jie nesiaiškino ir dviese su L. jie ėjo toliau. Tuo metu buvo tamsu, o eidami jie nesidairė. L. B. juos pasivijo prie (duomenys neskelbtini), rankose L. nieko neturėjo. Priėję visi trys prie B. namų, jie išsiskyrė.

20. Šie aukščiau aptarti įrodymai, taip pat šioje nutartyje nenurodyti, tačiau skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti įrodymai, kuriais apylinkės teismas grindė L. B. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, neabejotinai patvirtina, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), panaudojant nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu fizinį smurtą, buvo pagrobtas kaltinime nurodytas jo turtas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, pripažįsta, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad V. S. buvo apiplėštas L. B. veikiant bendrai su L. B. bei D. I.. Išteisintųjų kaltumą dėl plėšimo prokurorė iš esmės grindžia vien nukentėjusiojo V. S. parodymais, kad įvykio vakarą jis galėjo būti užpultas ne vieno asmens, nes matė ne vieną romų tautybės asmenį, ėjusį jam iš paskos, girdėjo kelis vyriškus balsus, kaip vienas asmuo sakė „žiedas, žiedas“, bei pačių L. B., L. B. bei D. I. parodymais nustatyta faktine aplinkybe, kad prieš pat V. S. užpuolimą L. B. bei D. I. kartu su nuteistuoju ėjo ta pačia (duomenys neskelbtini) gatve. Sutiktina, jog nukentėjusysis buvo nuoseklus nurodydamas, kad 2019 m. gegužės 11 d. vakarą jis galėjo būti apiplėštas ne vieno asmens, tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, nukentėjusysis ne tik negalėjo apibūdinti jį užpuolusių asmenų požymių, bet ir jų skaičiaus. Jis negalėjo netgi konkrečiai nurodyti ar vienas, ar daugiau asmenų jam sudavė smūgius, kiek jų pasisavino jo turtą, kadangi įvykio metu buvo neblaivus, be to, po smūgio, suduoto iš nugaros į galvos sritį, prarado sąmonę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išskyrus nukentėjusįjį, kuris neabejodamas galėjo nurodyti tik tai, kad buvo apiplėštas einant (duomenys neskelbtini) gatve po to, kai jam buvo suduotas smūgis iš nugaros ir jis nukrito bei tikriausiai prarado sąmonę, byloje nėra jokių tiesioginių įvykio liudytojų. I. S. liudydama, kad tėvą sužalojusių ir pagrobusių jo turtą asmenų buvo ne vienas, iš esmės nurodė tik tai, ką jai papasakojo jos tėvas, o ne tai ką matė ji pati. Visiškai neatmestina, jog V. S. iš karto po įvykio galėjo nurodyti, kad jį užpuolusių romų tautybės vaikinų buvo 3-5, tik dėl to, kad jis matė L. B., L. B. ir D. I. einančius visus kartu ta pačia gatve dar prieš L. B. panaudojant smurtą jo atžvilgiu.

21. Akivaizdu, jog toks nukentėjusiojo parodymų turinys kelia pagrįstų abejonių, ar apskritai jo atžvilgiu plėšimą įvykdė iš tiesų daugiau nei vienas asmuo. Juo labiau, tokie V. S. parodymai neleidžia daryti bent kiek pagrįstos prielaidos, kad šio nusikaltimo padaryme dalyvavo ir išteisintieji L. B. ir D. I.. O jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų L. B. ir D. I. dalyvavimą nusikaltime - bendrininkavimą apiplėšiant V. S., bei, atitinkamai paneigtų L. B., L. B. ir D. I. pateiktą versiją, kad visus objektyviuosius plėšimo požymius realizavo vienas L. B. (kai atsiliko nuo ta pačia (duomenys neskelbtini) gatve į priekį link namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuėjusių išteistųjų, jog apie jo veiksmus pastarieji nežinojo, su juo apiplėšti nukentėjusįjį nesitarė), ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta.

22. Apygardos teismas negali nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, o tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine ir jų visumos pagrindu galima daryti neabejotiną išvadą apie asmens kaltumą. Gi šiuo atveju byloje surinkti netiesiogiai įrodymai, kuriais vadovaujantis prokurorė prašo priimti išteisintųjų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, įrodo tik tą faktą, kad įvykio dieną L. B. bei D. I. kartu vaikščiojo, kartu ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, esančia (duomenys neskelbtini), prieš V. S. užpuolimą, bei tai, kad sekančią dieną jie kartu lankėsi lombarde, kuriame L. B. pridavė dieną prieš tai pagrobtą nukentėjusiojo žiedą, ir už jį gautų pinigų dalį L. B. išleido ne tik savo reikmių tenkinimui, bet ir, kaip nurodė D. I., vaišindamas išteisintuosius maistu.

23. Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodyta, kad nuteistojo bei išteisintųjų parodymuose nustatyta daug nesutapimų, jų parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs. Šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas, kuris išsamiai nurodė kokias įvykio dienos detales L. B., L. B. bei D. I. aiškino skirtingai, kokie konkrečiai šių asmenų duoti parodymai neatitiko jų pačių vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje duotų paaiškinimų. Apylinkės teismas pažymėjo, jog: 1) L. B. ir D. I. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jie eidami, iš priekio ateinančių žmonių nematė, tuo tarpu L. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad L. B. ir D. I. turėjo matyti priekyje einantį nukentėjusįjį; 2) D. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad L. B., kuris buvo nuo jų atsilikęs, pasivijo juos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kažkiek kartu paėję, išsiskyrė, jis nuėjo nakvoti pas tetą, o pusbroliai B. nuėjo į savo namus, tačiau ankstesnėje apklausoje D. I. aiškino, kad jie visi trys vaikščiojo (duomenys neskelbtini) slėnyje, po to vaikščiojo prie pirmojo tvenkinio, būdami prie tvenkinio išsiskyrė, tą vakarą su pusbroliais daugiau nesimatė, jis nakvojo pas tetą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), tuo tarpu L. B. ir L. B. nurodė, kad kaltinamasis D. I. nuėjo į jų namus, L. B. teigimu, D. I. jų namuose nakvojo; 3) L. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad grįžęs namo ir nesulaukęs L. išėjo jo pasitikti, vėliau tvirtino, kad neprisimena, neva grįžęs namo ir iki L. B. sugrįžimo niekur nebuvo išėjęs; 4) L. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kitą dieną jis su L. B. ir D. I. ėjo į parduotuvę ir eidamas jis rado žiedą nusikaltimo padarymo vietoje, tuo tarpu D. I. aiškino, kad žiedą rado jis, o L. B. parodė, kad į lombardą jie ėjo užstatyti telefono ir tik prie lombardo brolis L. parodė žiedą.

24. Tokie vieningos visumos nesudarantys, besikeičiantys L. B., L. B. ir D. I. parodymai, teisėjų kolegijos nuomone, neabejotinai sudaro pagrindą abejoti jų patikimumu, daryti prielaidą, jog visi šie asmenys galėjo duoti tikrovės neatitinkančius ar netikslius parodymus apie tikrąsias įvykio aplinkybes, tokiu būdu bandydami išvengti baudžiamosios atsakomybės (L. B. bei D. I. atveju) ar siekdami padėti savo giminaičiams išvengti teistumo (L. B. atveju). Tačiau nei šios prielaidos, nei byloje surinktų netiesioginių įrodymų bei nukentėjusiojo parodymų, kurių papildyti jokiomis kitomis BPK numatytomis priemonėmis nėra galimybės, visumos pagrindu, vis tik, negalima daryti neabejotinos ir neginčijamos išvados, kad L. B. bei D. I., pamatę (duomenys neskelbtini) gatve einantį V. S., iš anksto susitarė su L. B. panaudoti nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą, pagrobti jo su savimi turimus daiktus, arba, L. B. jau sudavus smūgį nukentėjusiajam, prisijungė prie jo daromos nusikalstamos veikos paimdami jo turtą, ar žodžiu nurodydami L. B., kokius nukentėjusiojo daiktus reikėtų pasisavinti, ar kokiu nors kitu būdu padėdami jam užbaigti daromą nusikaltimą. Nors nukentėjusysis taip pat parodė, kad jam po gauto smūgio nukritus ant žemės, kažkas sušaukė „žiedas, žiedas“, tačiau tai, kad šiuos žodžius ištarė ne L. B., o koks nors kitas plėšime dalyvavęs asmuo, byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir nukentėjusiojo duotais parodymais, nebuvo nustatyta.

25. Įvertinus visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes, nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad padaryme kaltinamajame akte aprašytų veiksmų, sudarančių nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje sudėtį, dalyvavo ne tik L. B., bet ir L. B. ir D. I.. Todėl jie, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu (kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką), pagrįstai buvo išteisinti dėl veikos numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu, L. B. ir D. I. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendyje tose dalyse, kuriose L. B. ir D. I. atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis.

Dėl L. B. paskirtų bausmių subendrinimo

26. Iš pateikto apeliacinio skundo taip pat matyti, kad prokurorė mano, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes bendrindamas apėmimo, o ne sudėjimo būdu, netinkamai pritaikė BK normas, nustatančias bausmių bendrinimo tvarką. Apeliantės nuomone, L. B. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją, o ne idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes visos jos padarytos ne viena veika ir ne tuo pačiu metu, todėl turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, o ne BK 63 straipsnio 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu.

27. Kai iki nuosprendžio priėmimo padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas vadovaujasi bausmių bendrinimo taisyklėmis, nustatytomis BK 63 straipsnyje. Tokiu atveju teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis).

28. Bausmių bendrinimas apimant taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, t. y. kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

29. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Tačiau pagal teismų praktiką realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2K-83-942/2018).

30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. B. 2019 m. gruodžio 11 d. apie 22.45 val. panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. S., užvaldė jam priklausantį turtą: piniginę su joje buvusiomis „Swedbank“ banko mokėjimo kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įvairiomis nuolaidų kortelėmis, pastato elektroninės įeigos kontrole, sveikatos draudimo kortele, kelionių draudimo kortele, vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigais, viso 330 eurų, mobiliojo ryšio telefoną bei auksinį žiedą. Taip pat apylinkės teismas nustatė, kad nurodytu laiku, vietoje ir būdu neteisėtai užvaldęs V. S. turtą, L. B. neteisėtai įgijo V. S. priklausančias mokėjimo priemones - „Swedbank“ banko korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurias neteisėtai laikė gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), savo kambaryje, iki 2019 m. gegužės 12 d. 18 val., kuomet jos buvo grąžintos nukentėjusiajam V. S., bei neteisėtai įgijo V. S. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos parsigabeno į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė savo kambaryje iki 2019 m. gegužės 12 d. 18.00 val., kuomet neteisėtai įgyti asmens dokumentai buvo grąžinti nukentėjusiajam V. S.. Tuo L. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

31. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, bendrindamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį L. B. paskirtas bausmes, taikė bausmių apėmimo būdą. Teismas nurodė, jog tokį bausmių bendrinimo būdą taiko, kadangi L. B. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį. Argumentai, pagrindžiantys pastarąją išvadą, t. y. išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, skundžiamame nuosprendyje nebuvo išdėstyti.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į L. B. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, kad jis iš V. S. pavogtos pinginės turinį apžiūrėjo tik grįžęs į namus, kad joje rastus V. S. asmens dokumentus bei mokėjimo priemones toliau namuose laikė be jokio tikslo, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog L. B. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją, o ne realiąją sutaptį. Šiuo atveju nuteistojo L. B. padarytos nusikalstamo veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, nes svetimą – V. S. priklausantį turtą bei svetimas tam pačiam nukentėjusiajam priklausančias mokėjimo priemones ir jo asmens dokumentus nuteistasis pagrobė, o vėliau parsigabeno į savo namus ir juose neteisėtai laikė realizuodamas vieningą nusikalstamą sumanymą - pagrobti neapibrėžtus svetimus daiktus iš V. S., ir tai buvo padaryta tais pačiais veiksmais. Nors pagrobtų banko kortelių bei asmens dokumentų laikymas tęsėsi dar beveik parą laiko po jų pagrobimo, iki kol jie buvo grąžinti nukentėjusiajam, tačiau tai taip pat sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, nes tokie veiksmai buvo padaryti iš karto vienas paskui kitą, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo – neteisėtai pasisavinti nukentėjusiojo turtą.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuota, kad prokurorės skundas yra nepagrįstas ir šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas, pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas L. B. paskirtas bausmes bendrindamas apėmimo būdu, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

34. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pilna apimtimi.

Dėl proceso išlaidų

35. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 17 d. patikslinta pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-1946 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant išteisintąjį L. B., sudaro 122,94 Eur, kurios turi būti priteistos iš L. B. valstybei.

36. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas.

37. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo L. B. pagal jam pareikštą kaltinimą buvo išteisintas, paliekamas galioti, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisti iš L. B. išlaidas, susidariusias dėl išteisintajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš L. B. valstybės naudai 122,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. kovo 17 d. pažymą Nr. (12.33)PT-1946.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas