Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Aušros Baubienės ir Žibutės Budžienės,

dalyvaujant prokurorui Valentinui Aleknai, atsakovei O. Ž., jos atstovei advokatei Zitai Malovai, atsakovo atstovei D. Š., tretiesiems asmenims A. Ž., A. T., jo atstovei advokatei Ritai Petručionytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų O. Ž., Ž. A., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiojo asmens A. T. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Ž. A., O. Ž., tretiesiems asmenims A. T., A. Ž. dėl administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies, dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis asmuo A. T. prašo atmesti atsakovų Ž. A., O. Ž., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus. Nurodo, kad prokuroras reiškė ieškinį dėl viešo, o ne dėl A. T. intereso gynimo. Teismas negynė A. T. intereso, nes nepriėmė ir nesvarstė jo savarankiško reikalavimo, dėl to A. T. pateikė apeliacinį skundą. V. S. negalėjo būti projektuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje pirmiau nei buvo surašyta išvada, kuri yra pagrindas perkelti žemę, t. y. ne atkurti natūra buvusioje vietoje, bet ekvivalentine natūra. O. Ž. ir Ž. A. apeliaciniame skunde teigia, kad 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 33-1668 pagrindu atsirado V. S. teisės atkurti nuosavybės teises ginčo sklype, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, jog A. T., pasirašydamas 2000 m. gruodžio 22 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, matė, jog greta yra neprivatizuota žemė. Ši valstybinė žemė prieš septynias dienas buvo paskirta V. S. įpėdiniams, todėl galima tikėti A. T. paaiškinimu, jog jam žemėtvarkininkas sakė, kad žemė gretimais paskirta K. V. S. nebuvo pareiškęs valios dėl žemės perkėlimo, todėl įpėdinių valios pakeitimas neturėjo būti patenkintas. Pareiškimą dėl žemės perkėlimo pateikė neįgaliotas asmuo. A. T. pateiktos fotonuotraukos įrodo, kad be 65 proc. baigtumo gyvenamojo namo kitų statinių ginčo žemės sklype nėra. V. S. įpėdiniams neteisėtai atkūrus nuosavybės teises ginčo sklype, jie užstatė 0,1767 ha, todėl apgynus viešą interesą ir grąžinus žemę į valstybinį žemės fondą, galima suformuoti namų valdą, kurią V. S. įpėdiniai gali pirkti iš valstybės, o kita žemė liks valstybei. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atleista nuo žyminio mokesčio, tačiau nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad sutinka su atsakovių Ž. A. ir O. Ž. apeliaciniu skundu, prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra analogiški išdėstytiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu joje dalyvaujantys asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini, trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nevertino su faktiniu jo pagrindu susijusios aplinkybės, todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nustatydamas imperatyvių įstatymo reikalavimų pažeidimą nuosavybės teisių V. S. ir A. T. atkūrimo metu ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Apeliacine tvarka peržiūrimu sprendimu konstatuota, kad, A. T. atkuriant nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančią V. M. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę, buvo pažeisti imperatyvūs įstatymų reikalavimai - LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pirmosios dalies suteikta teisė buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, vietą, bei LR Žemės reformos įstatymo ( redakcijos, galiojusios 2001-08-17 – 2001-12-28 laikotarpiu) 10 straipsnio 1 dalies reikalavimai pirma eile žemę savininkams sugrąžinti natūra.

Apygardos teismas sutinka su atsakovų apeliacinių skundų argumentais, jog nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam asmeniui metu šie įstatymų reikalavimai nebuvo pažeisti.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą 4 straipsnio, reglamentavusio nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, pirmoji dalis įtvirtino, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natūra gražinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą.

Atsakovų Ž. A., O. Ž. ir trečiojo asmens A. T. ginčo objektas – žemės sklypas nr. 306, esantis tarp ežero ir A. T. priklausančio žemės sklypo, A. T. ir V. S. nuosavybės teisių atkūrimo bylose pažymėto nr. 311-2.

A. T. pirmumo teisės pasirinkti žemės sklypą pažeidimo įrodymu teismas laikė įstatymų pažeidimus, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą nr. 306 V. S. Sprendė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypas V. S. suprojektuotas 1999m. gruodžio mėn., o išvada Nr. 59-3669 parengta 2000 m. kovo 9 d., ko pagal galiojančių sklypų formavimo tvarką negalėjo būti. Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui 2000 m. kovo 14 d. prašymą neatlygintinai nuosavybėn perduoti lygiavertį žemės plotą 3,55 ha (duomenys neskelbtini) V. S. vardu pateikė neturinti tam įgaliojimų dukra R. B., kai V. S. (duomenys neskelbtini) mirė, tokios valios nepareiškęs. Įpėdiniams neleidžiama keisti pretendento valios dėl nuosavybės atkūrimo. Atkuriant nuosavybės teises turėjo būti sprendžiamas pretendento prašymas, o ne įpėdinių valia. Žemės sklypas V. S. paženklintas 2001 m. gegužės 15 d. buvusio savininko V. M. turėtoje žemėje prie (duomenys neskelbtini) ežero, kurią susigrąžinti natūra pageidavo A. T.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad neesminiai procedūriniai neatitikimai 1997 m. liepos 1 d. LR įstatymo nr. VIII-359 taikymo tvarką reglamentuojančio 1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimo nr. 1057 nuostatoms, atkuriant nuosavybės teises į V. S. žemę, nepažeidė A. T. teisės susigrąžinti žemę natūra buvusioje vietoje.

Iš V. S. nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, kad jis pageidavo natūra susigrąžinti nuosavybės teisę į P. S. žemę. 2000 m. kovo 9 d. išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pažymėta, jog V. S. turi teisę atkurti nuosavybės teise į 9,57 ha žemės ir 0,60 ha miško, iš kurių grąžintinam miškui yra priskirta 4,63 ha, valstybės išperkamai žemei – 5,54 ha, užimtai asmeninio ūkio žeme. Taigi, V. S. valia susigrąžinti žemę buvusioje vietoje negalėjo būti įgyvendinta. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą 16 straipsnio 9 dalies pirmojo punktą (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo nr. VIII-1181 redakcija) už valstybės išperkamą žemę valstybė piliečiams galėjo atlyginti, perduodama lygiavertį žemės plotą, todėl 2000 m. kovo 14 d. V. S. dukters R. B. pareiškimas Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl suteikimo neatlygintinai 3,55 ha žemės (duomenys neskelbtini) nelaikytinas V. S. valios pakeitimu. Tai, kad pareiškimą parašė ne V. S. palikimą priėmusi sutuoktinė M. S., o jų duktė, A. T. nuosavybės teisių atkūrimo proceso neįtakojo. Nors (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės teritorijoje 1999 metais rengto žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraštyje ir yra nurodyta, jog V. S., pretenduojančiam gauti žemę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nustatytą 9-ją asmenų grupę (perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai) ir mirusiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypų išdėstymas ir sklypo nr. 306 ribų suderinimas buvo įvykdytas 1999 m. gruodžio mėnesį ( t. 1 b.l. 31), tuo metu nei A. T., nei V. S. įpėdiniai teisės susigrąžinti žemės sklypą natūra ginčo vietovėje neturėjo ( A. T. ją įgijo 2000 m. rugsėjo 7 d., V. S. įpėdiniai – pateikus prašymą gauti lygiavertį žemės sklypą bei gavus išvadą 2000 n, kovo mėn.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog atžyma žiniaraštyje, svarstant (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės teritorijos 1999 metais rengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą, įrodo V. S. įpėdinius žinojus apie tai, jog buvusioje vietoje P. S. žemė yra užimta asmeninio ūkio žeme ir domėjusis lygiaverčio žemės sklypo gavimo galimybėmis kitoje vietovėje, tačiau ji nepatvirtina ginčo žemės sklypo suformavimo V. S. fakto. 1999 m. gruodžio mėn. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto V. S. nėra. Atsakovių dalyvavimas svarstyme ir pageidavimas gauti konkretų žemės sklypą 1999 metais A. T. teisių negalėjo pažeisti – tuomet ginčo žemė buvo sklypas, kurio savininko įpėdiniai natūra susigrąžinti nepageidavo. Aktai ir planai nuosavybės teisių atkūrimo bylose patvirtina, kad žemės sklypas A. T. buvo paženklintas 2000 m. gruodžio 22 d., V. S. - 2001 m. gegužės 15 d., todėl neteisinga laikytina pirmosios instancijos teismo išvada apie žemės sklypo suprojektavimą kitam asmeniui, kol A. T. buvo nepasirinkęs žemės sklypo vietos. Jo pasirinkti sklypai taip pat yra buvusio savininko turėtos žemės vietoje. Nuosavybės teisės A. T. atkurtos anksčiau, nei V. S. ( A. T. - 2001 m. birželio 7 d., V. S. - 2001 m. birželio 29 d.).

Taigi, tuo metu galiojusios žemės reformos statymo 10 straipsnio redakcijos nustatyta eiliškumo tvarka, atkuriant nuosavybės teisę, nebuvo pažeista.

Nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininkas 2001m. rugsėjo 6d. įsakymu Nr. 59-1398 patvirtino kadastro vietovių, kuriose laisvo valstybinio fondo žemėje numatoma rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymus, sąrašą. Apylinkės teismas konstatavo, kad, rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą, V. S. 2001 m. gegužės 5 d. buvo suprojektuotas tas pats 4,00 ha ploto sklypas nr. 306, kuris buvo suprojektuotas 1999 m. Sprendė, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė Alytaus seniūnijoje O. P. ir Valstybinės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno antro žemėtvarkos skyriaus projekto autorė I. P. savo veiksmais pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos darbus, nuostatas, pažeidžiant A. T. konstitucines teises susigrąžinti savo senelio žemės dalį, žemės sklypą prie ežero suformavo V. S. ( atsakovei O. Ž.).

Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokius žemės reformos darbus reglamentuojančius teisės aktus pažeidė sprendime įvardinti asmenys, todėl apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba teisingai teigia, jog, atkuriant nuosavybės teises V. S., žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje nustatytos procedūros nebuvo pažeistos. Šio apelianto atstovė pripažino, jog 2001 m. gegužės 5 d. V. S. buvo suprojektuotas 1999 metais rengto žemės reformos žemėtvarkos projekto žiniaraštyje paminėtas žemės sklypas. Nors V. S. faktiškai 1999 m. pastarasis sklypas nebuvo suprojektuotas, 1999 m. gruodžio mėnesio žemės sklypo nr. 306 ribų V. S. įpėdiniams parodymo – paženklinimo akto nėra, o I. P. O. P. ir liudytojomis nebuvo apklaustos, to paties sklypo, kuris kaip laisvas V. S. įpėdiniams buvo nurodytas 1999 metais, suprojektavimą 2001 metais įrodo žemės sklypo numerio ir ploto atitikimas, tačiau apygardos teismas nesutinka su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvada, jog tuo buvo pažeista A. T. teisė pasirinkti susigrąžinamo žemės sklypo vietą.

Trečiojo asmens A. T. teisių, kurioms ginti pareikštas prokuroro ieškinys, pažeidimo esmė – apgaulė. Ieškovas ir A. T. nurodė, kad Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai A. T. apgavo tvirtindami, jog ši žemės dalis yra įteisinta kitam asmeniui, todėl jos grąžinti nuosavybėn negalima. Apeliacinės instancijos teisme A. T. paaiškino, kad, apsisprendęs žemę susigrąžinti natūra, 2000 m. kreipėsi į seniūniją. Nuvykus į vietą, norėjo žemės prie ežero, tačiau žemėtvarkininkė P. paaiškino, jog žemę prie ežero yra užėmęs K. Nesant kito pasirinkimo, planus pasirašė. Grąžintą žemę pagal įgaliojimą pavedęs ūkininkauti pusbroliui, sklypuose apsilankydavo kartą per metus. Tai, kad ginčo žemė nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo valstybinė, o ne užimta, supratęs tik prieš du metus, kai Ž., neprašę jo sutikimo, darė kelią. Iki tol šio sklypo savininku nesidomėjo. Kad sklypas nr. 306 laisvas, nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu nematė.

Taigi, ieškovo reikalavimo faktinis pagrindas yra teiginys, kad institucija, valstybės įgaliota įgyvendinti žemės nuosavybės atkūrimą, apgavo nuosavybės teisę į žemę natūra siekiantį susigrąžinti pretendentą, šios teisės atkūrimo proceso metu pateikdama jam neteisingus duomenis, sukliudžiusius buvusioje valdoje pasirinkti žemės sklypą.

Pirmosios instancijos teismas dėl faktinio ieškinio pagrindo nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas laiko jį neįrodytu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2000 m. rugsėjo 7 d. A. T. paprašė pamatuoti jam priklausantį 4,86 ha žemės sklypą natūra. Žemės sklypo ribos vietoje buvo paženklintos ir parodytos 2000 m. gruodžio 22 d. ( A. T. nuosavybės teisių atkūrimo bylos 2, 32, 33-34 lapai ). Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad greta pamatuoto sklypo taškuose 2-3, 4-1, 3-5, 5-7 yra neprivatizuota valstybinė žemė. 2001 m. vasario 6 d. valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno antro žemėtvarkos skyriaus inžinierės I. P. parengtame akte nurodyta, nurodyta, jog gretimybėje 3-5, 5-6, 6-7 (numeriai plane) yra nepaskirta valstybinė žemė. Žemės sklypo abrisas, paženklinimo aktas ir 2001 m. vasario 6 d. aktas su A. T. buvo suderinti. Nepaisant galimų V. S. įpėdinių pageidavimų gauti sklypą nr. 306, tai įrodo, jog nuosavybės teisių A. T. atkūrimo proceso metu ginčo žemė buvo laisva valstybinė žemė ir pastaroji aplinkybė nuo pretendento nebuvo nuslėpta. Minima faktinė aplinkybė taip pat paneigia A. T. aiškinimą apie tai, jog žemėtvarkininkė teigė apie sklypo priklausomybę kitam asmeniui. Prielaida, jog žemėtvarkos skyriaus specialistė galėjo tvirtinti A. T. apie ginčo žemės sklypo įteisinimą kitam asmeniui, nesuteikia pagrindo spręsti apie esminį trečiojo asmens suklydimą dėl apgaulės. Gretimybių žymėjimas kaip laisvos valstybinės žemės įrodo, jog A. T. nebuvo apgautas, o jo neatidumas planuose užfiksuotiems faktams vertintinas kaip neatitikimas apdairaus ir rūpestingo elgesio standartams, keliamiems kiekvienam savo teisių įgyvendinimu besirūpinančiam asmeniui. Pažymėtina, kad A. T., jo teigimu, turi aukštąjį išsilavinimą, daug metų vadovauja medicinos įstaigai ( ligoninei), todėl pagal asmenines - profesines įstaigos administracijos vadovo savybes nelaikytinas asmeniu, nesuprantančiu įrašų žemės planuose. Net ir tuo atveju, jei žemėtvarkos specialistės žodžiu jam teikė neteisingus duomenis apie nebuvimą galimybės susigrąžinti visą žemę buvusioje vietoje, įskaitant sklypo dalį prie ežero, planuose esančių įrašų pagrindu A. T. galėjo nesutikti su siūloma grąžintino sklypo vieta, skųsti žemėtvarkos darbuotojų veiksmus. Jis pripažino, kad analogiškas žemės sklypo planas su nuoroda, jog gretimybėse 3-5, 5-6, 6-7 yra nepaskirta valstybinė žemė, buvo pridėtas ir prie Alytaus apskrities viršininko 2001m. birželio 7d. sprendimo Nr. 33-14923, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau neskundė ir sprendimo. Bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad planų neanalizavo, nepastebėjo, kad greta esanti žemė laisva, o ginčas su atsakovais dėl sklypo vietos kilo tik dėl jų tiesiamo kelio. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujantys asmenys - pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą - taip pat turi būti rūpestingi ir atidūs, domėtis šiuo procesu, žinoti teisės aktų reikalavimus, rūpintis, ar priimami individualūs administraciniai aktai yra teisėti nuosavybės teisę siekiančio atkurti asmens interesų ir lūkesčių požiūriu. A. T. kaip pretendento atkurti nuosavybės teisę elgesys rodo, jog, turėdamas galimybę pasirinkti su ežeru besiribojantį žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje, jis pasirinko greta šio sklypo esantį žemės ūkio paskirties sklypą. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba įrodė savo atsikirtimus, jog A. T. nebuvo apgautas, jo teisė pasirinkti grąžintinos žemės vietą nepažeista. Ieškovui neįrodžius imperatyvių teisės normų pažeidimo, nėra įstatyminio pagrindo laikyti niekiniu nuosavybės teisių atkūrimą V. S. bei to sukeltas teisines pasekmes.

Pastarųjų aplinkybių konstatavimas ir faktinis ieškinio pagrindas susijęs su prokuroro teise pareikšti ieškinį viešojo intereso gynimui nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese. Pasisakydamas dėl šios prokuroro teisės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. P. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. A. G., Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-279/2009). Teisėjų kolegija atmeta atsakovų apeliacinių skundų argumentus, susijusius su realaus viešojo intereso gynimo nebuvimu dėl to, jog pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą natūra negali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kurioje yra atsakovei priklausanti namų valda ( šios valdos sukūrimas buvo nuosavybės teisių atkūrimo V. S. padarinys), tačiau, nagrinėjamoje byloje nustačius, jog imperatyvūs įstatymų reikalavimai nebuvo pažeisti, o buvęs pretendentas atkurti nuosavybės teisę, kurio faktiniai interesai yra ginami, nebuvo valstybės institucijos apgautas, jo nurodomą teisės įgyvendinimą lėmė asmens neatidumas, nepakankamas rūpinimasis savo paties teisių realizavimu, pripažintina, jog pareikštasis ieškinys sietinas ne su viešojo, o su privataus intereso gynimu. Pastarojo intereso gynimui prokuroras reikalavimo teisės neturi.

Trečiojo asmens A. T. apeliacinis skundas grindžiamas neteisėtu teismo atsisakymu įtraukti dalyvauti jį bylos procese trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Šiuo klausimu priimta 2011 m. sausio 28 d. pirmosios instancijos teismo nutartis yra galiojanti, dėl jos paduotas atskirasis skundas atmestas 2011 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, todėl teismo argumentai dėl atsisakymo priimti nagrinėti savarankišką A. T. reikalavimą pakartotinai neanalizuotini. Pažymėtina, jog savarankiškas A. T. reikalavimas, kuriuo nagrinėjamo ieškinio dalykas papildytas, prašant panaikinti jo ir V. S. žemės paženklinimo aktus, buvo pareikštas, likus mėnesiui iki paskutiniojo teismo posėdžio. Tai rodo, jog jo autorius nesilaikė CPK 7 str. 2 dalies reikalavimo priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, įrodymus ir argumentus teikti rūpestingai ir laiku. Ieškinio dalyko keitimą tokiu atveju riboja CPK 141 straipsnio pirmosios dalies nuostatos. Svarbu, kad teismo atsisakymas priimti šį ieškinį nesudaro procesinių kliūčių nuspręsti dėl prokuroro ieškinio pagrįstumo, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Dėl reikalavimų, tapačių nurodytiems prokuroro ieškinyje, pasisakė pirmosios instancijos teismas, kurio išvadų A. T. neginčija. Savarankiški reikalavimai panaikinti abiejų šalių žemės paženklinimo aktus ir priimti sprendimą dėl papildomų teisinių pasekmių, patenkinus prokuroro ieškinį, iš esmės grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodė ir prokuroras. Dėl šių aplinkybių pasisako apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs imperatyvių įstatymų normų pažeidimo bei apgaulės nebuvimą. Teisėjų kolegijos nuomone, savarankiško ieškinio pateikimas papildomai pagrindžia, jog prokuroro pareikštasis reikalavimas nagrinėjamoje byloje nebuvo susijęs su viešojo intereso gynimu.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi. Atsakovei O. Ž. iš ieškovui skirtų biudžeto lėšų priteistinos 2500 Lt advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 96-1 str. 1 d., t. 5 b.l. 128, 193). Žyminis mokestis, kurį atsakovės sumokėjo paduodant apeliacinį skundą, gali būti grąžintas CPK 87 straipsnyje numatyta tvarka pagal suinteresuoto asmens pareiškimą ( CPK 80 str. 4 d., 83 straipsnio 1 d. 14 p., LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti 2011 m. kovo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Kauno apygardos prokuratūros 2500 ( du tūkstančius penkis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovei O. Ž. ( a.k. (duomenys neskelbtini)).