- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- I2-3585-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00393-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-9 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 10 360 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. sausio 22 d. išvykdamas etapu, į Šiaulių TI daiktų sandėlį grąžino čiužinį, antklodę, pagalvę, indus, paklodę, kuri buvo suplėšyta, nes tokią jam išdavė, kai atvyko į Šiaulių TI 2018 m. sausio 15 d. Šiaulių TI direktorius 2018 m. sausio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 25/04-90 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskyrė papeikimą už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis išvykdamas etapu į daiktų sandėlį pristatė vieną sugadintą paklodę. Nesutikdamas su jam paskirta nuobauda pareiškėjas ją apskundė Kalėjimų departamentui, kuris Šiaulių TI direktoriaus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo paliko galioti. Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. birželio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3464-621/2018 padarė išvadą, jog nuobauda paskirta nepagrįstai ir panaikino Šiaulių TI direktoriaus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo bei Kalėjimų departamento sprendimą. Šiaulių TI šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT), kuris 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 15 d. sprendime teisingai akcentavo, jog paskirtoji ir galiojanti nuobauda kalinamajam sukelia teisines pasekmes. Nors teismas Šiaulių TI direktoriaus nutarimą dėl nuobaudos panaikino dar 2018 m. birželio 15 d., o LVAT 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtino, kad Šiaulių TI ir Kalėjimų departamento priimti teisės aktai pareiškėjo atžvilgiu yra neteisėti, tačiau iki pat skundo surašymo dienos (2020-03-05) nei Šiaulių TI, nei Kalėjimų departamentas jų nepanaikino, dėl šių neteisėtų aktų pareiškėjas kenčia neigiamas pasekmes jau daugiau kaip 2 metus. Nuo 2018 m. vasario mėn. galėjo būti laikomas lengvosios grupės sąlygomis, tačiau turėdamas nuobaudą nebegali jos prašyti. Jeigu paprastajai grupei vienam mėnesiui pinigų limitas apsipirkti parduotuvėje yra 114 Eur (dabar 117 Eur), tai lengvajai grupei – 152 Eur (dabar 156 Eur). Taigi per du metus negalėjo apsipirkti net už 912 Eurų. Nuo 2019 m. sausio 6 d. būtų galėjęs būti perkeltas į atvirąją koloniją, tačiau turi galiojančią nuobaudą ir neturi lengvosios grupės, todėl iš jo atimta teisė prašyti būti ten perkeltam. Turėdamas lengvąją grupę gautų ne du, o keturis trumpalaikius pasimatymus per mėnesį, galėtų vieną kartą per dieną paskambinti telefonu (paprastoji grupė – 2 kartai per savaitę), pasivaikščioti lauke ne tris, o keturias valandas į dieną. Nuo 2019-07-06 iki 2020-07-06, t. y. atlikęs 1/3 dalį bausmės, galėtų prašytis į pusiaukelės namus, bet turint galiojančią nuobaudą prašymas netenkinamas. Nuo 2019-01-06 jau galėjo bausmę atlikti be sargybos, tačiau turėdamas nuobaudą ten patekti negali. Kadangi neturi galimybės bausmės atlikti atviroje kolonijoje ar pusiaukelės namuose, negali turėti su savimi grynųjų pinigų, gauti neribotų pasimatymų, išvykti už teritorijos ribų nei pas gydytojus, nei parvykti į namus. Kai teismas sprendžia klausimą dėl lygtinio paleidimo, jis į turimų nuobaudų skaičių visada įtraukia ir šią nuobaudą. Dėl neteisėtų Šiaulių TI veiksmų patyrė pažeminimą, psichologinę kančią, panieką, beteisiškumą, diskriminaciją, asmenybės sumenkinimą.
Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (8, 22, 104, 107 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (104 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (91-102 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. LR Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalis numato, kad nuteistasis turi teisę apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui, skundo padavimas nuobaudos vykdymo nestabdo. Kalėjimų departamentas 2018-03-15 sprendimu nurodė, kad nėra pagrindo naikinti pareiškėjui paskirtą nuobaudą. Pareiškėjas teigia, kad dėl skunde aptariamos nuobaudos nepanaikinimo jam nebuvo leidžiama išvykti be sargybos ar be palydos, tačiau toks vertinimas neteisingas, kadangi ir be Šiaulių TI paskirtos nuobaudos pareiškėjui per ginčo laikotarpį skirtos dar penkios nuobaudos ir viena po ginčo laikotarpio (2020-03-24 nuobauda). Tai rodo, jog Šiaulių TI skirta nuobauda iš esmės negalėjo taip įtakoti pareiškėjo nurodomus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kančią, pažeminimą ir kt. Jeigu pareiškėjas norėtų bausmę atlikti lengvesniais rėžimo reikalavimais ir sąlygomis, jis turėtų būti linkęs taisytis, rodyti gerą ir pavyzdingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinėje reabilitacijoje ir siekti asmenybės pasikeitimo, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 9 dalis numato, kad jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui – per 6 mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčių nuobaudų. Pareiškėjui po Šiaulių TI 2018-01-26 paskirtos nuobaudos buvo skirta dar ne viena nuobauda, o tai rodo, kad asmuo savo aktyviais veiksmais nenori vykdyti numatytus pataisos įstaigų režimo reikalavimus, laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir rodyti gerą ir pavyzdingą elgesį. Taip pat pareiškėjas teigia, kad dėl skunde nurodytos nuobaudos nepanaikinimo jis neteko galimybės būti perkeltas bausmę atlikti atviroje kolonijoje ar pusiaukelės namuose, kuriuose galėtų turėti telefoną ar grynųjų pinigų, tačiau toks vertinimas neteisingas, kadangi yra vertinama daug su bausmės atlikimu susijusių aplinkybių, tokių, kaip nusikalstamo elgesio rizika, taip pat turi būti atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei jo asmenybės pavojingumą. Pareiškėjas nurodo tik teorinę galimybę būti perkeltas į atvirąją koloniją ar pusiaukelės namus, nes perkėlimas priklauso ne tik nuo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų, turimų galiojančių ar negaliojančių nuobaudų skaičiaus, bet ir nuo kitų su nuteistuoju susijusių aplinkybių visumos. Šiaulių TI pareiškėjui skirta nuobauda iš esmės neįtakoja jo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes ji yra panaikinta, o ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi dar kitų jam skirtų nuobaudų, yra niekaip nesusijusi su Šiaulių TI, nes šioje įstaigoje pareiškėjui paskirta tik viena nuobauda. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturi galimybės išvykti trumpalaikės išvykos į namus ir pas gydytojus, tačiau toks vertinimas neteisingas, nes svarstant galimybę, ar tokia išvyka gali būti suteikta, yra atsižvelgiama į asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Pats asmuo turi aktyviai siekti savo teisinės padėties sušvelninimo, norėdamas turėti teisę į trumpalaikę išvyką. Atsižvelgiant į nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės įrašų duomenis, pareiškėjo bausmės vykdymo pradžia yra 2017-01-06, o bausmės vykdymo pabaiga – 2020-12-06, o teisė į trumpalaikę išvyką namo gali būti suteikta atlikus vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės. Pareiškėjui Šiaulių TI paskirta nuobauda neįtakojo ir neribojo jo teisės į trumpalaikę išvyką, nes asmeniui 2018-04-24 buvo skirta sekanti nuobauda (dar iki vieno trečdalio bausmės atlikimo laiko). Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2018 m. galėjo būti laikomas lengvosios grupės sąlygomis, o turėdamas nuobaudą negali jos prašyti, tačiau toks vertinimas nėra teisingas, nes galiojančios nuobaudos turėjimas yra tik viena iš sąlygų dėl perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją, skatinamoji priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją gali būti skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus. Iš Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės įrašų matyti, kad pareiškėjas į paprastąją grupę buvo perkeltas 2017-01-17. Atsižvelgiant į Pažymos Nr. 63-14 įrašus dėl pareiškėjui skirtų nuobaudų, galima pagrįstai teigti, kad asmuo linkęs bausmės atlikimo metu daryti teisės pažeidimus, nepaisyti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų. Tuo tarpu priskyrimas lengvajai grupei nuteistiesiems gali būti skiriamas ir vėliau ir tik kaip viena skatinamųjų priemonių už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Kaip matyti iš pažymos Nr. 63-14 paskatinimų pareiškėjui skirta nebuvo. Panaikinus paskirtą nuobaudą pareiškėjas nedelsdamas būtų galėjęs kreiptis dėl galimybės perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją, jeigu neturėtų kitų aktualiu laikotarpiu paskirtų nuobaudų.
Atsakovė nurodo, kad suma, už kurią nuteistieji gali apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, numatyti skambinimo telefonu kartai, pasimatymų suteikimo laikas, pasivaikščiojimų laikas priklauso nuo to, kokioje grupėje asmuo yra laikomas. Nors pareiškėjas teigia, kad būtų buvę galima jį perkelti nuo 2018 m. iš paprastosios grupės į lengvąją, tačiau tai niekuo nepagrįsta, yra tik bendro pobūdžio pamąstymai, samprotavimai.
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas pats galėjo kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl nuobaudos (papeikimo), kuri pripažinta negaliojančia, teisinių pasekmių pašalinimo, tačiau nei į tą laisvės atėmimo vietą, kurioje yra laikomas, nei į Šiaulių TI administraciją dėl nuobaudos pripažinimo negaliojančia nesikreipė.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas A. Z. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad dėl Šiaulių TI direktorius 2018 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 25/04-90 jam paskirtos nuobaudos, kuri panaikinta teismo sprendimu, jis du metus negalėjo naudotis Bausmių vykdymo kodekse numatytomis lengvatomis, neturėjo galimybės būti perkeltas į atvirąja koloniją ar pusiaukelės namus, negalėjo tikėtis lygtinio paleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Byloje esančių dokumentų pagrindu nustatyta, kad 2018 m. sausio 26 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu Nr. 25/04-90 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nuteistajam A. Z. paskirtas papeikimas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (16 b. l.). Nutarime nurodyta, kad nuteistasis A. Z. 2018 m. sausio 22 d. 9.30 val. išvykdamas etapu į daiktų sandėlį pristatė vieną sugadintą paklodę, t. y. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Šią nuobaudą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir teismui. Regionų apygardos administracinis teismas 2018-06-15 sprendimu Šiaulių TI direktoriaus 2018-01-26 nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. kovo 15 d. sprendimą panaikino (10-12 b. l.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Sprendime teismas konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti objektyvių duomenų, jog paklodę sugadino būtent pareiškėjas, todėl nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai, o nutarimas naikinamas, kaip neteisėtas.
Nuteistiesiems skiriamas nuobaudų rūšis, jų skyrimo ir galiojimo tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Šio kodekso 142 straipsnio 1 dalis numato, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Pagal BVK 143 straipsnio 9 dalį, jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų.
Iš byloje esančios laisvės atėmimo vietų ligoninės išduotos 2020-03-31 pažymos Nr. 63-14 „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ (41 b. l.) matosi, kad pareiškėjui A. Z. po 2018-01-26 paskirtos nuobaudos – papeikimo paskyrimo iki nuobaudos panaikinimo 2019-12-30, už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus 2018-04-24 paskirta dar viena nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktus, 2019-10-09 už necenzūrinių žodžių vartojimą ir buvimą be ženklo bei reikalavimų nevykdymą paskirtos nuobaudos papeikimas ir draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktus, 2019-12-09 už buvimą apsvaigus nuo alkoholio vėl paskirta nuobauda (27 p. KTP). Nuobaudos pareiškėjui buvo skiriamos ir 2020 metais: 2020-01-31 už mobilaus ryšio telefono turėjimą bei 2020-03-24 už buvimą apsvaigus nuo alkoholio.
Pareiškėjas nurodo, kad jau nuo 2018 m. vasario mėnesio galėjo būti laikomas lengvosios grupės sąlygomis ir naudotis šiai grupei nustatytomis teisėmis, tačiau turėdamas nuobaudą negalėjo jos prašyti.
Bausmių vykdymo kodekso 72 straipsnis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Nuteistųjų priskyrimą konkrečioms grupėms reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, galiojusios iki 2020-01-22 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-11-29, toliau - Taisyklės), kurių 65 straipsnis numato, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Pagal Taisyklių 68 punktą, paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (9 priedas), šiuo nutarimu įforminamas ir pakartotinis nuteistojo perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.
Taigi nuteistojo perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją galimas tik kaip jo paskatinimas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnį, paskatinimo priemonės laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus; perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę gali būti skiriamas nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės.
Iš byloje esančių dokumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti nuo 2017-01-06 (2020-03-26 pažyma Nr. 69-154 – 31 b. l.), taigi 2018 m. vasario mėn. jis jau buvo atlikęs vienerius metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaip matosi iš teisinio reglamentavimo, perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją, kaip paskatinimo priemonė, yra susijęs su nepriekaištingu nuteistojo elgesiu, iniciatyva ir aktyviu dalyvavimu įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropiu darbu ir gerais mokymosi rezultatais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis buvo iniciatyvus, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse ir kt., tačiau nebuvo perkeltas į lengvąją grupę vien dėl turimos 2018-01-26 nutarimu paskirtos nuobaudos, todėl jo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo naudotis lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų teisėmis – didesniu pinigų limitu apsipirkti parduotuvėje, turėti daugiau pasimatymų, telefoninių skambučių, ilgiau pasivaikščioti.
Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnis numato, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per du mėnesius gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) vieną kartą per dieną paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti keturias valandas. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pagal BVK 92 straipsnį, didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems. Taigi lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi daugiau teisių, nei priskirti paprastajai grupei, tačiau, kaip jau buvo minėta, perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją yra paskatinimo priemonė, susijusi su nepriekaištingu nuteistojo elgesiu, iniciatyva ir aktyviu dalyvavimu įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropiu darbu ir gerais mokymosi rezultatais, o pareiškėjas neįrodė, kad buvo visos sąlygos perkelti jį į lengvąją grupę, tačiau tik 2018-01-26 nutarimu paskirta nuobauda sutrukdė pataisos įstaigos administracijai priimti tokį sprendimą. Be to, iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės išduotos 2020-03-31 pažymos Nr. 63-14 „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ (41 b. l.) matosi, kad pareiškėjui A. Z. už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus buvo paskirtos dar penkios nuobaudos, taigi net ir nevertinant 2018-01-26 nutarimu paskirtos nuobaudos, nebuvo vienos iš sąlygų – nepriekaištingo elgesio, kad pareiškėjas galėtų tikėtis būti perkeltas į lengvąją grupę.
Pareiškėjas nurodo, kad atlikęs 1/3 dalį bausmės, galėtų prašytis į pusiaukelės namus, bet turint galiojančią nuobaudą prašymas netenkinamas, taip pat neturi galimybės atlikti bausmės atvirojoje kolonijoje ir naudotis joje laikomų asmenų teisėmis, kai teismas sprendžia klausimą dėl lygtinio paleidimo, jis į turimų nuobaudų skaičių visada įtraukia ir šią nuobaudą.
Bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis numato, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal BVK 91 straipsnio nuostatas, atvirose kolonijose nuteistieji laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi; nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje; gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais; gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu; jeigu yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis; kolonijos administracijos leidimu gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi; jeigu neturi galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu, kasmetinių atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus.
Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.
Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, perkėlimo į Pusiaukelės namus toje pačioje ar kitoje pataisos įstaigoje tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymu Nr. V-97 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 3 punkte sakoma, kad nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal LR BVK 157 straipsnį, jeigu jie atitinka šias sąlygas: jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė; turi leidimą išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos arba atitinka kriterijus, būtinus gauti tokį leidimą; yra sudarę mokymosi sutartį, susitarimą dėl įdarbinimo arba kitais rašytiniais dokumentais gali pagrįsti gautą darbo pasiūlymą, priėmimą į mokymo įstaigą; turi galiojantį asmens tapatybės dokumentą. Pagal Aprašo 6 punktą, sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija (toliau – Komisija). Aprašo 20 punkte nurodyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą Pusiaukelės namuose ir atitinkantys Apraše nurodytas sąlygas, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Pataisos įstaigos socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas kartu su Psichologinės tarnybos darbuotoju atlieka nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, parengia socialinio tyrimo išvadą, informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už pataisos įstaigos ribų, duomenis apie jo finansinius įsiskolinimus, bausmės atlikimo terminus ir teisinę padėtį. Per einamąjį mėnesį gauti prašymai kartu su nurodyta medžiaga išsiunčiami Komisijai. Nuteistieji, kurių prašymus perkelti į Pusiaukelės namus Komisija patenkino, įrašomi į Nuteistųjų, siūlomų perkelti į Pusiaukelės namus, sąrašą (33 p.).
Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis numato, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Taigi nuteistieji į atvirąją koloniją ar Pusiaukelės namus gali būti perkelti, taip pat lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų tik esant tam tikrų sąlygų visumai, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad tokios sąlygos buvo, kad buvo svarstomi jo prašymai, tačiau jie nebuvo patenkinti tik dėl to, kad pareiškėjas turėjo 2017-01-26 nutarimu paskirtą nuobaudą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad Šiaulių TI direktoriui priėmus vėliau neteisėtu pripažintą ir teismo panaikintą 2018 m. sausio 26 nutarimą Nr. 25/04-90 skirti pareiškėjui nuobaudą – papeikimą, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau Šiaulių TI neteisėti veiksmai nesukėlė pareiškėjui tokių pasekmių, kokias jis nurodo savo skunde. Nepasitvirtino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos pataisos namuose negalėjo būti laikomas lengvosios grupės sąlygomis ir naudotis tai grupei suteikiamomis teisėmis, negalėjo būti perkeltas į atvirąją koloniją, pusiaukelės namus ar lygtinai paleistas, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui kilo jo nurodyta neturtinė žala ir kad tarp jo skunde dėstomų pasekmių ir Šiaulių TI neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Nenustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, prievolė atlyginti žalą valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Z. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.