Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.6.5; 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

2023 m. spalio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Širaz“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-267-1115/2023 pagal ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ieškinį atsakovei UAB „Širaz“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės 14 135,25 Eur skolą (negrąžintą paskolą), 20,52 Eur paskolos palūkanas, 1 015,20 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. liepos 10 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 4885 (toliau – Paskolos sutartis) dėl 14 135,25 Eur paskolos suteikimo. Ieškovė šią sumą pervedė atsakovei. Atsakovė Paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų, tuo pažeisdama Paskolos sutarties nuostatas – atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos nemokėjo paskolos įmokų, priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, o informavus apie Paskolos sutarties nutraukimą negrąžino visos Paskolos sumos su palūkanomis. Atsakovei nepadengus įsiskolinimo, ieškovė 2021 m. gegužės 28 d., vadovaudamasi Paskolos sutarties 10.2. punktu ir 10.2.1. papunkčiu, vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį dėl paskolos gavėjo esminio Paskolos sutarties pažeidimo.

3. Teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, 2022 m. birželio 14 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį visiškai bei nustatė atsakovei 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos terminą įvykdyti sprendimą arba teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

4. 2022 m. liepos 7 d. atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriais atsakovė prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. preliminarų sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad sutinka, jog ieškovė su atsakove 2020 m. liepos 10 d. buvo sudariusios Paskolos sutartį dėl 14 135,25 Eur paskolos suteikimo, o 2020 m. liepos 13 d. atsakovė gavo mokėjimą į sąskaitą pagal Paskolos sutartį – 14 135,25 Eur. Pažymėjo, jog ieškinyje nėra nurodyta reikšminga faktinė aplinkybė, kad atsakovei buvo įteiktas UAB „Legal Balance“ 2021 m. liepos 5 d. pranešimas apie pradėtą skolos išieškojimą, kuriuo atsakovė buvo informuota, jog 2020 m. liepos 10 d. Paskolos sutartis, sudaryta tarp UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir UAB „Širaz“, yra nutraukta, o susidariusios skolos (2021 m. liepos 4 d. – 14 591,96 Eur) išieškojimas yra vykdomas UAB „Legal Balance“. Gavus pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovė nedelsiant kreipėsi į UAB „Legal Balance“ dėl susitarimo sudarymo. 2021 m. liepos 19 d. tarp UAB „Legal Balance“ bei atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo dalimis Nr. INVEGA/0014, kuriuo šalys susitarė, kad UAB „Širaz“ įsipareigoja naujam kreditoriui UAB „Legal Balance“ sumokėti visą skolos sumą, bendrai sumai – 14 919,08 Eur, pagal suderintą grafiką. Be to, atsakovė papildomai pagal susitarimą dėl skolos grąžinimo dalimis pagal nutrauktą Paskolos sutartį, kaip mokėjimo užtikrinimo priemonę pagal susitarimą dėl skolos grąžinimo Nr. INVEGA/0014, ieškovei 2021 m. liepos 19 d. išdavė penkis paprastus neprotestuotinus vekselius visai 14 919,08 Eur sumai, kurią sudarė paskolos suma, palūkanos, delspinigiai ir bauda. Nurodė, kad ieškinyje be kita ko nurodyta papildoma delspinigių suma, bendrai sumai – 1 015,20 Eur, yra priskaičiuota už laikotarpį, kai sutartis jau nebegaliojo ir buvo išduoti vekseliai visai likusiai skolai, įskaitant ir priskaičiuotus delspinigius.

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės 15 170,97 Eur dydžio skolą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais bei priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

7. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nurodė, kad po Paskolos sutarties nutraukimo 2021 m. gegužės 5 d. ieškovė su UAB „Legal Balance“ sudarė sutartį dėl ikiteisminio, teisminio skolų išieškojimo paslaugų teikimo. Pagal šią sutartį ieškovė kreipėsi į UAB „Legal Balance“ dėl atsakovės skolos administravimo ir ikiteisminio išieškojimo. 2021 m. liepos 5 d. UAB „Legal Balance“ išsiuntė atsakovei pranešimą apie pradėtą skolos išieškojimą, kuriame numatyta, kad atsakovės sutartis yra nutraukta, o ieškovė perdavė skolos administravimą ir ikiteisminį išieškojimą vykdyti UAB „Legal Balance“. Pažymėjo, kad UAB „Legal Balance“ perdavus vykdyti skolos išieškojimo procesą kreditorius niekada nebuvo pasikeitęs, kaip tai tvirtina atsakovė, t. y. ieškovė niekada neperleido jokių reikalavimo teisių į skolą ar Paskolos sutartį. 2021 m. liepos 19 d. UAB „Legal Balance“ pagalba buvo sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo dalimis Nr. INVEGA/0014. Šiuo susitarimu buvo sutarta likusią skolą sumokėti dalimis pagal sudarytą grafiką. Be to, atsakovė kaip mokėjimo užtikrinimo priemonę ieškovei išdavė penkis paprastuosius neprotestuotinus vekselius bendrai 14 919,08 Eur sumai. Atsakovė nutyli tai, kad sudaryto susitarimo pastaroji nesilaikė ir pagal jį nėra atlikusi net dalies mokėjimo (šiai dienai susitarimo grafikas jau yra pasibaigęs). Taip pat paaiškino, jog ieškovė ir atsakovė dėl delspinigių dydžio susitarė sudarydamos Paskolos sutartį. Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose numatytas 0,04 proc. delspinigių dydis už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną. Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, kartu pridėjo ir delspinigių apskaičiavimo pažymą, kurioje aiškiai nurodyta, kad delspinigių suma yra paskaičiuota už 180 dienų nuo negrąžintos paskolos sumos iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Taigi, ieškovė savo ieškiniu pagrįstai prašo priteisti 1 015,20 Eur delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 29 d. galutiniu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė sudarė sutartį su UAB „Legal Balance“ dėl skolos administravimo ir ikiteisminio skolos išieškojimo, kurios pagrindu UAB „Legal Balance“ 2021 m. liepos 5 d. siuntė atsakovei raginimą padengti įsiskolinimą arba susisiekti dėl galimybės skolą dengti dalimis. Nors atsakovė nurodė, jog minėtu pranešimu atsakovė sužinojo apie kreditoriaus pasikeitimą ir naujuoju kreditoriumi tapo UAB „Legal Balance“, tačiau teismas nurodė, jog šie atsakovės teiginiai yra nepagrįsti. Teismas nurodė, jog iš UAB „Legal Balance“ pranešimo turinio aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog UAB „Legal Balance“ veikia ieškovės vardu, t. y. atlieka tik skolos administravimo bei ikiteisminio skolos išieškojimo paslaugas. Be to, minėtame pranešime nurodyta, kad mokėjimas turi būti atliekamas į ieškovės sąskaitą. Taigi, teismas atsakovės argumentas dėl kreditoriaus pasikeitimo atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas nustatė, jog 2021 m. liepos 19 d. tarp atsakovės ir ieškovės, kaip kreditorės, atstovės UAB „Legal Balance“ buvo sudarytas susitarimas Nr. INVEGA/0014, kuriuo atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei visą skolos sumą (14 919,08 Eur) pagal šios sutarties prieduose esantį grafiką bei kaip mokėjimo užtikrinimo priemonę ieškovės naudai išdavė paprastuosius neprotestuotinus vekselius (susitarimo Nr. INVEGA/0014 2 punktas). Pagal minėto susitarimo priede esantį grafiką skola visiškai sumokėta turėjo būti 2022 m. balandžio 25 d.

11. Nors atsakovė nurodė, jog jai nesuprantama, kodėl ieškovė nepareiškė jokių reikalavimų atsakovei pagal turimus vekselius Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka bei terminais, o kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį grindžia seniai nutrauktos sutarties sąlygomis, tačiau teismas pažymėjo, kad pasirinkti savo teisių gynimo būdus yra ieškovo teisė (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, išrašyti vekseliai yra netinkami, todėl jų panaudoti pagal paskirtį nebūtų galimybės. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į teismą gindama savo pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, teismas minėtą atsakovės argumentą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas sprendė, jog ieškovė pateikė byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog atsakovei buvo suteikta 14 135,25 Eur paskola, kurios atsakovė iki šio dienos ieškovei nėra grąžinusi. Jokių tai galinčių paneigti argumentų atsakovė nenurodė bei jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Todėl teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti 14 135,25 Eur dydžio skolą yra pagrįstai preliminariu sprendimu tenkintas.

13. Teismas nurodė, jog Paskolos sutarties specialiose sąlygose numatyta palūkanų norma – 0,19 proc. Bendrųjų sąlygų 5.2. papunktyje nurodyta, jog palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos paskolos sumos išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki visos paskolos grąžinimo davėjui dienos. Byloje yra pateikta palūkanų skaičiavimo lentelė, iš kurios matyti, jog ieškovė paskaičiavo palūkanas atsakovei už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 13 d. (paskolos pavedimo atsakovei atlikimo) iki 2021 m. gegužės 28 d. (Paskolos sutarties nutraukimo). Už minėtą laikotarpį susidarė 20,52 Eur dydžio palūkanų suma. Kadangi duomenų apie tai, kad ši suma ieškovei būtų sumokėta, byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės preliminariu sprendimu pagrįstai priteistos 20,52 Eur dydžio palūkanos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis).

14. Teismas nustatė, kad delspinigius ieškovė paskaičiavo nuo neapmokėtos sumos (14 135,25 Eur) taikant Paskolos sutartyje numatytą 0,04 proc. delspinigių normą, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. birželio 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai paskaičiavo atsakovei delspinigius, vadovaudamasi Paskolos sutarties bei įstatymų nuostatomis, teismas sprendė, kad preliminariu sprendimu 1 015,20 Eur dydžio delspinigiai priteisti ieškovei iš atsakovės pagrįstai (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, Paskolos sutarties 6.7. papunktis, specialiosios sąlygos).

15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintas, teismas sprendė, jog pagrįstai preliminariu sprendimu tenkintas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 170,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) UAB „Širaz“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-267-1115/2023 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-267-1115/2023, kuriuo buvo paliktas nepakeistas 2022 m. birželio 14 d. preliminarus sprendimas ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Apeliantės teigimu, ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus reikalavo priteisti jau 15 170,90 Eur skolą, priskaičiuotą kartu su po sutarties nutraukimo nebegaliojančiomis prievolėmis.

16.2. Apeliantė nurodo, jog ieškovės atstovė UAB „Legal balance“ nepagrįstai teigia turinti teisę pasirinkti ieškinio pagrindu paskolos sutartį arba vekselius.

16.3. Apeliantė nurodo, jog teismas galutiniame sprendime pažeidė atsakovės teises. Sutarties sudarymo ir vekselių išrašymo aplinkybėms išaiškinti būtinai reikėjo apklausti liudytoju V. A., oficialiai dirbusį projektų vadovu UAB „Širaz“. Minėtas liudytojas 2019 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2021 m. vasario 4 d. – 2022 m. vasario 4 d. (būdamas tėvystės atostogose) nuo ryšių su atsakove nenusišalino ir tvarkėsi savo reikalus nesąžiningais būdais, apgaudinėdamas atsakovę.

16.4. Atsakovė nurodo, jog atsakovės direktorė, neišmanydama įmonės veiklos vadovo (direktorės) pareigų bei neturėdama praktikos, tapo apgaulingų kito asmens V. A. veiksmų auka. Teismo procese buvo šiurkščiausiai pažeistos atsakovės teisės ir prievolė teikti įrodymus. Nurodo, jog nebuvo įsigilinta ir į penkių vekselių esmę bei jų galiojimą.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovė teigia, kad ieškovė neturi teisės pasirinkti kokiu pagrindu išieškos įsiskolinimą iš atsakovės t. y. ieškiniu pagal paskolos sutartį ar pagal vekselius, tačiau nenurodo jokio teisinio pagrindo šiems argumentui pagrįsti, todėl atsakovės prieštaravimai laikyti visiškai nepagrįstais ir yra atmestini.

17.2. Nors apeliantė teigia, kad teismas galutiniame sprendime esmingai pažeidė jos teises, nes į bylą nebuvo įtrauktas liudytojas V. A., tačiau ieškovė pažymi, kad minimo liudytojo įtraukimo į bylą klausimą dar 2023 m. sausio 19 d. išsprendė Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-229-560/2023 pagal apeliantės atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. liepos 10 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 4885 dėl 14 135,25 Eur paskolos suteikimo. Tai patvirtina į bylą pateikta Paskolos sutartis, pasirašyta kvalifikuotais elektroniniais parašais paskolos davėjo – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ įgalioto asmens A. S. ir paskolos gavėjo UAB „Širaz“ atstovės direktorės J. P.-Š. Ieškovė minėtą sumą pervedė atsakovei 2020 m. liepos 13 d., o atsakovė Paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitus Paskolos sutartyje numatytus įsipareigojimus (Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1.1. papunktis).

23. Iš byloje esančio 2021 m. balandžio 27 d. pranešimo dėl sutarties nutraukimo, siųsto atsakovei elektroniniu paštu, matyti, kad ieškovė informavo atsakovę apie raginimą padengti visą susidariusią įsiskolinimo sumą bei apie ketinimą nutraukti Paskolos sutartį, jei įsiskolinimas nebus iki nurodytos datos padengtas. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė Paskolos sutartyje numatytų sumų nustatytais terminais nemokėjo. Kadangi buvo padaryti esminiai Paskolos sutarties pažeidimai, ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. Paskolos sutartį vienašališkai nutraukė.

Dėl prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą

24. Apeliantė 2023 m. spalio 4 d. pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, kuriuo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė bei egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.

25. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, atsižvelgusi į byloje esančius duomenis bei tai, jog pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliantei nenurodžius, kokie atsirado nauji ar svarbūs klausimai bei kokie, apeliantės teigimu, egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, sprendžia, kad teisingam bylos išnagrinėjimui žodinis procesas nėra būtinas, nes šalys turėjo galimybę nurodyti reikšmingas bylos aplinkybes bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Apeliantės teigimu, ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus reikalavo priteisti jau 15 170,90 Eur skolą, priskaičiuotą kartu su po sutarties nutraukimo nebegaliojančiomis prievolėmis, t. y. apeliantė ginčija ieškovės paskaičiuotą delspinigių sumą.

28. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą prašydama iš atsakovės priteisti 14 135,25 Eur negrąžintos paskolos sumos, 20,52 Eur nesumokėtų palūkanų pagal Paskolos sutartį, 1 015,20 Eur delspinigių, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29. Pažymėtina, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią netesyboms (delspinigiams) yra taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, t. y. kreditorius gali reikalauti delspinigių už 6 mėnesius iki bylos iškėlimo teisme momento. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

30. Paskolos sutarties 6.7. papunktyje numatyta, kad paskolos gavėjui praleidus Sutartyje numatytus įmokų mokėjimo terminus, paskolos gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti Specialiosiose sąlygose nustatyto dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo praleistos sumokėti paskolos sumos dalies. Kiekvienam įmokos praleidimui delspinigiai skaičiuojami atskirai pradedant nuo atitinkamos mokėjimo praleidimo dienos. Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad delspinigių dydis yra 0,04 proc. Ieškovė teikdama ieškinį teismui kartu pridėjo ir delspinigių apskaičiavimo pažymą, kurioje aiškiai nurodyta, kad delspinigius ieškovė paskaičiavo nuo neapmokėtos sumos (14 135,25 Eur) taikant Paskolos sutartyje numatytą 0,04 proc. delspinigių normą, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki 2022 m. birželio 9 d.. Taigi, ieškovė savo ieškiniu pagrįstai prašė priteisti 1 015,20 Eur delspinigius, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad preliminariu sprendimu 1 015,20 Eur dydžio delspinigiai priteisti ieškovės naudai iš atsakovės pagrįstai (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, Paskolos sutarties 6.7. papunktis, specialiosios sąlygos).

31. Apeliantė taip pat nurodo, jog ieškovės atstovė nepagrįstai teigia turinti teisę pasirinkti ieškinio pagrindu paskolos sutartį arba vekselius.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 19 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. INVEGA/0014, kartu su susitarimu buvo pasirašyti paprastieji neprotestuotini vekseliai, kaip tam tikra užtikrinimo priemonė jog sudarytas susitarimas bus įvykdytas. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad atsakovė neįvykdė jokių prisiimtų įsipareigojimų, nei pagal Paskolos sutartį, ne pagal vėliau sudarytą susitarimą Nr. INVEGA/0014 dėl skolos grąžinimo dalimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasirinkti savo teisių gynimo būdus yra ieškovo teisė (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovė turėjo teisę ginti savo pažeistas teises bei reikalauti skolininko, kad prievolė būtų įvykdyta, t. y. priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė gali reikalauti įvykdyti prievolę arba pagal Paskolos sutartį, arba pagal išduotus vekselius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė galėdama laisvai spręsti dėl savo pažeistų teisių gynybos būdo kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo pagal Paskolos sutartį su ieškiniu.

35. Nors apeliantė nurodo, jog ieškovė neturi teisės pasirinkti kokiu pagrindu išsiieškos įsiskolinimą iš atsakovės t. y. ieškiniu pagal paskolos sutartį ar pagal vekselius, tačiau sutiktina su ieškovės argumentais, jog apeliantė nenurodė jokio teisinio pagrindo šiems argumentui pagrįsti, todėl apeliantės minėti argumentai yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

36. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime pažeidė atsakovės teises, t. y. Paskolos sutarties sudarymo ir vekselių išrašymo aplinkybėms išaiškinti būtinai reikėjo apklausti liudytoju V. A., oficialiai dirbusį projektų vadovu UAB „Širaz“.

37. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo gautas V. A. prašymas įtraukti į bylą jį kaip liudininką dėl paskolos gavimo ir grąžinimo sąlygų išaiškinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti V. A. prašymą. Teismas nurodė, jog CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Prašymą pateikęs asmuo nepateikė duomenų, kad jis būtų įgaliotas veikti kokio nors byloje dalyvaujančio asmens vardu, kad jis turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir yra vienos iš šalių darbuotojas bei veikia jos vardu, o pats V. A. byloje nėra proceso dalyvis, taigi jis neįgyja jokių byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-229-560/2023 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog minėtas liudytojas V. A. nėra bylos šalis, todėl jis neturi teisės reikšti prašymo dėl jo įtraukimo į bylą kaip liudytojo.

38. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, jog apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neprašė iškviesti ir apklausti V. A.. Be to, kaip jau buvo minėta, minimo liudytojo įtraukimo į bylą klausimą dar 2023 m. sausio 19 d. išsprendė Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-229-560/2023 pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės teises, nes į bylą nebuvo įtrauktas nurodytas liudytojas ir/ar pirmosios instancijos teismo procese buvo pažeistos atsakovės teisės teikti įrodymus yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

39. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

40. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

43. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau ieškovė nepateikė prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, dėl to šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

44. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

45. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.