- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- e2-457-750/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00350-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- D. T.
- Advokatai
- Irma Grikšelienė, Egidijus Vilkys
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei D. T. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo padalijimo į du turtinius vienetus-butus bei teisės į pastogės patalpas pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo:
1. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei D. D. priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant ieškovei asmenine nuosavybės teise UAB „TS Projects" suprojektuotą I turtinį vienetą, kurį sudaro 55/100 pastato dalys su 106,68 kv.m. bendro ploto šiomis patalpomis: rūsyje: vienas sandėlis, projekte pažymėtas indeksu I-R-l (9,61 kv.m.), pirmame aukšte: trys koridoriai, projekte pažymėti indeksais I-1 (3,40 kv.m.), I-2 (8,04 kv.m.), I-7 (5,71 kv.m.), dušas, projekte pažymėtas indeksu I-3 (0,96 kv.m.), tualetas, projekte pažymėtas indeksu I-4 (1,82 kv.m.), ir du kambariai, projekte pažymėti indeksais I-5 (18,50 kv. m.), I-6 (15,55 kv.m.), o mansardoje: koridorius, projekte pažymėtas indeksu I-M-1 (1,94 kv.m.), virtuvė, projekte pažymėta indeksu I-M-2 (8,77 kv.m.), bei du kambariai, projekte pažymėti indeksais I-M-3 (19,34 kv.m.), I-M-4 (13,04 kv. m.), ir leisti šį atskirą nekilnojamojo turto vienetą įregistruoti VĮ Registrų centras D. D. vardu be atsakovės D. T. sutikimo.
2. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei D. T., priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant atsakovei asmenine nuosavybės teise UAB „TS Projects“ suprojektuotą II turtinį vienetą, kurį sudaro 45/100 pastato dalys su 88,71 kv.m. bendro ploto šiomis patalpomis: rūsyje: trys sandėliai, projekte pažymėti indeksais II-R-l (26,98 kv.m.), II-R-2 (2,62 kv.m.), II-R-4 (12,72 kv.m.), katilinė, projekte pažymėta indeksu II-R-3 (3,61 kv.m.), pirmame aukšte: virtuvė, projekte pažymėta indeksu II-1 (20,68 kv.m.), koridorius, projekte pažymėtas indeksu II-2 (3,08 kv.m.), kambarys, projekte pažymėtas indeksu II-3 (19,02 kv.m.), ir leisti šį atskirą nekilnojamojo turto vienetą įregistruoti VĮ Registrų centras D. T. vardu be ieškovės D. D. sutikimo.
3. Atsakovei D. T. pripažinti teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos metu pastatytas pastogės patalpas, esančias, bet neįregistruotas viešajame registre, virš atsakovei suprojektuoto „TS Projects“ II turtinio vieneto pirmo aukšto patalpų.
4. Priteisti ieškovei D. D. iš atsakovės D. T. 1/2 dalį jos turėtų išlaidų UAB „TS Projects“ už atliktą projektą, t y. 181,50 Eur.
5. Priteisti ieškovei D. D. iš atsakovės D. T. visas kitas turėtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovė D. T. yra bendraturtės nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei priklauso 145/200 dalys, o atsakovei P .T. - 55/200 dalys šio gyvenamojo namo. Nors patalpų naudojimosi tvarka yra sutarta ir jau nusistovėjusi nuo 2015 metų, ieškovės ir atsakovės patalpos yra visiškai izoliuotos, jos turi atskirus įėjimus į naudojamas patalpas, atskiras šildymo, elektros, vandentiekio bei nuotekų šalinimo sistemas ir netgi atskirus stogus, tačiau su atsakove nepavyko susitarti dėl naudojamų patalpų atidalijimo. Esam dalinei nuosavybei, ieškovė nukenčia finansiškai, nes ji neturi galimybės apsidrausti tik savo naudojamų patalpų, o turi drausti visą namą, nors atsakovė neprisideda prie turto draudimo. Be to, be atsakovės sutikimo negali jos sūnaus šeima, kuri gyvena minėtose patalpose, deklaruoti gyvenamosios vietos. Todėl gyvenamojo namo padalijimas į du atskirus vienetus užtikrintų į tiek ieškovės, tiek ir atsakovės teises į konkrečias jau ilgą laiką atskirai naudojamas patalpas ir užkirstų kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti. Turto padalijimas natūra jokios žalos jo paskirčiai nepadarys.
UAB „TS Projects“ ieškovės užsakymu, atsižvelgiant į realiai ieškovės ir atsakovės atskirai naudojamas patalpas, atliko gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo į du turtinius vienetus projektą:
Suprojektuotą I turtinį vienetą sudaro 55/100 pastato dalys su 106,68 kv. m. bendro ploto šiomis patalpomis: rūsyje: vienas sandėlis, projekte pažymėtas indeksu I-R-1 (9,61 kv.m.), pirmame aukšte: trys koridoriai, projekte pažymėti indeksais I-1 (3,40 kv.m.), I-2 (8,04 kv.m.), I-7 (5,71 kv.m.), dušas, projekte pažymėtas indeksu I-3 (0,96 kv.m.), tualetas, projekte pažymėtas indeksu I-4 (1,82 kv.m.), ir du kambariai, projekte pažymėti indeksais I-5 (18,50 kv.m.), I-6 (15,55 kv.m.), o mansardoje: koridorius, projekte pažymėtas indeksu I-M-1 (1,94 kv.m.), virtuvė, projekte pažymėta indeksu I-M-2 (8,77 kv.m.), bei du kambariai, projekte pažymėti indeksais I-M-3 (19.34 kv.m.), I-M-4 (13,04 kv.m.). Būtent šiomis patalpomis naudojasi ieškovė ir jas prašo priteisti jai.
Suprojektuotą II turtinį vienetą sudaro 45/100 pastato dalys su 88,71 kv.m. bendro ploto šiomis patalpomis: rūsyje: trys sandėliai, projekte pažymėti indeksais II-R-1 (26,98 kv.m.), II-R-2 (2,62 kv.m.), II-R-4 (12,72 kv.m.), katilinė, projekte pažymėta indeksu II-R-3 (3,61 kv.m.), pirmame aukšte: virtuvė, projekte pažymėta indeksu II-2 (3,08 kv.m.), kambarys, projekte pažymėtas indeksu II-3 (19,02 kv.m.). Šiomis patalpomis naudojasi atsakovė, todėl jas prašytina priteisti jai.
Kaip matyti, atsakovė realiai naudojasi daug didesniu pastato plotu nei juridiškai jai priklauso ir šį plotą, prašytina, priteisti jai, todėl atsakovės interesai ne tik, kad nenukentės, bet atsakovė netgi praturtės ieškovės įregistruotos nekilnojamojo turto dalies sąskaita. Nors už tai, kad atsakovei priteistinos namo dalies plotas yra didesnis nei juridiškai įregistruota, o ieškovei mažesnis, ieškovė turėtų teisę prašyti priteisti iš atsakovės kompensaciją, tačiau ieškovė kompensacijos iš atsakovės neprašo.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad prie pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašymo yra pažymėta, kad yra vykdoma rekonstrukcija. Pažymėtina, kad atsakovė įsigijo šio gyvenamojo namo dalį, tačiau virš jos realiai naudojamo pirmo aukšto patalpų, kurias šiuo ieškiniu ieškovė prašo priteisti atsakovei, buvo pastatyta pastogė su keturiomis patalpomis, kuriomis atsakovė taip pat naudojasi, tačiau jos iki šiol neįregistruotos viešajame registre, nes atsakovė nepateikė iki šiol statybos inspekcijos dokumentų. Ieškovė nepretenduoja į šias pastogės patalpas ir prašo atsakovei pripažinti teisę į šias pastogės patalpas.
Ieškovė D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2000 m. ji iš V. Š. nusipirko dalį gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini). Žodiniu susitarimu ir sutartyje įtraukė, kad pirkėjas sutinka įsigyti dalį gyvenamojo namo nesant tarp bendrasavininkų jokių valdymo bei pardavėjui nenurodant konkrečių patalpų esamos dalies paskaičiavimų. Šalys susitarė ateityje sudaryti patalpų valdymo bei naudojimo dalių perskaičiavimo sutartį. Ieškovė su V. Š. susitarė, kad kai minėtas asmuo baigs statyti namo antrą aukštą, jie pasidalins patalpas. Praėjo 4 metai, pradėjus reikalauti pasidalijimo, minėtas asmuo nutarė parduoti savo dalį T., nepasidalinęs patalpų, nepabaigęs pridavimo darbų. Suprato, kad V. Š. juos apgavo ir prašė sūnaus, kad važiuotų pas T. ir paaiškintų situaciją. Du kartus važiavo pas atsakovę D. T. į Klaipėdą, susitiko, rodė sutartis ir kai jai viską paaiškino ji lyg ir suabejojo tą kartą. Susitarė, kad jie atvažiuos ir V. Š. visiems paaiškins kas čia vyksta, tačiau jie neatvažiavo. Paskambinus telefonu atsiliepė D. T. ir pasakė, kad jie žino ką perka ir ieškovei liepė nesikišti. 2004 m. prieš rugsėjo 1 d. atsakovė D. T. su šeima parėjo gyventi į tą ginčo namą, o 2005 m. vasarį V. Š. savo kiemo žemę išsinuomojo iš valstybės. V. Š. atsakovei nutraukė elektros, vandens tiekimą. 2008-06-12 tame pačiame name virš jų patalpų ieškovė nusipirko butą iš E. G. ir E. K. ir kartu su tuo, perėjo jų naudojami sandėliukai ir joms priklausiusi žemė ir ji liko viena to namo pusės šeimininkė. Buvo labai blogas namo stogas ir po tuo stogu buvo dar viena patalpa. To stogo T. netvarkė, sakė jiems nereikia, nors ir buvo namo bendrasavininkiai. Ieškovė 2012 m. teisminiu keliu su V. Š. nusistatė žemės dalis. Minėtas asmuo nevykdė savo įsipareigojimų ir teismas sprendimu ieškovei pačiai leido nugriauti kas trukdė. Jos žemėje, už kurią ieškovė moka, yra atsakovų nuotėkų rezervuaras. Ieškovė pasamdė firmą, atėjo matininkai nustatyti žemės ribas, tada D. T. nesutiko su nustatytomis žemės ribomis. Gyvenamojo namo patalpomis, kurias prašo priteisti ieškovė visomis jomis nuo 2015 m. pavasario ji ir naudojasi. Su T. buvo susitarę, kad nesibylinėti draugiškai pasidalinti gyvenamojo namo patalpomis. Tas gyvenamojo namo patalpas atsakovė D. T. irgi buvo nupirkusi iš V. Š.. Patalpas, kurias prašo priteisti atsakovei, šiomis patalpomis atsakovė naudojasi nuo 2004 m. Be to atsakovė D. T. turi ir pastogę. Ten yra normalūs kambariai, tik nėra jie nėra atsakovės įregistruoti ir priduoti. Ta pastogė jau buvo įrengta, bet nebuvo sutvarkyti dokumentai. Atsakovė jokių dokumentų nuo 2004 m. netvarkė. Registrų centro išraše yra pastaba, kad užfiksuoti pastato kadastrinių matavimų duomenys neatitinka kadastrinių registro duomenų ir turto kadastrinių matavimų metu nustatyti pakeitimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, nes nepateikti statybos dokumentai. Patalpos yra suformuotos ir pažymėtos indeksais, bet jos neįregistruotos, kadangi nebuvo statybos projekto. Kai jie atsikėlė tos patalpos buvo. Kai ieškovė atsikraustė tos patalpos jau buvo pradėtos statyti, bet nepabaigtos, todėl iš karto negalėjo tomis patalpomis pasidalinti. Priteisiant šalims turtinius vienetus niekas nepasikeistų, kaip naudojosi tomis patalpomis taip ir naudotųsi. Įvažiavimai yra atskiri, elektros skaitliukai iškelti prie gatvės taip pat atskiri, vandens, nuotėkų, šildymo sistemos yra atskiros. Iš pirmame aukšte esančios patalpos pažymėtos indeksu 1-7 yra įėjimas į ieškovės rūsį. Minėta patalpa kažkurį laiką naudojosi atsakovė D. T., bet kai ieškovė susivokė, kad jai priklauso mažesnė dalis, su atsakove išsiaiškino tai, todėl minėta patalpa buvo perduota ieškovei, kadangi kitaip ieškovė negali patekti į rūsį. Jokio kito įėjimo į rūsį ieškovei nėra. Pastačius tarp pirmame aukšte esančių patalpų I-7, kuria naudojasi ieškovė ir patalpos II-2, kuria naudojasi atsakovė, nesigirdi pašaliniai garsai. Reikalinga atidalinti gyvenamojo namo dalis nes norint apdrausti gyvenamojo namo dalį, tuomet reikia drausti ir atsakovės namo dalį, kuria ji naudojasi, norint priregistruoti vaikus reikia atsakovės sutikimo. Po prašomų gyvenamojo namo turtinių vienetų suformavimo niekas nepasikeistų. Kai pirko namo dalį 2000 m. namo planą matė. Tą 2000-05-10 planą gavusi ieškovė tik po 3 metų pamatė, kad jai priklauso mažiau nei ji pirko.
Šalies argumentai
Ieškovės D. D. atstovė advokatė Irma Grikšelienė teismo posėdžio metu prašė ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai. Nurodė, kad byloje iš esmės ginčas kyla tarp šalių dėl pirmame aukšte esančios konkrečios patalpos I-7. Byloje nėra nei vieno dokumento, įrodančio, kad minėtą konkrečią patalpą pirko ieškovė ar atsakovė. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pirko namo dalis. Realiai ieškovė šioje byloje prašo mažiau negu jai priklauso juridiškai, net neprašo jai priteisti kompensacijos. Nesuprantama atsakovės pozicija, apie tai, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovė mainais į patalpą I-7 perleis žemės sklypo dalį. Ieškovė paneigė, kad tokio susitarimo nebuvo, ginčo dėl šio žemės sklypo šioje byloje nebuvo. Yra atskiri objektai, su atskirais stogais, yra visiškai atskiros komunikacijos. Atsakovė nori minėtos patalpos, kuri yra visiškai po kitu stogu. Ta patalpa (I-7) jau nuo 2015 m. naudojasi ieškovė, kurią jai perdavė pati atsakovė. Ginčo dėl to tarp šalių nebuvo. Be to ieškovė patekti į rūsį gali tik per minėtą šią ginčo patalpą (I-7), galimybių patekti į rūsį per kitas patalpas nėra. Ši patalpa yra šildoma ieškovės, ieškovė ja naudojasi. Mano, kad įregistravus neįregistruotą pastogę, ieškovei juridiškai priklausytų dalis tų patalpų ir dėl to atsakovė vengia tai padaryti.
Atsiliepimas
Atsakovė D. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad turtinių vienetų atidalinimas reikalingas, kad nebekiltų ginčų ateityje ir teismo sprendimu būtų nustatyta ne tik patalpų priklausomybė šalims, bet ir būtų nustatyta naudojimosi tomis patalpomis- turtiniais vienetais tvarka. Nurodo, kad patikslintame ieškinyje vadovaujamasi „TS Projects“ projektu, kuris nebuvo suderintas su jau 2009-10-12 VĮ Registrų centro padarytais kadastriniais matavimais, bei patalpų plotu, bei numeracija, kuri buvo padaryta atsakovės D. T. iniciatyva. Neaiškūs ieškovės motyvai dėl tokio projekto, kuris tenkina tik jos pozicijas, nebuvo aiškintasi ką ieškovė iš buvusio savininko 2000 metais nupirko, t.y. kokias konkrečias patalpas. Yra pažeidžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-20 nutarties nuostatos, kad ieškovė 2004-08-01 įsigijo iš Š. V. ginčo pastatą ir taikos sutartimi šalys pripažino visas nuo 2004 metų valdomas turto dalis. Nėra pašalinta Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-27 nutarties nuostata, kad patalpa pirmame aukšte pažymėta indeksu I-7 buvo ieškovės užvaldyta apgaule - atitveriant įėjimą į anksčiau naudojamą D. T. patalpą. Buvo susitarimas tarp šalių, kad patalpa I-7 bus atiduota ieškovei, jeigu ji neatlygintinai atiduos dalį žemės sklypo. Nemano, kad turėtų kompensuoti dalį projektavimo darbų, nes projektas ir tinkamas jau buvo padarytas 2009 metais D. T. lėšomis.
Atsakovės D. T. atstovas advokatas Egidijus Vilkys teismo posėdžio metu nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškiniu, t.y. nesutinka, kad pagal ieškovės nurodytą atidalijimo būdą pagal „TS Projects“ sudarytą planą ieškovei atitenka patalpa I-7. Nurodė, kad nuo 2004 metų kai T. pradėjo gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), minėta patalpa buvo jų naudojama. Ši patalpa buvo išklijuota plytelėmis, ten buvo dušas. Atsakovė D. T. pirkdama iš V. Š. dalį minėto gyvenamojo namo nusipirko ir patalpą I-7 ir ja naudojosi. Nors buvo su ieškove susitarimas, kad atsakovė atiduoda patalpą I-7 ieškovei D. D., tačiau ieškovė turėjo leisti atsakovei naudotis žemės sklypu, kuriuo ji galėtų patekti į gyvenamąjį namą iš gatvės pusės, tačiau ieškovė susitarimo neįvykdė. Nuo 2015 m. ta patalpa naudojasi ieškovė. Atsakovė D. T. leido užsimūryti šią patalpą ieškovei. Kadangi ieškovė neleidžia naudotis žeme pagal minėtą šalių susitarimą, todėl nesutinka, kad ieškovei atiduoti patalpos I-7. Rašytinio dokumento, kad atsakovė nupirko I-7 patalpą nėra, to neturi ir ieškovė. Kad minėtą patalpą atsakovė nusipirko patvirtina 2000-05-10 planas. Pastogės patalpomis, kurios neįregistruotos, naudojasi T.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovė D. T., apie teismo posėdį informuota tinkamai.
Liudytoja O. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jos vyro mama. Su atsakove D. T. yra pažįstamos, kaimynės. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tame name gyvena ir atsakovė su šeima. Namas, kuriame ji gyvena su šeima, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Patalpa I-7 naudojasi jie nuo 2015 m. Ta patalpa anksčiau naudojosi atsakovė. Kai uošvienė pirko iš V. Š. namo dalį, minėta patalpa nebuvo atmūryta. Paskui kai sutvarkė namo dokumentus V. Š. pats savavališkai atsitvėrė kiemą, paaiškindamas, kad laikinai, kol vyks statybos. Tada buvo užmūryta patalpa I-7. Paskui uošvienė išsiėmė bylos dublikatą ir pamatė, kad jiems trūksta to nupirkto ploto. Iki 2015 m. ta patalpa naudojosi atsakovė. Kai teismas padalino prie gyvenamojo namo kiemą, atvažiavo matininkai kalti riboženklius, išbėgo D. T. ir pradėjo rėkti „Ką Jūs čia darote?“. Jie pasakė, kad turi teismo sprendimą. Matininkai nurodė, jeigu turi kokius kitokius dokumentus lai pateikia, tačiau minėtas asmuo neturėjo ką parodyti. Kitą dieną turėjo atvažiuoti įmonė ir iškelti D. T. priklausančius garažus iš uošvienei priklausančios žemės. Tada jis pasiūlė pasikalbėti. Susitarė, kad T. atiduos patalpą I-7. Minėtą patalpą atidavė, leido ją užmūryti ir jie šia patalpa naudojasi. Per šitą patalpą patenka į rūsį, kuris yra po jų patalpomis. Į rūsį patekti per kitą patalpą galimybės nėra. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jie gyvena nuo 2000 m. Turi atskirai nuo atsakovės miesto šildymą. Taip pat yra atskiros vandentiekio, kanalizacijos sistemos, elektros įvadai atskiri. Virš savo naudojamų patalpų bei patalpos I-7, kuria naudojasi, pakeitė stogą. T. prie stogo keitimo neprisidėjo visiškai. Su 2009 m. planu jie nesutiko, jų niekas neklausė, tik prašė leisti pamatuoti patalpas.
Liudytojas D. Z. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra pažįstamas su ieškove D. D., yra kaimynai. Atsakovė D. T. yra jo buvusi sutuoktinė. 2015 m. buvo susitarta, kad ieškovė leis naudotis žemės sklypu, o jie ieškovei atiduos patalpą I-7. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį nusipirko jo sutuoktinė D. T. iš V. Š., t.y. nupirko 55/200 dalis. Konkrečios patalpos buvo aptartos. Ieškovės pateiktas UAB„TS projektai“ atitinka realų planą, tačiau nesutinka, kad ieškovei priklausytų patalpa I-7. Nurodė, kad minėta patalpa priklauso atsakovei. Šiuo metu minėta patalpa yra atmūryta ir ja niekas nesinaudoja. Į patalpą I-7 yra durys. Nuo tos patalpos raktus turi ieškovė. 2004 m. Nusipirkus minėto namo dalį, jie ta patalpa naudojosi iki 2015 m. Į rūsį galima patekti tik per patalpą I-7. Ieškovė patekti į rūsį gali patekti tik per minėtą patalpą. Anksčiau tuo rūsiu naudojosi liudytojas, dabar juo niekas nesinaudoja. Visas ginčas vyksta tik dėl žemės. Ieškovė buvo pažadėjusi už patalpą I-7 perleisti atsakovei žemės sklypo dalį. Patalpos esančios pastogėje VĮ Registrų centras nėra įregistruotos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės, šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų O. D. ir D. Z. T. paaiškinimų, ieškovė D. D. nuosavybės teise valdo 145/200 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2A1p, esančio (duomenys neskelbtini) ( Registro Nr. 50/128313), atsakovė D. T. – 55/200 dalis nurodyto pastato. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 punkte nurodyta, kad užfiksavus 2000-05-10 atliktus statinio 2A1p statybos (rekonstrukcijos) darbus pasikeitė pastato plotas, padidėjo iki 195,39 kv.m., tačiau susitarimas dėl nuosavybės dalių nustatymo nepateiktas, 7I1P buvęs pažymėjimas 7G1p. 2009-09-30 užfiksuoti pastato 2A1p kadastrinių matavimų duomenys neatitinka kadastrinių registro duomenų ir turto kadastrinių matavimų metu nustatyti pakeitimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, nes nepateikti statybos inspekcijos dokumentai. Į bylą pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 88/498, registro Nr. 50/128313.
2000-05-31 D. D. iš V. Š. įsigijo ½ dalį 55/100 dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 2A1p ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to 2008-06-12 ieškovė D. D. iš E. G. ir E. K. įsigijo 19/100 ir 26/100 dalių minėto gyvenamojo namo. Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-412-123/2015 patvirtino šioje byloje ieškovės D. T. ir atsakovų V. Š. bei R. Š. sudarytą taikos sutartį, iš kurios matyti, kad minėtos šalys patvirtino ir pripažino aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovai sudarė 2004-08-01 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai pardavė, o ieškovė D. T. nupirko 55/200 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškovės užsakymu 2017-12-04 Projektavimo darbų rangos sutarties Nr. PD-1073 pagrindu UAB „TS Projektai“ parengė gyvenamojo namo (unikalus Nr. 8893-6001-7019), padalinimo į du turtinius vienetus, atliekant paprastojo remonto darbus, (duomenys neskelbtini), objektų formavimo kadastro schemą Nr. 17140 (šalių vadinamą projektu), pagal kurią prašo atidalinti šalims minėtą gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą.
CK 4.80 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesutariama dėl atidalinimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.80 straipsnio reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia.
Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto. Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas iš viso negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.
Nagrinėjamu atveju šalys sutaria ir nori, kad būtų atidalinta bendroji dalinė nuosavybė, atsakovė iš esmės sutinka su ieškovės pateiktu UAB „TS Projektai“ parengtu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) atidalijimo schema, nesutinka tik su vienos patalpos schemoje pažymėtos indeksu I-7 atitekimu ieškovei atidalijus minėtą ginčo objektą pagal minėtą schemą. Ieškovė teigia, kad minėta patalpa priklauso jai, pagal pirktą gyvenamojo namo plotą, o atsakovė teigia, kad ši patalpa priklauso jai, kadangi ji gyvenamojo namo dalį įsigijo ir ta patalpa naudojosi iki 2015 m., po to ją perdavė naudotis ieškovei su sąlyga, kad ši atsakovei suteiks žemės sklypo dalį.
Pagal UAB „TS Projektai“ parengtą schemą gyvenamajame name yra suformuojami du atskiri turtiniai vienetai. Ieškovė teigė, kad ji patalpa pažymėta indeksu I-7 naudojasi nuo 2015 m. ir ši patalpa yra po jos stogu, per tą patalpą ieškovė vaikšto ir patenka į jai priklausantį rūsį. Atsakovės pozicija yra tokia, kad šia patalpa ji naudojosi nuo namo įsigijimo 2004 m., iki 2015 m., kai su ieškove susitarė, kad atsakovė atiduos patalpą ieškovei, o ieškovė jai suteiks žemės sklypo dalį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys įsigijo ne konkrečias patalpas, tačiau gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, t.y. VĮ Registro centro duomenimis ieškovei D. D. nuosavybės teise priklauso 145/200 dalys, atsakovei D. T. priklauso 55/200 dalys.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiuo atveju gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimas pagal ieškovės pateiktą UAB „TS Projektai“ parengtą schemą nepareikalaus iš šalių nei finansinių, nei darbo ar kokių kitų sąnaudų. Jau šiuo metu šalys turi atskirus komunalinius bei inžinerinius tinklus. Be to, abiem turtiniams vienetams yra nustatyti atskiri įėjimai, todėl teismas sprendžia, kad turto atidalijimas pagal minėtą schemą yra racionalus.
Ginčas tarp šalių iš esmės kilo tik dėl vienos iš šioje schemoje pažymėtos patalpos indeksu I-7. Kiekviena iš šalių šią patalpą siekia priskirti savo valdymui. Tačiau teismas, spręsdamas šios patalpos priskyrimo klausimą įvertina aplinkybę, jog minėtą patalpą priskyrus atsakovei, ieškovė jokiu kitu būdu negalėtų pateikti į jai pagal padalijimo planą priklausantį rūsį. Tą aplinkybę patvirtino ne tik ieškovė, ir jos prašymu apklausta liudytoja O. D., bet ir liudytojas D. Z. T., kuris liudyti buvo pakviestas iš atsakovės pusės. Nei D. Z. T., nei atsakovė neginčijo ir sutiko, kad į rūsį ieškovė gali patekti būtent tik per patalpą schemoje pažymėtą indeksu I-7. Bylos svarstymui pateiktas 2000-05-10 planas, kuriame, be kita ko pažymėta ir minėta patalpa bei ginčo metu pripažintos aplinkybės, kad patalpa pažymėta indeksu I-7 kurį laiką buvo naudojama atsakovės, taip pat nepaneigia aplinkybės, jog ši patalpa turėtų būti priskirta naudotis ne atsakovei, o būtent ieškovei, kad būtų užtikrintas pastarosios patekimas į rūsį.
Nors atsakovės liudytojas D. Z. T. teigė, jog ieškovė pažadėjo už patalpą pažymėtą indeksu I-7 suteikti atsakovei teisę naudotis žemės sklypo dalimi, tačiau ieškovė tokio fakto nepripažino, o atsakovė šio fakto jokiais rašytiniais įrodymais neįrodinėjo (CPK 12, 178 str). Įvertinus tai, teismas atsakovės argumentus šioje dalyje laiko nepagrįstais ir neįrodytais.
Teismas pažymi, kad pastato ( gyvenamojo namo) atidalijimas pagal ieškovės siūlomą variantą nepadarys jokios žalos nei pastatui, nei kitiems bendraturčiams. Atsakovui nepateikus alternatyvaus atidalinimo varianto, o teismui nenustačius ieškovės pateikto projekto esminio ydingumo yra teisinis pagrindas leisti atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą pastatą - gyvenamąjį namą į du turtinius vienetus, pagal ieškovės pateiktą gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimo į du turtinius vienetus, atliekant paprastojo remonto darbus, (duomenys neskelbtini), objektų formavimo kadastro schemą.
VĮ Registrų centras registratoriaus funkcijas atlieka ir daiktines teises registruoja įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, todėl ieškovės reikalavimas leisti atskirus (šiuo sprendimu atidalintus) nekilnojamojo turto vienetus įregistruoti VĮ Registrų centras jos vardu be atsakovės D. T. sutikimo ir atitinkamai atsakovės vardu be ieškovės sutikimo, teisiškai nėra aktualus (perteklinis), todėl atmestinas.
Ieškovė taip pat prašo atsakovei D. T. pripažinti teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos metu pastatytas pastogės patalpas, esančias, bet neįregistruotas viešajame registre, virš atsakovei suprojektuoto „TS Projects“ II turtinio vieneto pirmo aukšto patalpų. Tiek ieškovė, tiek atsakovė bei jos atstovas sutiko šiuo reikalavimu, prašė jį tenkinti, todėl ieškovės prašymas šioje dalyje tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laikytina, kad ieškinys iš esmės buvo patenkintas, tokiu atveju atsakovei kyla pareiga kompensuoti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 31 Eur žyminis mokestis bei 1 350 Eur advokato pagalbai apmokėti (500 Eur pagal 2017-05-12 pinigų priėmimo kvitą Nr. 870317, 400 Eur pagal 2017-07-10 pinigų priėmimo kvitą Nr. 870335, 450 Eur pagal 2018-02-27 pinigų priėmimo kvitą Nr. 919625), taip pat ieškovė prašo atlyginti ½ dalį išlaidų patirtų už UAB „TS Projects“ parengtą schemą -181,50 Eur, 35 Eur ieškovės turėtų išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį atsakovei Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį ir sudėtingumą, specialių teisinių žinių reikalingumą, taip pat abiejų ginčo šalių pastangas išspręsti ginčą dėl atidalijimo, atsakovės turtinę padėtį, nulemtą jos sveikatos būklės (atsakovei nustatytas 0 procentų darbingumo laipsnis), sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumą atsakovei kyla pareiga kompensuoti dalį, t.y. 900 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 3 str. 7 d.), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1147,50 Eur suma (31 Eur + 900 Eur+181,50 Eur+35 Eur) ( CPK 93 str. 1d.).Be to iš atsakovės priteistinos 3,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu , į valstybės biudžetą
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant ieškovei asmenine nuosavybės teise UAB „TS Projects“ parengtoje schemoje Nr. 17140 suprojektuotą I turtinį vienetą, kurį sudaro: 55/100 pastato dalys su 106,68 kv.m. bendro ploto šiomis patalpomis: rūsyje: vienas sandėlis, schemoje pažymėtas indeksu I-R-l (9,61 kv.m.), pirmame aukšte: trys koridoriai, schemoje pažymėti indeksais I-1 (3,40 kv.m.), I-2 (8,04 kv.m.), I-7 (5,71 kv.m.), dušas, schemoje pažymėtas indeksu I-3 (0,96 kv.m.), tualetas, schemoje pažymėtas indeksu I-4 (1,82 kv.m.), ir du kambariai, schemoje pažymėti indeksais I-5 (18,50 kv. m.), I-6 (15,55 kv.m.), o mansardoje: koridorius, schemoje pažymėtas indeksu I-M-1 (1,94 kv.m.), virtuvė, schemoje pažymėta indeksu I-M-2 (8,77 kv.m.), bei du kambariai, schemoje pažymėti indeksais I-M-3 (19,34 kv.m.), I-M-4 (13,04 kv. m.).
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant atsakovei asmenine nuosavybės teise UAB „TS Projects“ parengtoje schemoje Nr. 17140 suprojektuotą II turtinį vienetą, kurį sudaro: 45/100 pastato dalys su 88,71 kv.m. bendro ploto šiomis patalpomis: rūsyje: trys sandėliai, schemoje pažymėti indeksais II-R-l (26,98 kv.m.), II-R-2 (2,62 kv.m.), II-R-4 (12,72 kv.m.), katilinė, schemoje pažymėta indeksu II-R-3 (3,61 kv.m.), pirmame aukšte: virtuvė, schemoje pažymėta indeksu II-1 (20,68 kv.m.), koridorius, schemoje pažymėtas indeksu II-2 (3,08 kv.m.), kambarys, schemoje pažymėtas indeksu II-3 (19,02 kv.m.).
Atsakovei D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos metu pastatytas pastogės patalpas, esančias, bet neįregistruotas viešajame registre, virš atsakovei suprojektuoto „TS Projects“ II turtinio vieneto pirmo aukšto patalpų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės D. T. 1147,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. D..
Priteisti iš atsakovės D. T. 3,10 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.