Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/13/00746, suinteresuoti asmenys antstolė R. G. ir išieškotoja AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmėPareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės R. G. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymą skelbti 20/100 dalių 108,31 km. m ploto pastogės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynes ir sustabdyti antstolės paskelbtas pastogės varžytynes iki skundo nagrinėjimo pabaigos. Pareiškėja nurodė, jog siekia pasinaudoti CPK 704 straipsnyje suteikta teise parduoti pastogę jos pasiūlytai pirkėjai už ekspertizės akte nurodytą 12 400 EUR kainą. Sutikimo su ekspertizės akte nurodyta 12 400 EUR suma pareiškėja antstolei negalėjo išreikšti, kadangi vyko bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo. Antstolė neišsprendė pareiškėjos 2017 m. sausio 13 d. prašymo parduoti areštuotą turtą jos pasiūlytam pirkėjui už arešto akte nurodytą vertę 2085,20 EUR ir priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo.Antstolė skundą atsisakė tenkinti. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. paskelbtos pastogės pirmosios varžytynes. Apie paskelbtas varžytynes antstolė visus informavo 2017 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu. Nei pareiškėja, nei jos atstovas advokatas G. G. neatsiliepė į pranešimą, neinformavo antstolės, kad nėra gavę Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-625-278-2017. Antstolės nuomone, pareiškėja turėjo domėtis bylos eiga, nes gavusi antstolės pranešimą apie paskelbtas varžytynes, pareiškėja savo veiksmais neparodė, kad nori pasiūlyti pastogės pirkimui savo pirkėją. Pareiškėja reikšdama skundą, kad UAB „Jungtinis verslas“ nustatyta 12 400 EUR kaina už pastogę yra per didelė, parodė, kad ji negali pasiūlyti savo pirkėjo už šią kainą. Pareiškėjos teiginys, kad antstolė neišsprendė pareiškėjos 2017 m. sausio 13 d. prašymo yra nepagrįstas, nes antstolė pareiškėjos prašymą išsprendė 2017 m. sausio 16 d. priimdama patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti.Išieškotoja atsiliepimu prašo teismo atmesti skundą. Turto varžytynės įvykusios ir pasibaigusios 2017 m. gruodžio 14 d. 12.44 val. bei pareiškėjos turtas įsigytas už didžiausią pasiūlytą kainą 26 000 EUR. Pareiškėja nori pasiūlyti pirkėją areštuotam turtui už 12 400 EUR, nes iki tol byloje pareiškėja reikalavo ir buvusiame teisminiame ginče siekė, kad turtas jos pasiūlytai pirkėjai būtų parduotas už turto arešto vertę, t. y. 2 085,20 EUR. Tačiau net ir neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėja savo pasiūlymo parduoti turtą jos pasiūlytai pirkėjai už 12 400 EUR savalaikiai neišreiškė, viešose varžytynėse turtas parduotas už 26 000 EUR. Būtent iš varžytynių pardavus turtą yra gauta 13 600 EUR daugiau, negu tuo atveju, jei turtas būtų parduotas pareiškėjos pasiūlytai pirkėjai. Neabejotina, kad priverstinai realizuojamo turto pardavimas už kuo didesnę kainą yra tiesiogiai naudingas ne tik konkrečiam kreditoriui, kurio reikalavimas tenkinamas iš parduodamo turto lėšų, bet ir pačiam skolininkui (pareiškėjai) bei kitiems jo kreditoriams (tokiems esant).Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjos skolininkės R. A. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė vykdo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5473-285/2013 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) išieškotojos naudai. Antstolė 2015 m. birželio 17 d. turto arešto aktu apribojo pareiškėjos (skolininkės) disponavimo teises į jai nuosavybės teise priklausančias 20/100 dalių buto (patalpų) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nustatant areštuoto turto 2 085,20 EUR vertę. Antstolė 2016 m. gruodžio 28 d. pranešimu dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo pranešė išieškotojai ir pareiškėjai (skolininkei) apie pirmųjų varžytynių paskelbimą. Išieškotoja 2017 m. sausio 13 d. pateikė antstolei prieštaravimus dėl pareiškėjai priklausančių palėpės patalpų pardavimo varžytynėse kainos, o pareiškėja 2017 m. sausio 13 d. pateikė antstolei prašymą parduoti turtą jos pasiūlytai pirkėjai už arešto akte nurodytą sumą. Antstolė 2017 m. sausio 19 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo pavedė uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinis verslas“ atlikti nekilnojamojo turto – 20/100 dalių 108,31 kv. m. bendro ploto pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę, kurią atlikus, pateikta išvada, kad pareiškėjai priklausančios pastogės patalpos rinkos vertė 2017 m. vasario 3 d. datai, paskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 12 400 EUR.Antstolė 2017 m. vasario 13 d. pranešimu dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo pareiškėjai ir išieškotojai nurodė terminą motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų pareikšti ir pranešė pirmųjų varžytynių paskelbimo datą. Pareiškėja 2017 m. vasario 23 d. pateikė prieštaravimus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos pastogės turto kainos. Antstolė 2017 m. kovo 1 d. patvarkymu pareiškėjos prieštaravimų dėl kainos netenkino, ir 2017 m. kovo 13 d. patvarkymu atsisakė skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11147-528/2017 pareiškėjos skundą atmetė, Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-625-278-2017 Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Antstolė 2017 m. lapkričio 14 d. pranešimu Nr. 0090/13/00746/S-2361 paskelbė pastogės pirmąsias varžytynes.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad pareiškėjai tik 2017 m. lapkričio 20 d. tapo žinoma apie 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį, kadangi remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-625-278/2017 pareiškėjai jos gyvenamosios vietos adresu ir jos atstovui advokatui G. G. elektroniniu paštu išsiuntė 2017 m. lapkričio 3 d. Teismo vertinimu, pareiškėja būdama sąžininga turėjo pareigą domėtis bylos eiga apeliacinės instancijos teisme ir turėjo visas galimybes žinoti apie teismo posėdžio datą ir priimtą galutinę nutartį.Vertindamas pareiškėjos argumentus, jog ji neturėjo galimybės pasinaudoti CPK 704 str. 1 p. jai suteikta teise, t. y. pasiūlyti savo pirkėjos, kuri sutinka už ekspertizės akte nurodytą kainą įsigyti areštuotą turtą, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje atliekami nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d., todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko įgyvendinti savo teises. Be to pareiškėja nepateikė teismui įrodymų pagrindžiančių teiginius, jog pareiškėja turi potencialų pirkėją. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog antstolei paskelbus turto pardavimą iš varžytynių, skolininkei neužkertamas kelias ir (ar) nesuvaržoma jos teisė siūlyti turto pirkėją. Tačiau šia galimybe taip pat nebuvo pasinaudota, o turtas varžytynėse parduotas už didesnę kainą, nei būtų pasiūlęs pareiškėjos nurodomas pirkėjas.Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja siekia ginti ne savo realią, o formalią teisę, kas reikštų vykdomojo proceso nepagrįstą vilkinimą ir pažeistų išieškotojos interesus.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. A. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį ir panaikinti 2017-11-14 antstolės R. G. patvarkymą paskelbti pirmąsias varžytines Nr. 00900/13/00746/S-2361.Apeliantės nuomone, antstolė nesilaikė sprendimų vykdymo instrukcijos 96 p., kuris numato, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Nagrinėjamu atveju pastogės rinkos kaina galutinai ir neginčytinai buvo nustatyta tik 2017-11-02 Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Antstolis prieš paskelbdamas varžytines turėjo ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų išsiųsti skolininkei pranešimą apie pirmąsias varžytines ir informuoti skolininkę apie galimybę parduoti pastogę savo pasirinktam pirkėjui. Tačiau antstolė šios pareigos neįvykdė, ko pasekoje pastogės varžytinės ne tik buvo paskelbtos neteisėtai, tačiau, negana to, pareiškėjai buvo atimta galimybė pasinaudoti CPK 704 str. nustatyta teise.Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog antstolė išnagrinėjo 2017-01-16 pareiškėjos prašymą parduoti Pastogę jos pasiūlytam pirkėjui – A. N., priimdamas patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo. Priešingai nei nurodo teismas, šis patvarkymas niekaip nėra susijęs su pareiškėjos prašymu, kadangi minėtas patvarkymas priimtas atsižvelgiant į išieškotojos pateiktus prieštaravimus dėl turto kainos. Antstolė neišnagrinėjusi 2017-01-16 skolininkės prašymo dėl Pastogės pardavimo jos surastam pirkėjui ir nepriėmusi dėl to patvarkymo, neturėjo teisės paskelbti Pastogės varžytinių, kadangi vykdymo procese yra teikiamas prioritetas turto realizavimui CPK 704 str. nustatyta tvarka prieš turto pardavimą iš viešų varžytinių.Apeliantė taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad išieškojimo procesas vyksta nuo 2013 m. nesudaro pagrindo teigti, jog ji turėjo galimybę pasinaudoti CPK 704 str. jai suteikta teise, kadangi ginčas dėl turto vertės buvo išspręstas tik 2017-11-02. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nenumato procesinių dokumentų įteikimo galimybės elektroniniu paštu. Pirmosios instancijos teismas neturėdamas tai patvirtinančių įrodymų ir formaliai remdamasis LITEKO duomenimis, konstatavo, jog Panevėžio apygardos teismo 2017-11-02 nutartis iš tiesų buvo išsiųsta 2017-11-03 el. paštu. Priešingai nei nurodo teismas, pareiškėja domėjosi bylos eiga, tačiau pagrįstai tikėjosi, kad jai ar jos atstovui CPK nustatyta tvarka bus įteikta Panevėžio apygardos nutarties kopija. Nutartis buvo gauta tik pareiškėjos atstovui 2017-11-20 paprašius ją atsiųsti. Net jeigu pareiškėja ir būtų gavusi nutartį 2017-11-03, ji būtų turėjusi tik 6 d. pasinaudoti CPK 704 str. jai suteikiama teise, o tai yra per trumpas laiko terminas nes paprastai sprendimai nekilnojamam turtui nupirkti nėra priimami per kelias valandas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos teisės pasinaudoti CPK 704 str. 1 d. įtvirtinta galimybe parduoti areštuotą turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, įgyvendinimo. Apeliantė siekdama, kad būtų panaikintas antstolės 2017-11-14 pranešimas dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo, teigia, jog antstolė pirmąsias turto pardavimo varžytines paskelbė nesilaikydama Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 p. nustatyto 20 d. termino nuo informacijos skolininkui apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo dienos.Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 96 punktą pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos.Nors apeliantė atskirajame skunde daug dėmesio skiria aplinkybėms apie Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties gavimą, tačiau vertinant šias aplinkybes Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 p. kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 20 d. terminas šiuo atveju siejamas ne su informacijos apie areštuoto turto vertę gavimu, o su išsiuntimu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, jog pareiškėjai ir jos atstovui buvo praneša, kad atskirasis skundas bus nagrinėjamas 2017 m. spalio 26 d. 16.00 val., o nutarties paskelbimas buvo atidėtas 2017 m. lapkričio 2 d., įstatyme numatytu terminu. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis pareiškėjai paštu išsiųsta 2017-11-03. Pažymėtina, jog kvestionuodama šias aplinkybes ir teigdama, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas iš tiesų išsiuntė jai nutartį, apeliantė nepateikė jos nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti informacinės sistemos LITEKO duomenimis, remdamasis vien apeliantės abejonėmis.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus iš dalies sutinka su apeliantės pozicija, jog iš esmės ginčo tarp vykdymo proceso šalių dėl galutinės areštuoto skolininkei priklausančio turto kainos nebeliko po Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties priėmimo ir antstolė pirmąsias varžytynes paskelbė anksčiau nei praėjo 20 d. nuo minėtos nutarties išsiuntimo skolininkei. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog CPK 704 str. įtvirtinta skolininko turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui procedūra susideda iš keleto etapų. Nors įstatyme tiesiogiai nenustatyta, kada atsiranda skolininko teisės pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, sistemiškai aiškinant vykdymo proceso normas, šios skolininko teisės pradžia sietina su vykdytino vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. S. v. S. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2008).Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos turinio matyti, jog skolininkė 2017-01-13 yra išreiškusi valią pasinaudoti CPK 704 str. 1 d. jai suteikta teise parduoti areštuotą turtą jos pasiūlytam pirkėjui už arešto akte nurodytą 2085,20 EUR kainą, t.y. kainą dėl kurios išieškotojas pareiškė prieštaravimus. Atlikus turto vertinimo ekspertizę 2017 m. vasario 3 d. datai, minėtas turtas įvertintas 12 400 EUR. Taigi, nors pareiškėja ir buvo apskundusi antstolės veiksmus dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti ir vyko teisminis ginčas, tačiau laikytina, jog 2017 m. vasario 3 d. jai buvo žinoma, kad areštuotas turtas nebus parduodamas už turto arešto akte nurodytą kainą. Atkreiptinas dėmesys, jog skundą dėl antstolės veiksmų apeliantė iš esmės pateikė teigdama, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti CPK 704 str. suteikta teise parduoti turtą jos pasiūlytai pirkėjai už 12400 EUR, o vykstant teisminiam procesui pareiškėja neturėjo galimybės tokį norą išreikšti antstolei. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina tokius skundo teiginius, kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai buvo uždrausta galimybė vykdyti savo kaip skolininkės pareigą bendradarbiauti su antstole ir informuoti ją apie turimą potencialų pirkėją, kuris sutinka areštuotą turtą nupirkti už ekspertizės akte nurodytą 12400 EUR sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas teisminis procesas dėl antstolės veiksmų, kuriais buvo netenkintas skolininkės prašymas skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę buvo inicijuotas pačios skolininkės iniciatyva, todėl sutikdama su ekspertizės akte nurodyta turto verte ir turėdama pirkėją, kuris sutinka už tokią kainą jį nupirkti, apeliantė turėjo visas galimybes nutraukti minėtą teisminį procesą ir kreiptis į antstolę pasinaudojant CPK 704 str. jai suteikta teise, kas būtų atitikę visų proceso šalių interesus ir užtikrinę operatyvesnį vykdymo proceso tikslų pasiekimą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog nei sužinojusi apie paskelbtas varžytines, nei paduodama skundą dėl antstolės veiksmų, nei apeliacinės instancijos teisme pareiškėja nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jos teiginius apie siūlomą pirkėją, sutinkantį areštuotą turtą įsigyti už 12400 EUR kainą. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 704 str. 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-47/2014 (S) 2014-02-21). Nors skolininkas turi teisę pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas tik įvykdžius CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, t.y. įmokėjus reikiamą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apeliantė turėjo pakankamai laiko pasinaudoti CPK 704 str. 1 d. jai suteikta teise parduoti areštuotą turtą jos pasiūlytam pirkėjui, todėl vien formali aplinkybė, jog antstolė paskelbė pirmąsias varžytines ankščiau nei po 20 d., kai Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis buvo išsiųsta pareiškėjai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos skolininkės teisės ir teisėti interesai vykdymo procese ir yra pagrindas pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pateiktu skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėja prašė panaikinti antstolės 2017-11-14 pranešimą apie paskelbtas varžytines, kuris yra informacinio pobūdžio ir jo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Ypač vertinant tai, kad turto varžytynės įvyko ir pasibaigė 2017 m. gruodžio 14 d., o pareiškėjos turtas įsigytas už didžiausią pasiūlytą kainą 26 000 EUR, t.y., 13600 EUR nei būtų pasiūlęs pareiškėjos nurodomas pirkėjas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog areštuoto turto pardavimas už kuo didesnę kainą yra vienas iš varžytinių tikslų, kuris atitinka tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesus.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.