- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-625-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- R. A.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-625-278/2017 Teisėja V. B. Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05432-2017-4
2017 m. lapkričio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11147-528/2017 pagal pareiškėjos R. A. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. G., akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Skolininkė R. A. prašė panaikinti antstolės R. G. 2017-03-01 patvarkymą dėl prieštaravimų ir paskirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. 2017-03-13 patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti skundą ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Šalies argumentai
2. R. A. skunde nurodė, kad ji siekė pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, kad nekilnojamasis turtas – 20/100 dalių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., būtų parduotos A. N. už arešto akte nurodytą 2 085,20 Eur kainą. Teigė, jog sužinojo, kad turtas įvertintas 12 400 Eur, todėl prieštaravo tokiai vertinimo ataskaitoje nustatytai turto kainai, nes minėtos patalpos yra neįrengtos ir neįteisintos. Turto vertinimo ataskaitoje yra nurodoma, kad palyginamųjų objektų vertė nėra žinoma. Mano, kad ankščiau išvaržyto jos turto pirkėjas nenori, kad parduodamą turtą įsigytų jos nurodytas pirkėjas už rinkos kainą bei siekia jį įsigyti pats, antstolės ir turto vertintojų pagalba, nustatydamas aukštą ir niekuo nepagrįstą kainą. Nurodė, kad antstolės argumentai, jog ji anksčiau reiškė prieštaravimus dėl pernelyg mažos kainos, yra nelogiški, nes anksčiau kaina iš tikrųjų buvo per maža. Teigia, jog jai neleidžiama pasinaudoti skolininko teise pasiūlyti savo pirkėją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjos R. A. skundo dėl antstolės R. G. atliktų procesinių veiksmų netenkino.
4. Teismas nustatė, kad antstolė R. G., vykdydama Kauno apylinkės teismo 2013-02-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5473-285/2013 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš R. A. išieškotojo AB SEB banko naudai, 2017-01-19 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo pavedė UAB „Jungtinis verslas“ atlikti R. A. priklausančio nekilnojamojo turto – 20/100 dalių 108,31 kv. m. bendro ploto pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė, kad 2017-02-23 R. A. pateikė prieštaravimus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos 12 400 Eur turto kainos, tačiau 2017-03-01 patvarkymu antstolė R. G. skolininkės R. A. prieštaravimų netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių dėl kurių UAB „Jungtinis verslas“ vertinimo išvados yra neteisingos. Pažymėjo, kad, nesant rinkoje analogiškų nekilnojamojo turto objektų toje vietovėje, ekspertas ir negalėjo nurodyti palyginamųjų objektų vertės, be to, ir pati pareiškėja nurodo, jog neįrengtų, neįteisintų patalpų rinkoje įprastai niekas nepardavinėja. Teismas nustatė, kad kitų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti atliktu įvertinimu, ar argumentuotų prieštaravimų ekspertizės išvadai, R. A. nenurodė.
6. Konstatavo, jog nesant motyvuotų argumentų, paneigiančių ekspertizės išvadą, eksperto nustatyta turto vertė laikytina teisinga. Teismas įvertino, kad antstolės arešto aktas yra surašytas beveik prieš 2 metus – 2015-06-17, o VĮ Registrų centro nurodyta ginčo patalpų vidutinė rinkos vertė nustatyta dar 2013-08-08, todėl antstolė privalėjo imtis priemonių rinkos vertei nustatyti. Be to, teismas nurodė, kad skolininko teisė siūlyti pirkėją negali būti suprantama kaip teisė reikalauti skolininkui ir/ar konkrečiam potencialiam pirkėjui palankios realizuojamo turto kainos, nepaisant vykdymo proceso taisyklių. Darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja R. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės R. G. 2017-03-01 patvarkymą dėl prieštaravimų ir įpareigoti antstolę R. G. paskirti pakartotinę 20/100 dalių buto (pastogės patalpų) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., rinkos vertės ekspertizę.
8. Nurodo, kad antstolės informuota apie ekspertizės išvadą, pateikė prieštaravimus, kuriuose išdėstė motyvus, kodėl abejoja UAB „Jungtinis verslas“ ekspertize, kurie buvo išsakyti ir skunde. Teigia, jog tiek antstolės, tiek teismo teiginiai, kad jos prieštaravimai dėl turto vertės buvo nemotyvuoti, nėra pagrįsti.
9. Teigia, jog ginčas yra kilęs dėl itin specifinio turto – dalies pastogės patalpų, kurios nėra nei įrengtos, nei įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir panašūs daiktai rinkoje nėra parduodami. Nurodo, kad VĮ Registrų centro atliktu vertinimu šios patalpos įvertintos tik 2085,20 Eur, tačiau praėjus dvejiems metams, pagal UAB „Jungtinis verslas“ vertinimą, turto kaina išaugo 6 kartus – iki 12 400 Eur. Teigia, kad bylai aktualaus turto – pastogės dalies rinkos vertė nėra lengvai apskaičiuojama, kas lemia būtinybę imtis visų būtinų priemonių nustatyti kiek įmanoma tikslesnę turto kainą ir išsklaidyti visas abejones.
10. Nurodo, jog netenkindama prašymo inicijuoti pakartotinės ekspertizės atlikimo, antstolė netinkamai atliko savo pareigas vykdymo procese ir paliko abejonių dėl parduotinų pastogės patalpų rinkos vertės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
12. Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2013-08-07 antstolė R. G. vykdo Kauno apylinkės teismo 2013-02-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5473-285/2013 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš R. A. išieškotojo AB SEB banko naudai. Nustatyta, kad 2015-06-17 turto arešto aktu antstolė R. G. apribojo skolininkės R. A. disponavimo teises į jai nuosavybės teise priklausančias 20/100 dalių buto (patalpų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., nustatant areštuoto turto 2 085,20 Eur vertę. Antstolei pranešus išieškotojai ir skolininkei apie pirmųjų varžytynių paskelbimą, AB SEB bankas 2017-01-13 pateikė antstolei prieštaravimus dėl R. A. priklausančių palėpės patalpų pardavimo varžytynėse 2 085,20 Eur kainos, o R. A. 2017-01-16 antstolei padavė prašymą parduoti turtą jos pasiūlytam pirkėjui A. N. už arešto akte nurodytą sumą. Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2017-01-19 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo antstolė R. G. pavedė UAB „Jungtinis verslas“ atlikti nekilnojamojo turto – 20/100 dalių 108,31 kv. m. bendro ploto pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., vertės nustatymo ekspertizę, kurią atlikus, pateikta išvada, jog skolininkei priklausančios pastogės patalpos rinkos vertė 2017-02-03 datai, paskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 12 400 Eur. 2017-02-13 pranešimu dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo antstolė R. G. skolininkei ir išieškotojai nurodė terminą motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų pareikšti ir pranešė pirmųjų varžytynių paskelbimo datą (vykdomoji byla, 3 t., b. l. 27). 2017-02-23 R. A. pateikė prieštaravimus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos 12 400 Eur turto kainos. Byloje nustatyta, kad 2017-03-01 patvarkymu antstolė R. G. skolininkės prieštaravimų dėl kainos netenkino, o 2017-03-13 patvarkymu - atsisakė skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas R. A. skundą atmetė.
13. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar skolininkės R. A. antstolei R. G. pareikšti prieštaravimai dėl nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatytos skolininkei priklausančio turto (20/100 dalių pastogės) vertės, yra pagrįsti ir ar yra pagrindas paskirti pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę.
14. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015 ir kt.).
15. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
16. CPK 681 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. R. A. teigia, jog nustatyta jai priklausančio turto kaina yra užaukštinta kas eliminuoti galimybę parduoti turtą jos nurodytam pirkėjui.
17. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas aptarė ir įvertino pagrindinius skolininkės prieštaravimų dėl ekspertizės išvados argumentus. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ekspertizės akto matyti, jog turto vertintojas nurodė, kad turto vertė paskaičiuojama lyginamuoju metodu, kuris šiuo atveju taikomas, nes rinkoje yra įvykusių analogiško ir panašaus turto sandorių, taip pat yra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas (ekspertizės akto 11, 18 lapai). Iš nekilnojamojo turto ekspertizės akto matyti, kad lyginamajam metodui pritaikyti buvo parinkti ir įvertinti trijų įvykusių sandorių duomenys (ekspertizės akto 17 lapas), kurių metu parduotas turtas yra (duomenys neskelbtini) m. senamiestyje, kaip ir skolininkei priklausantis turtas. Esant minėtiems duomenims, skolininkės R. A. teiginiai, kad palyginamųjų objektų vertė nėra žinoma, nepagrįsta.
18. Sutiktina su teismo argumentais, kad R. A. teiginiai, jog antstolės veiksmai varžo jos CPK 704 straipsnyje numatytą teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, vertintini kritiškai, nes skolininko teisės siūlyti pirkėją negali būti suprantama kaip teisė reikalauti skolininkui ir/ar konkrečiam potencialiam pirkėjui palankios realizuojamo turto kainos, nepaisant vykdymo proceso taisyklių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad priverstinio turto realizavimo proceso metu skolininkas ir išieškotojas yra suinteresuoti realizuoti turtą už kuo didesnę kainą, kad būtų padengta didesnė skolos dalis, tačiau operatyvus sprendimo vykdymas ir galimybė kuo greičiau naudotis atgautomis lėšomis įmanoma, jei nustatoma reali galimiems pirkėjams ginčo turto pardavimo kaina.
19. Skolininkės pasiūlyto turto pirkėjo negalėjimas nupirkti turto už nustatytą didesnę turto kainą, nėra pagrindas konstatuoti, jog ekspertizės metu nustatyta turto vertė neteisinga. Kaip minėta, R. A. priklausiančio turto vertei nustatyti naudotas lyginamasis turto vertinimo metodas, todėl atmestini teiginiai, jog analogiškas turtas (neįrengtos palėpės) nėra pardavinėjamos. Apelintės teiginiai, jog turtą siekia įsigyti kitas asmuo, anksčiau įsigijęs jos turtą, todėl nurodoma didelė kaina, yra tik apeliantės prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, pirkėjas turtą ir varžytynėse siekia įsigyti kuo mažesne kaina, o ne atvirkščiai. Įvertintina aplinkybė, jog su VĮ Registrų centras vertinimu, atliktu dar 2013-08-07, nesutiko kreditorius AB SEB bankas ir jam prieštaraujant dėl varžytynėse parduodamo turto vertės, o ne antstolės iniciatyva, buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė. Be to, keditoriaus nesutikimas su VĮ Registrų centras turto vertinimu antstolės kontorai pateiktas anksčiau, nei pateiktas R. A. prašymas parduoti turtą jos pasiūlytam pirkėjui. Įvertintina aplinkybė, jog esant eksperto turto įvertinimui, kuris atliktas įvertinus ir rinkoje esamą paklausą, daryti išvadą, jog VĮ Registrų centro 2013-08-07, atliktas vidutinės rinkos vertės nustatymas atitinka rinkos vertę 2017 metais, negalima (CPK 681 str. 4 d.).
20. Atskiruoju skundu nurodoma, kad bylai aktualaus turto – pastogės dalies rinkos vertė nėra lengvai apskaičiuojama, o tai, R. A. teigimu, lemia būtinybę imtis visų būtinų priemonių nustatyti kiek įmanoma tikslesnę turto kainą. Sutiktina, jog tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos. Tačiau nagrinėjamoje byloje pati skolininkė R. A. nei antstolei, nei teismui nepateikė kitų ginčo turto vertinimo ataskaitų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atliktos ekspertizės išvadomis dėl turto vertės. UAB „Jungtinis verslas“ atliktos ekspertizės akto 3.4. skyriaus duomenys „Vertinamo turto aprašymas, techninė charakteristika“ patvirtina, kad į turto faktinę būklę buvo atsižvelgta, o apžiūros aktas patvirtina, kad 2017-01-31 vertinamos patalpos turto vertintojo buvo pažiūrėtos, ką patvirtina ir ekspertizės akte esančios foto nuotraukos. Nepateikus įrodymų, leidžiančių abejoti UAB „Jungtinis verslas“ atliktos nekilnojamojo turto ekspertizės išvada, skirti pakartotinę ekspertizę nebuvo pagrindo.
21. Dėl paminėtų motyvų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl ją naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Kiti atskirojo skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi klausimo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.