- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-1130-661/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43141-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- Ž. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. M. skundą dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Ž. M. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones R. M. ir antstolės atžvilgiu. Taip pat prašė panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą dalyje, kurioje areštuotos jo lėšos.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nekonkretus, pareiškėjas turėjo pasirinkti ir nurodyti vieną iš CPK 145 straipsnyje nurodytą laikinąją apsaugos priemonę. Kadangi pareiškėjas aiškiai nesuformulavo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pareiškėjas Ž. M. atskiruoju skundu nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas skundą išnagrinėjo tik dalyje, tai yra atmetė skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau visiškai nepasisakė dėl skundo dalies, kuria prašė panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą.Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra abstraktus, kadangi apeliantas skunde aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, kartu pateikė argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Antstolis D. Š. atsiliepimo į pareikštą skundą nepatiekė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl pirmosios instancijos teismo teisės nagrinėti skundą dėl antstolio veiksmų
Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teisės ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).CPK 510 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad: skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl jo priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas skundą dėl antstolio veiksmų teikė teismui. Duomenų, apie tai, kad apeliantas skundą prieš tai būtų teikęs antstoliui ir šis jo nebūtų nagrinėjęs, byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas.Pirmosios instancijos teismas apeliantui nurodė, kad CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje numatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Tai gi, pirmosios instancijos teismas apeliantui jau išaiškino antstolio veiksmų apskundimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik apelianto skundo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, tačiau visiškai nevertino skundo dalies, kurios ikiteisminis nagrinėjimas priskirtinas antstolio kompetencijai.
Dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nekonkrečiu ir jo netenkino.Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeUAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Apeliantas savo skunde dėl antstolio veiksmų prašė atsakovei R. M. ir antstoliams uždrausti areštuoti ir/ar kitaip apriboti apelianto disponavimą jo nurodytoje banko sąskaitoje, tiek joje esančiomis jo, tiek banko piniginėmis lėšomis (banko suteiktu kreditu). Nustatyti, kad apelianto ir atsakovės sulygto dydžio įsiskolinimas už išlaikymą būtų dengiamas periodinėmis 150 eurų dydžio išmokomis tiesiogiai į atsakovės nurodytą sąskaitą banke. Tai gi, apeliantas nurodytame prašyme neįvardino kuriam antstoliui teismas tūrėtų uždrausti taikyti apribojimus, vien ši aplinkybė lemia apelianto prašymo nekonkretumą. Pažymėtina ir tai, kad vykdymo veiksmus atlieka tik antstoliai, todėl apelianto prašymas uždrausti atsakovei R. M. atlikti vykdymo veiksmus yra nepagrįstas.Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip numato ši procesinės teisės norma, yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Apeliantas nei vienos iš šių aplinkybių negrindė savo skunde. Kita vertus, vertinant apelianto prašymus išdėstytus 2017 m. lapkričio 29 d. teismui skirtame skunde, galima būtų daryti prielaidą, jog apeliantas prašymo 1.1. punktu siekia ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo ką reglamentuoja CPK 626 straipsnis. Tačiau apeliantas nenurodė nei vienos iš CPK 626 straipsnyje įvardintų sąlygų, dėl kurių būtų pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus.Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.