Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams T. K. ir K. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas T. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai ir šaukimas atvykti į posėdį įteikti tinkamai – atsakovo gyvenamojoje vietoje kartu su juo gyvenančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 d.), todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2017 m. birželio 16 d. tarp ieškovės ir atsakovų T. K. bei K. K. (dabar – Z.) internetiniu būdu buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 06A1718050860-3W (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovams buvo suteiktas 5000,00 Eur kreditas su 12,00 procentų metine palūkanų norma. Atsakovai įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis grąžinti iki 2022 m. birželio 13 d. dalimis po 112,60 Eur (paskutinė įmoka – 112,67 Eur) suteiktą 5000 Eur kreditą ir 1755,47 Eur bendra vartojimo kredito kainą (palūkanas), iš viso 6755,47 Eur. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu nutraukta atsakovų K. K. (dabar – Z.) ir T. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 5.2 punktu atsakovai susitarė, kad pagal Vartojimo sutartį Nr. 06A1718050860-3W, kreditoriui – AB SEB bankas, sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi; šalys tarpusavyje susitaria, kad įmokas pagal minėtą sutartį įsipareigoja mokėti sutuoktinis T. K., nes paskola buvo paimta jo asmeniniams poreikiams tenkinti; šalys susitaria, kad tuo atveju, jei nustatytu terminu prievolė kreditoriui nebus įvykdyta ar bus įvykdyta netinkamai, ir prievolę bus priversta įvykdyti K. K., ji įgis teisę reikalauti iš T. K. atlyginti sumokėtą prievolės sumą bei visus dėl prievolės įvykdymo patirtus nuostolius. Iš atsakovams siųstų 2019 m. sausio 14 d. įspėjimų dėl galimo kredito sutarties nutraukimo matyti, kad atsakovai nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nesilaikė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2019 m. sausio 13 d. pradelsta sumokėti kredito suma 422,95 Eur, nesumokėtos palūkanos 207,43 Eur, nesumokėti delspinigiai 8,14 Eur. Atsakovai buvo raginami iki 2019 m. vasario 14 d. sumokėti visus pradelstus mokėjimus, iš viso 638,52 Eur. Atsakovės teismui pateiktos elektroninių laiškų kopijos pavirtina, kad atsakovė bandė su ieškove susitarti, jog vartojimo kredito skola būtų pridėta prie būsto kredito, nurodydama, kad ji neturi galimybės mokėti dviejų kreditų, tačiau bankas atsakovei paaiškino, kad negali sumažinti vartojimo kredito įmokos ar pridėti skolą prie būsto kredito sutarties. Iš 2019 m. balandžio 2 d. atsakovams siųstų įspėjimų dėl sutarties nutraukimo matyti, kad atsakovų pradelstų mokėjimų suma ieškovei toliau augo iki 871,91 Eur, atsakovai raginti iki 2019 m. gegužės 2 d. padengti visus pradelstus mokėjimus, priešingu atveju 2019 m. gegužės 3 d Sutartis bus laikoma nutraukta. Iš 2019 m. birželio 10 d. pažymos matyti, kad atsakovai liko ieškovei skolingi 4206,76 Eur kredito ir 98,20 Eur palūkanų, iš viso 4304,96 Eur.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Sutartį sudarė su abiem atsakovais, todėl atsakovams atsirado solidari pareiga vykdyti pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Nutraukdami santuoką, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovai susitarė, kad sutuoktiniai pagal šią Sutartį toliau lieka solidariai atsakingi bankui, tačiau įmokas įsipareigojo mokėti sutuoktinis T. K.. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (pirmiau nurodytas 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai įvykdė prievolę (suteikė atsakovams vartojimo kreditą), tačiau pastarieji nustatytu terminu nemokėjo sutartų įmokų, todėl laikomi pažeidusiais savo įsipareigojimus pagal prieš tai minėtą vartojimo kredito sutartį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nutraukus Sutartį, kreditas nėra grąžintas, palūkanos nesumokėtos, todėl ieškovės AB SEB banko ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant solidariai iš atsakovų 4304,96 Eur skolą, kurią sudaro 4206,76 Eur nesugrąžintas kreditas ir 98,20 Eur palūkanos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.870 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų solidariai ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė neginčija skolos fakto ir dydžio, tik akcentavo, kad nėra finansiškai pajėgi vienu metu mokėti dviejų kreditų. Atsakovė moka būsto kreditą tam pačiam kreditoriui, išlaiko butą. Iš atsakovės pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ji gauna darbo užmokestį apie 500 Eur. Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji galėtų iš karto įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti iš jos solidariai su atsakovu priteistą skolą. Atsakovui T. K. nemokant vartojimo kredito pagal Sutartį, atsakovė kaip bendraskolė dėjo pastangas susitarti su ieškove, kad pati galėtų sumokėti vartojimo kreditą, jei būtų sumažintos jo įmokos, taip pat mokėjo ieškovei pagal galimybes pervesdama nedideles sumas. Be to, kaip nurodė atsakovė, ji bando susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad atsakovės sunki turtinė padėtis susiklostė dėl objektyvių ir nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių. Atsakovė elgėsi sąžiningai ir ėmėsi visų būtinų priemonių, siekdama pagerinti susidariusią turtinę padėtį bei užtikrinti skolos grąžinimą, kai jos buvęs sutuoktinis atsakovas T. K. nevykdė santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi prisiimto įsipareigojimo mokėti vartojimo kredito įmokas ieškovei. Įvertinus aptartas aplinkybes bei tai, kad Sutartimi galutinis kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2022 m. birželio 13 d., teismas sprendžia, kad tikslinga iš atsakovės priteistos skolos ir palūkanų mokėjimą išdėstyti dalimis 36 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks sprendimo vykdymo išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovei, o ieškovė nepatirs nepagrįstų nuostolių, todėl teismo priteistos skolos ir palūkanų mokėjimo išdėstymas 36 mėnesių terminui atitinka ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 103,00 Eur žyminio mokesčio. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 97 Eur, todėl ieškovei grąžintina 6 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 97,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei K. Z. išaiškintina, kad įvykdžiusi solidariąją prievolę ieškovei, ji turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo T. K. sumokėtų prievolės sumų bei visų dėl prievolės vykdymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 - 270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB SEB bankui, j. a. k. 112021238, buveinė Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius:

– 4206,76 Eur (keturis tūkstančius du šimtus šešis eurus 76 ct) skolos;

– 98,20 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 20 ct) palūkanų;

– 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4304,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2019 m. liepos 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB SEB bankui, j. a. k. 112021238, buveinė Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius, lygiomis dalimis, t. y. po 48,50 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos skolos ir palūkanų (iš viso 4304,96 Eur) mokėjimą išdėstyti dalimis 36 mėnesių laikotarpiui.

Grąžinti ieškovei AB SEB bankui, j. a. k. 112021238, buveinė Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius, 6,00 Eur (šešis eurus 00 ct) permokėtą žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. gegužės 16 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą mokėjimo nurodymu Nr. 0239420190516014400000048.

Išaiškinti atsakovei K. Z., kad įvykdžiusi solidariąją prievolę ieškovei, ji turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo T. K. sumokėtų prievolės sumų bei visų dėl prievolės vykdymo patirtų nuostolių atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.