Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. V.-P. ir S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinius atsakovams I. V. – P., S. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, kad šalys 2023 m. balandžio 27 d. pasirašė ir pateikė teismui taikos sutartį, kurioje numatyta, kad:

2. Atsakovai sutinka apmokėti ieškovo R. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato padėjėjo pagalba surašant procesinius dokumentus ir atstovavimas teisme – 1 450 Eur. Šias patirtas išlaidas atsakovai apmoka iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

3. Ieškovas R. L. sutinka, kad 2021-11-05 mokėjimo pavedime Nr. 136, kuriuo buvo pervesti 6 550 Eur į atsakovės I. V. – P. asmeninę sąskaitą, nurodyta paskirtis „Avansinis mokėjimas užstatas už namą (duomenys neskelbtini)“ faktiškai yra paskola, užtikrinta vekseliais.

4. Ieškovas R. L. sutinka, kad atsakovų išrašyti 2021-10-22, 2021-10-25 ir 2021-10-27 vekseliai yra išduoti kaip garantas už suteiktą 3 punkte nurodytą paskolą. Vekseliuose nurodytos sumos yra su paskaičiuotomis palūkanomis.

5. Ieškovas R. L. atsisako prašomų priteisti 5 proc. dydžio procesinių palūkanų.

6. Prašoma teismą patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

7. Bylos šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. bylos šalims žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo negalima pakartotinai kreiptis į teismą ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai.

8. Atsakovams nevykdant šios sutarties sąlygų, ieškovas turi teisę, pranešęs apie tai atsakovams raštu (reg. laišku) prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

12. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad teisė koreguoti taikos sutarties sąlygas, t. y. įsiterpti į šalių susitarimą, teismui nenumatyta. Kaip minėta, apeliacijos paskirtis - patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Pažymėtina, jog tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą teismas gali konstatuoti, ar konkrečiu atveju pažeista materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas. Tačiau proceso šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą ir taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas.

14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl taikos sutarties sampratos (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).

15. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spęsdamas taikos sutarties tvirtinimo klausimą, privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).

16. Apeliantai nurodo, jog jie neapdairiai sutiko, kad susipažino su ieškovo atstovo teiktos sąskaitos duomenimis dėl 850 Eur sumos; pažymi, kad ieškovas ieškinius sutuoktiniams teikė atskirai, iš kiekvieno prašė priteisti po 300 Eur už teisines paslaugas, be to, teigia, jog ieškovo atstovas elgėsi neatsakingai, kadangi ieškinių pagrindas ieškiniuose ir patikslintame ieškinyje skiriasi.

17. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra taikos sutarties, t. y. šalių susitarimo, dalykas. CPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina, ar atskirajame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, jog priimant skundžiamą nutartį egzistavo aukščiau paminėti pagrindai, kuriems esant taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad informacija apie ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas už ieškinių parengimą (po 300 Eur už kiekvieną ieškinį) atsakovams buvo žinoma, nes pateikta su pradiniais ieškiniais. Išlaidas už advokato padėjėjo dalyvavimą trijuose parengiamuosiuose posėdžiuose (iš viso 300 Eur), patikslinto ieškinio iš atsakovo S. P. parengimą (400 Eur) bei atsiliepimo į I. V. – P. parengimą (150 Eur) patvirtinančius įrodymus ieškovas į bylą pateikė paskutinio teismo posėdžio dieną – 2023 m. balandžio 27 d. (t. y. tą dieną, kai buvo pasirašoma taikos sutartis). Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad dėl ieškovo pateikto prašymo priėmimo buvo sprendžiama teismo posėdyje; teisėja klausė atsakovų, ar jie susipažino su šiuo prašymu, atsakovė patvirtino „truputį susipažinusi“ (2023 m. balandžio 27 d. garso įrašas 03 min. 30 sek. - 03 min. 48 sek.). Taigi, apie naują prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams buvo žinoma. Pateikus tvirtinti taikos sutartį, teisėja klausė šalių, ar viskas aišku dėl taikos sutarties, ar šalys nenori ko nors paklausti, papildyti, ar laisva valia sudarė – į šį klausimą atsakovai atsakė „taip“ (posėdžio farso įrašas 06 min. 07 sek. – 06 min. 17 sek.). Pažymėtina, kad taikos sutarties sąlygos dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo išdėstytos aiškiai ir suprantamai, t. y. nurodytas subjektas, kuris sutinka apmokėti šias išlaidas, nurodyta mokėjimo suma, terminas.

19. Kita vertus, apeliantų argumentai, kad ieškovas ieškinius sutuoktiniams reiškė atskirai, įvertinus, jog šiuo atveju kiekvienas iš atsakovų savo vardu buvo pasirašęs atskirus vekselius, savaime nereiškia atsakovų teisių pažeidimo. Be to, ieškovo išlaidų advokato padėjėjui už dviejų ieškinių parengimą suma yra ženkliai mažesnė už Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatytą dydį, kuris ieškinių pateikimo metu (už advokato padėjėjo parengtą vieną ieškinį) siekė 3 561 Eur.

20. Apeliantai atskirajame skunde akcentuoja ir tai, kad taikos sutartis pasirašyta atsakovams neturint atstovo dėl finansinių aplinkybių, o teise į nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovai nepasinaudojo, kadangi užtrunka prašymų, pažymų pateikimas, atsakymų iš institucijų gavimas. Tokie argumentai, nenurodžius duomenų apie nemokamos teisinės pagalbos suteikimo trukmę, apeliantų kreipimąsi tokios pagalbos, kliūtis ja pasinaudoti, duomenų, kad egzistavo aplinkybės, lėmusios skubų sprendimo dėl taikos sutarties pasirašymo priėmimą (pažymėtina, jog procesiniai dokumentai atsakovei I. V. – P. įteikti 2022 m. lapkričio 21 d.; atsakovui S. P. – 2022 m. gruodžio 2 d., o iš 2023 m. balandžio 20 d. S. P. atsiliepimo priedų matyti, kad derybos dėl taikos sutarties sąlygų vyko nuo 2023 m. kovo 8 d., kas sudaro pagrindą spręsti, jog buvo pakankamai laiko įvertinti, kokiomis sąlygomis taikos sutarties pasirašymas atsakovams nėra priimtinas, kreiptis teisinės pagalbos ar pan.) ar pan., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo pačių atsakovų valią ir pasirinkimą nesinaudoti teisine pagalba bei vertintini kritiškai. Apeliantai prašo suteikti laiko kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau nenurodė, kokios kliūtys pateikti prašymą egzistavo. Be to, atskirajame skunde neatskleista, kokių teisinių žinių trūkumas lėmė, kaip galima suprasti, klaidingą valios susiformavimą. Kaip minėta, taikos sutarties sąlygos dėl išdėstytos aiškiai ir suprantamai, nėra sudėtingos.

21. Taigi, nustatyta, kad teismas aiškinosi dėl šalių valios sudaryti taikos sutartį nurodytomis sąlygomis, o atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad sutarties turinys neatitiko tikrųjų jų ketinimų. Apeliantai neatskleidė, kokios aplinkybės galėjo turėti (turėjo) įtakos netinkamo supratimo susiformavimui. Pažymėtina, jog pasikeitusi šalių valia dėl skundžiama nutartimi patvirtintų taikos sutarties sąlygų negali būti pakankamas pagrindas teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinti.

22. Apeliantai prašo panaikinti nutartį ir CPK 329 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 punkto bei 5 punkto pagrindais. Teigia, jog turi būti laikoma, kad nėra teismo posėdžio garso įrašo (ir tuo pačiu protokolo); be to, bylas sujungti prašė teisėjas L. V.).

23. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį - procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą (3 punktas); byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka (5 punktas).

24. Pažymėtina, kad teisėjo kreipimasis dėl bylų sujungimo nelaikytinas bylos nagrinėjimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. e2-9265-964/2023 nutarta prijungti civilinę bylą Nr. e2-2194-1089/2023, suteikiant bylai vieną numerį e2-9265-964/2023, ir paskirti ją nagrinėti teisėjai L. Š.. Byloje procesinį sprendimą, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutarties ir civilinė byla nutraukta, priėmė teisėja, kuriai buvo paskirta ši civilinė byla, ir kuri išnagrinėjo pateiktą prašymą.

25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atsakovai dalyvavo kitoje civilinėje byloje (būdami ieškovais), kurioje dar 2022 m. liepos 4 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje Nr. e2S-2344-967/2022, be kita ko, nurodyta, jog skųsdami minėtą nutartį ieškovai kvestionuoja taikos sutarties teisėtumą, pažymėdami, kad tik pasirašius taikos sutartį suprato, jog ją pasirašė neapsižiūrėję tam tikrų sąlygų, t. y. nesutinka su taikos sutarties 4 punktu, kuriame nurodyta, kad maksimali ieškovams tenkanti kompensacija negali sudaryti daugiau kaip 37 000 Eur (nesutinka mažinti kompensacijos dydžio). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė jokių jų teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), dėstydami tik deklaratyvius samprotavimus apie tai, kad galbūt taikos sutarties sąlygų jie nesuprato ir neapsižiūrėjo, kadangi neturėjo tuo metu juos atstovaujančio advokato.

26. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovai neturėjo jokios patirties sudarant (pasirašant) taikos sutartį, todėl galėjo ir turėjo atidžiai įvertinti taikos sutarties sąlygas, kurios, kaip minėta, šiuo atveju, nebuvo sudėtingos, reikalaujančiomis specifinių žinių.

27. Taip pat atmestinas apeliantų argumentas dėl absoliutaus pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte, egzistavimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, civilinėje byloje yra tiek 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas, tiek informacinė pažyma. Duomenų, kad teismo posėdis faktiškai buvo prasidėjęs anksčiau, nenustatyta. Vien aplinkybė, kad apie galimybę sudaryti taikos sutartį buvo kalbama teismo salėje, savaime nereiškia, kad teismo posėdis buvo prasidėjęs. Be to, apeliantai neatskleidė, kokios konkrečiai posėdžio dalys (jei posėdis buvo prasidėjęs) nebuvo užfiksuotos, kas jo metu buvo sprendžiama, kokią įtaką jos turi apeliantų teisių bei teisėtų interesų gynybai ir pan.

28. Apeliantai atskirajame skunde prašo spręsti, ar atskleista bylos esmė, ar ieškinio turinys atitiko reikalavimus, kokiais leistinais rašytiniais įrodymais jis grindžiamas, peržvelgti, ar byla buvo išspręsta teisingai, tačiau dar kartą atkreiptinas dėmesys, jog 2023 m. balandžio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, kaip minėta, teismas sprendė šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, todėl ir apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tik šio klausimo išsprendimui reikšmingus aspektus (t. y., ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso ir pan.).

29. Taigi, nustačius, jog nagrinėjamoje byloje sudarant taikos sutartį abiejų atsakovų valia dėl taikos sutarties sąlygų buvo aiški, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių pateikta taikos sutartis turi būti patvirtinta, o civilinė byla nutraukta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas taikos sutarties sudarymas ir tvirtinimas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis atsakovų atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.