- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-229-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01644-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Širaz“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Širaz“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ieškinį atsakovei UAB „Širaz“ dėl 14 135,25 Eur skolos, 20,52 Eur palūkanų, 1 015,20 Eur delspinigių, 5 procentų metinių procesinių palūkanų.
2. Teisme 2022 m. lapkričio 21 d. gautas V. A. prašymas įtraukti į bylą jį kaip liudininką dėl paskolos gavimo ir grąžinimo sąlygų išaiškinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė priimti V. A. prašymą. Teismas nurodė, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Prašymą pateikęs asmuo nepateikė duomenų, kad jis būtų įgaliotas veikti kokio nors byloje dalyvaujančio asmens vardu, kad jis turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir yra vienos iš šalių darbuotojas bei veikia jos vardu, o pats V. A. byloje nėra proceso dalyvis, taigi jis neįgyja jokių byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantas V. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą. Nurodė, kad laikotarpiai nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. vasario 4 d. dirbo UAB „Širaz“ vadybininku, bei iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) UAB „Širaz“ vardu įformino kreditą jo vykdomo projekto realizavimui. Atsakovės UAB „Širaz“ atstovas nagrinėjamos bylos posėdžio metu taip pat pateikė prašymą jį apklausti kaip liudytoją, tačiau ir šis prašymas žodine tvarka buvo atmestas. Nagrinėjamoje byloje jis save laiko bendraskoliu (bendraatsakovu), tačiau iš jo yra atimta teisė dalyvauti teismo posėdyje ir pažeista jo teisė gauti teismo nutartį bei ją apskųsti. Pirmos instancijos teismas užkerta kelią asmeniui, turinčiam reikšmingų duomenų tinkamam šios bylos išnagrinėjimui, pateikti išsamius liudijimus, susijusius su paskolos gavimu ir negrąžinimu. Teismas gali atsisakyti priimti įrodymus kai šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau (CPK 181 straipsnis), bet ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Šiuo atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti jo prašymą įtraukti jį į bylą kaip liudytoją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė naudotis teismine gynyba turi būti įgyvendinama, laikantis Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų taisyklių. Ieškinio ar pareiškimo teismui (CPK 5 straipsnio 4 dalis) padavimas yra pirminė civilinės bylos teisme vedimo stadija – todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį (pareiškimą) priimti, t. y. ar yra pagrindas iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje išvardintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašas yra išsamus ir aiškinti jį plečiamai negalima. Atsisakymas priimti ieškinį kitais, šioje dalyje nenumatytais pagrindais yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu (LR Konstitucijos 30 straipsnis). CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kai nėra aišku, ar procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą) pateikė asmuo, turintis teisę vesti juridinio asmens vardu bylą, teismas nustato terminą ieškinio (pareiškimo) trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Pagal analogiją šios įstatymo nuostatos taikomos ir kitiems procesiniams dokumentams. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti V. A. prašymą kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens.
7. Apeliantas nors atskirajame skunde ir nurodo, kad jis laiko save bendraatsakoviu, siekia būti įtrauktas į bylą kaip liudytojas, tačiau nepateikia duomenų, kad jis būtų įgaliotas veikti kokio nors byloje dalyvaujančio asmens vardu, kad jis turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir yra vienos iš šalių darbuotojas bei veikia jos vardu. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, V. A. byloje nėra proceso dalyvis, taigi jis neįgyja jokių byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų, tai yra neturi teisės reikšti prašymu byloje kaip bylos šalis. CPK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. CPK 190 straipsnis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Prašymą šaukti liudytoją pateikęs dalyvaujantis byloje asmuo CPK nustatyta tvarka apmoka visas liudytojo turėtas išlaidas. Taigi, CPK nustato, kad liudytojus gali prašyti šaukti byloje dalyvaujantys asmenys. Šiuo atveju, kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad V. A. nėra bylos šalis, todėl jis neturi teisės reikšti prašymo dėl jo įtraukimo į bylą kaip liudytojo.
8. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apelianto V. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.