Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl nekilnojamojo daikto valdymo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas J. K. pateikė pareiškimą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis valdo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2016-06-15 pagal pirkimo – pardavimo sutartį įgijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) 2016-11-22 UAB „Futurum modus“ buvo parengtas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodytas planas 2017-03-01 buvo patikrintas bei suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriumi bei 2017-03-29 buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. 2017-09-19 UAB „Urban studio“ parengė žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų bylą dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. K. įregistravimo VĮ Registrų centre, ūkiniam pastatui suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame J. K. nuo 1966 m. pastatytas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo duomenys nebuvo nurodyti 2016-06-15 pirkimo – pardavimo sutartyje, nes pastatas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. 2017-10-24 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs J. K. prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, priėmė sprendimą atsisakyti įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes nebuvo pateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis minėto nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą, o 2016-06-15 pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 3213 nėra duomenų apie minėtą pastatą. 2017-11-23 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi 2017-11-07 pareiškėjo skundą dėl 2017-10-19 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo, paliko jį galioti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-03-02 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, grąžino 37,50 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, jog iš pareiškimo matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, nes kompetentinga institucija atsisakė įrašyti (pakeisti) duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nurodydama, kad prašymas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo bus nagrinėjamas, kai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, nesant statybos teisėtumą atvirtinančių dokumentų (2017-10-24 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas Nr. VILKS-3596). Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju reikšminga tai, jog pareiškimas teikiamas neteisėtos statybos įteisinimo tikslu (daiktinės teisės į neteisėtos statybos padarinius registravimo tikslu).Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamas daiktas turi būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų nėra ir būtent dėl to pareiškėjas kreipiasi su pareiškimu į teismą. Taigi, turtas sukurtas neteisėtai ir negali būti nuosavybės ar valdymo teisės objektu. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių ir aukščiau nurodytais motyvais, pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Teismas išaiškino pareiškėjui, kad nesant statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, tokių objektų teisinis statusas ir likimas turi būti sprendžiamas įteisinant arba griaunant tokią statybą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kreipiantis į savivaldybės administraciją, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, inicijuojant viešojo administravimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos statybos, nekilnojamojo turto registro, nekilnojamojo turto kadastro įstatymus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas J. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-02 nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. K. pareiškimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, jog teismas nenurodė, kuriais įrodymais arba motyvais remiantis nusprendė, kad ginčo pastatas priskiriamas prie savavališkos statybos. Pareiškėjas nestatė ūkinio pastato, nes 1966 m. jam buvo 6 m., be to, jokia valstybinė institucija neturėjo ir neturi jam arba kitiems asmenims jokių teisinių pretenzijų dėl nurodyto ūkinio pastato valdymo.Nesutiktina, kad pareiškimas nagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Jis nagrinėtinas pagal Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo“ 8 punktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pareiškimą dėl juridinio akto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais), 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę, 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka, 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena iš kasacinio teismo nurodytų sąlygų, kurių visumai esant, nustatomas pastato valdymo nuosavybės teise juridinis faktas – pareiškėjas ginčo pastato neįgijo nuosavybės teise teisės aktų nustatyta tvarka, šis pastatas nebuvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino pareiškėjui, kad nesant statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, tokių objektų teisinis statusas ir likimas turi būti sprendžiamas įteisinant arba griaunant tokią statybą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-02 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.