Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio S. V. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2 – 10, 32 – 40), kuriuo siekia išsiaiškinti, kodėl jo atžvilgiu vykdomi išieškojimai, reikalauja taikyti vykdymo senatį ir vykdomąsias bylas nutraukti, priteisti iš antstolio 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Nesutikdamas su skundu antstolis jį 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymu (b. l. 1) perdavė nagrinėti teismui nurodydamas, jog vykdymo senatis nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi pareiškėjas nevykdo pareigos domėtis vykdymo eiga, nepraneša apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, neteikia duomenų apie turtą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (b. l. 44 – 48) pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, jog vykdomieji dokumentai visose bylose pateikti vykdyti laikantis įstatyme nustatyto termino, bylose, kuriose išieškojimas vykdomas pagal nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje, priverstinio išieškojimo veiksmai gali būti atliekami nesiunčiant skolininkui raginimo, kitose bylose antstolis raginimus siuntė. Teismas taip pat išanalizavo prijungtų vykdomųjų bylų medžiagą ir nurodė, jog vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimo veiksmai atliekami be ilgesnių nei dveji metai pertraukų, kas lemia, jog išieškojimo senaties terminas negali būti laikomas suėjusiu. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas vykdomas 2016 m. sausio 18 d. įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu, šio nuosprendžio įvykdymo senaties terminas taip pat nėra suėjęs. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas išieškomas 2005 m. vasario 21 d. vykdomojo rašto pagrindu, šioje byloje išieškojimo veiksmai atliekami nuo pat vykdomojo rašto pateikimo vykdyti 2005 m. kovo 17 d., todėl vykdymo senaties terminas nelaikytinas suėjusiu. Teismas taip pat nurodė, jog, nenustačius antstolio veiksmų neteisėtumo, dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nepasisakoma.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu (b. l. 54 – 56) pareiškėjas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir jo skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo vykdomųjų bylų medžiagos ir nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių.Neteisėtu elgesiu antstolis pažeidžia pareiškėjo teises, žemina jo garbę ir orumą, taip darydamas pareiškėjui neturtinę žalą. Antstolis S. V. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.CPK 442 straipsnio 6 punkto, 510 straipsnio nuostatos lemia, jog bylos dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Į šios bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis turi būti įtraukiami asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 išaiškino, jog nustačius materialinį asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, toks asmuo privalo būti įtraukiamas į procesą, jam suteikiant galimybes įgyvendinti visas suinteresuotam asmeniui numatytas procesines teises. Šios nuostatos nesilaikymas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažintinas absoliučiu išnagrinėjus bylą priimto sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), kuris, dėl riboto apeliacijos principo taikymo, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo nutartį CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo nutartis turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo nutartis sukėlė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skolininkas reikalavo konstatuoti, kad yra suėjusi išieškojimo senatis, kas taptų pagrindu nutraukti vykdomąsias bylas (CPK 629 str. 1 d. 4 p.). Tokia bylos baigtis sukurtų tiesiogines materialines pasekmes išieškotojui vykdomosiose bylose (valstybei, atstovaujamai VMI), kadangi išieškotojas prarastų teisę į priverstinį jam išduotų vykdomųjų dokumentų įvykdymą. Kaip matyti tiek iš bylos medžiagos, tiek ir iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde išieškotojo vykdomosiose bylose neįvardijo kaip klausimo išnagrinėjimu suinteresuoto asmens, teismas, nagrinėdamas bylą, šio klausimo savo iniciatyva taip pat nesprendė, į bylą išieškotojo neįtraukė, jo apie procesą neinformavo, nesuteikė teisės išdėstyti pozicijos dėl reikalavimo pagrįstumo. Nors ginčijama nutartimi atmetus pareiškėjo skundą tokia nutartis pasekmių išieškotojui nesukūrė, pareiškėjui nutartį apskundus bylos baigtis pirmosios instancijos teisme negali pateisinti procesinio pažeidimo, kadangi taip būtų paneigiama apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir, išsprendus klausimą iš esmės, pareiškėjo skundą patenkinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Kitaip tariant, bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka turėtų būti pateisinamas išankstine prielaida, jog atskirasis skundas bus atmestas, skundžiama nutartis bus palikta nepakeista ir taip į bylą neįtrauktam išieškotojui nebus sukurtos neigiamos pasekmės. Tokia išankstinė prielaida yra negalima, todėl nurodyta proceso spraga vertintina kaip absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.Kartu pabrėžtina, jog skundu buvo ne tik skundžiami antstolio veiksmai, bet ir pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Toks reikalavimas, jį priėmus, turi būti nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka. Esant pareikštiems dviem reikalavimams, kurių vienas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, kitas – ginčo teisenos tvarka, visai bylai turėjo būti taikomos sudėtingesnės, todėl labiau šalių teises užtikrinančios, ginčo teisenos taisyklės, tiek bylos ribų, tiek ir proceso dalyvių procesinės padėties klausimai turėjo būti išspręsti sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundas buvo priimtas 2017 m. liepos 31 d. rezoliucija (b. l. 31) ir išnagrinėtas CPK XXXI skyriuje nustatyta specialia skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarka. Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo liko neišnagrinėtas teismui nurodžius, jog dėl šio reikalavimo jis nepasisako. Taip pirmosios instancijos teismas sukūrė situaciją, pagal kurią teisme buvo priimtas nagrinėti reikalavimas, kuris, priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą, liko neišspręstas (neišnagrinėtas, nepaliktas nenagrinėtu ir nagrinėjimas nenutrauktas), kas sąlygoja CPK 327 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.Kartu, laikantis ekonomiškumo principo, dėmesys atkreiptinas į tai, jog, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, akcentavęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, pirmosios instancijos teismas tenurodė, jog nuo vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti kasmet buvo atliekami vykdymo veiksmai. Tačiau, kaip matyti iš prie civilinės bylos prijungtų vykdomųjų bylų medžiagos, aktyvius antstolio veiksmus siekiant skolų išieškojimo patvirtinančios užklausos buvo siunčiamos iki 2012 m. sausio 2 d. ir po 2014 m. balandžio 17 d. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog antstolis ar išieškotojas nurodytu, ilgesniu nei dveji metai, laikotarpiu būtų atlikę kokius nors su skolininko, jo turto, pajamų paieška ar priverstiniu skolos išieškojimu susijusius veiksmus. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo dėl esminių proceso pažeidimų, pakartotinio jos nagrinėjimo metu privalu įvertinti antstolio į vykdomąsias bylas pateiktą 2013 m. gegužės 7 d. raštą Dėl vartotojų kainų indekso pasikeitimo tiek jo autentiškumo (kas leidžia spręsti, jog šis dokumentas parengtas būtent jame nurodytu laiku, o ne prieš siunčiant bylas teismui, siekiant pateisinti neveikimą aukščiau nurodytu laikotarpiu), tiek ir jo pobūdžio (ar tokio veiksmo atlikimas gali būti vertinamas kaip orientuotas į išieškojimą, patvirtinantis antstolio aktyvumą, nutraukiantis senaties termino eigą) aspektais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 2 dalimi, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.