Kauno apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2012-01-12 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 2-2880-285/2012 nutarta areštuoti R. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-2(1/12 nuo 1,68 kv.m.); a-8 (1/4 nuo 17,23 kv.m.); G-1(1/22 nuo 548,99 kv.m.); R-1(1/12nuo 1,45 kv.m.): unikalus (duomenys neskelbtini), įkeistą 2007-01-24 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070001168, užtikrinant skolinio reikalavimo pagal 2006-07-18 kredito sutartį Nr. 0350618013659-26 įvykdymą AB SEB bankui; įspėti skolininkę ir įkeisto turto savininkę R. A., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių; uždrausi įkeisto turto savininkei perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto.

2012-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimi Nr.2-3099-285/2012 nutarta areštuoti R. A. ir A. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą 74,19 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistą 2006-08-25 hipotekos lakštu, id. kodas 02120060011468, užtikrinant skolinio reikalavimo pagal 2006-07-18 kredito sutartį Nr.0350618013659-26 įvykdymą AB SEB bankui; įspėti skolininkę ir įkeisto turto savininkę R. A. ir įkeisto turto savininką A. A., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių; uždrausi įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto.

2013-02-13 gauti kreditoriaus AB SEB banko pakartotiniai pareiškimai, kuriuose nurodoma, kad skolininkė R. A. skolos pagal 2006-07-18 kredito sutartį Nr. 0350618013659-26 kreditoriui negrąžino, todėl prašo ne ginčo tvarka išieškoti kreditoriaus AB SEB banko naudai iš skolininkės 436.070,45Lt negrąžinto kredito, 57 832,20Lt priskaičiuotų palūkanų, 40.462,80Lt delspinigių, viso 534.365,45Lt skolą, 5 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nutarties visiško įvykdymo ir 278,00 Lt žyminį mokestį. Parduoti turtą, įkeistą 2006-08-25 hipotekos lakštu, id. kodas 02120060011468, ir 2007-01-24 hipotekos lakštu, id. kodas 02120070001168, iš varžytynių.

Žemesnės instancijos teismas

Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) pakeitimams, kuriais iš esmės keičiama išieškojimo iš hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto tvarka, taip pat pakeista didžioji dalis materialinių teisės normų, reglamentuojančių hipotekos (įkeitimo) teisės atsiradimą, pakeitimą ir pasibaigimą, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1843 34 str. 3 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad skolininkė R. A. ir AB SEB bankas (ankstesnis pavadinimas AB SEB Vilniaus bankas) sudarė 2006-07-18 kredito sutartį Nr. 0350618013659-26 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Iš 2006-07-18 kredito sutarties kylantys šalių įsipareigojimai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami, be to, skolininkė turėjo galimybę apsispręsti, ar tokia sutartis jai priimtina ir ji pajėgi ją vykdyti, o jei sutarties sąlygos jos netenkino, tai ji turėjo galimybę sudaryti sutartį su kitu kreditoriumi, kurio sąlygos jai priimtinesnės (CK 6.188 str., CPK 177, 178, 185 str.). Skolininkė R. A. tinkamai bei laiku nuo 2009 m. lapkričio mėnesio nevykdė prievolės pagal 2006-07-18 kredito sutartį Nr. 0350618013659-26 nustatytais terminais negrąžino kredito dalių, nemokėjo priskaičiuotų palūkanų. Kreditorius 2011-04-11 raštu Nr. 05.08.03-831 įspėjo skolininkę, kad per 30 dienų padengtų turimą įsiskolinimą ir informavo skolininkę, kad per 30 dienų terminą nepadengus įsiskolinimo, kredito sutartis bus nutraukta. Minėtos kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte numatyta, kad kreditorius turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs skolininkę, jeigu kredito laikotarpiu skolininkė padaro esminių sutarties pažeidimų. Esminiais sutarties pažeidimais laikomi kredito sutarties bendrosios dalies 4.1-4.8 punktuose nustatytų skolininkės įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Skolininkė R. A. per papildomai nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, todėl kreditorius, remiantis sutarties 5.2 punktu, 2011-08-18 nutraukė kredito sutartį Nr. 0350618013659-26 prieš terminą. Teismas laiko, kad AB SEB bankas kreditavimo sutartį prieš terminą nutraukė pagrįstai, nes skolininkė sutarties tinkamai nevykdė, nemokėjo kredito dalių ir palūkanų, per papildomai nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, ir tuo padarė esminį sutarties pažeidimą. Toks sutarties nutraukimo pagrindas numatytas LR CK 6.217 str. 5d.

Skolininkė nuo 2009m. lapkričio mėnesio nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, iki šiol nepadengė įsiskolinimo, susidarė 534.365,45Lt skola, kurią sudaro 436.070,45Lt negrąžintas kreditas, 57832,20 Lt priskaičiuotos palūkanos ir 40 462,80 Lt delspinigiai.

Praleidus prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę (CK 6.73 str. 1d., 6.258 str. 2d.). Šiuo atveju sutarties šalys raštu susitarė dėl 0,1 % dydžio netesybų už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtos sutartyje numatytų mokėjimų sumų, o tai reiškia, kad sutarties šalys susitarė dėl netesybų ne tik už pagrindinės skolos sumos sumokėjimo termino praleidimą, bet ir už palūkanų mokėjimo termino praleidimą (kredito sutarties bendrosios dalies 4.5, 4.6 punktai), o kadangi terminas grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas yra praleistas, tai kreditoriaus reikalavimas dėl netesybų už laiku negrąžintą kreditą ir nesumokėtas palūkanas yra pagrįstas (CK 6.872 str. 1d., 6.881 str. 2d., CPK 185 str.). Atsižvelgiant į pagrindinės skolos sumą, sutartimi sutartas netesybų dydis nelaikytinas neproporcingai dideliu ir jis iš esmės atitinka teismų praktikoje pripažįstamus protingais dydžius bei nepažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Palūkanų dydį šalys taip pat numatė sutartyje (kredito sutarties specialiosios dalies 6.2.1-6.2.4 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.37 str. 2 d.).