- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2S-2344-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05613-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- S. P., I. V.-P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Numai KU“
- Advokatai
- Marius Grucė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų S. P. ir I. V.-P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. P. ir I. V.-P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Numai KU“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais bei susitarimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. P. ir I. V.-P. (toliau kartu ir – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti 2019 m. lapkričio 20 d. Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nuomos sutartis) ir 2019 m. lapkričio 20 d. Preliminariosios gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – preliminarioji sutartis) vienašališką nutraukimą prieš terminą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Numai KU“ (toliau – atsakovė, UAB „Numai KU“) iniciatyva neteisėtu, pripažinti 2022 m. vasario 19 d. susitarimą, kuris įteisino neteisėtą minėtų sutarčių nutraukimą ir kuris buvo sudarytas didelio nepagrįsto bei neteisėto spaudimo atsakovės įtakoje, negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2022 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta šalių sudaryta taikos sutartis, kurią buvo prašoma patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Šalys taip pat prašė grąžinti ieškovams 75 procentų žyminio mokesčio ir teikiamą taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka, išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Šalys nurodė, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 294 straipsnyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino 2022 m. birželio 13 d. taikos sutartį, sudarytą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovų S. P. ir I. V.-P. ir atsakovės UAB „Numai KU“, kuria šalys susitarė, kad:
4. Ieškovai atsisako ieškinio reikalavimų atsakovei civilinėje byloje Nr. e2-10015-937/2022.
5. Ieškovai patvirtina ir garantuoja, jog jie jokių pastabų, pretenzijų ar priekaištų atsakovės teiktoms nuomos paslaugoms, o taip pat šalių sudarytoms sutartims ir/arba susitarimams, neturi ir ateityje neketina reikšti.
6. Ieškovai neprieštarauja, kad atsakovė iš karto po taikos sutarties sudarymo savo nuožiūra, už ne mažesnę kaip 220 000 Eur (du šimtai dvidešimt tūkstančių eurų) kainą pradėtų organizuoti jai priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančio pastato – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas) pardavimą.
7. Šalys susitaria, kad pardavus turtą, ieškovams per 10 darbo dienų nuo visiško atsiskaitymo už turtą dienos bus sumokėta individualiai suderinta kompensacija už jų iniciatyva atliktus turto remonto (įrengimo) darbus, kurios dydis bus apskaičiuotas sekančiai: nuo turto pardavimo kainos išskaičiavus taikytiną PVM, taip pat išskaičiavus 140 000 Eur atsakovei tenkančią turto kainos dalį ir dokumentais pagrindžiamas išlaidas, kurios atsirado po šios sutarties sudarymo ryšium su jos įvykdymu, likusi nuo turto pardavimo suma kaip kompensacija atiteks ieškovams. Šalys aiškiai susitaria, kad maksimali ieškovams tenkanti kompensacija negali sudaryti daugiau kaip 37 000 Eur (trisdešimt septyni tūkstančiai eurų). Į apskaičiuotą ir mokėtiną kompensaciją įeina visi mokesčiai, kompensacijos, išlaidos ir kitos sumos, kurias ieškovai yra sumokėję arba turėtų sumokėti ateityje bet kuriems tretiesiems asmenims.
8. Šalys susitaria, kad turto pardavimui už mažesnę negu 220 000 Eur kainą, turi būti gautas ieškovų pritarimas. Tačiau jeigu turto už nurodytą kainą nepavyksta parduoti ilgiau kaip 3 mėnesius, ieškovų pritarimo turto pardavimui už mažesnę kainą nebereikia.
9. Ieškovai patvirtina ir garantuoja, kad jiems žinomų, su turtu ar jo remontu susijusių neįvykdytų įsipareigojimų (skolų), kurie atsirado ar galėjo atsirasti kuomet turtas buvo jų žinioje, tretiesiems asmenims nėra. Jeigu ateityje paaiškėtų, kad tokių įsipareigojimų yra, jie teks ieškovams.
10. Šalys turėtų bylinėjimosi išlaidų viena iš kitos nereikalauja ir nuo jų mokėjimo viena kitą atleidžia, o išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jeigu tokios yra, sumoka ieškovai.
11. Šalys pareiškia, kad taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir jos sudarymo, vykdymo, taip pat ir nevykdymo arba netinkamo vykdymo pasekmes, taikos sutartis sudaryta laisva valia, taip pat patvirtina, kad nėra jokių šalims žinomų priežasčių, kurios darytų taikos sutartį neteisėta, sudarydamos taikos sutartį šalys pilnai išsprendė visus tarpusavio ginčus.
12. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos, išaiškintos ir suprastos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnyje (bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima).
13. Taikos sutartis sudaryta 4 egzemplioriais – po vieną šalims ir teismui.“
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
14. Ieškovai S. P. ir I. V.-P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10015-937/2022 ir pripažinti taikos sutartį negaliojančia. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
15. Nurodė, kad taikos sutartis buvo pasirašyta ieškovams neturint atstovo (advokato), kadangi šalys turi finansinių nuostolių.
16. Teigė, kad atsakovė vilkina taikos sutarties įvykdymą, kadangi teikė elektroninius laiškus su paklausimais, nors turto projektą turi.
17. Paaiškino, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju turėjo didesnį pranašumą, grindė taikos sutarties negaliojimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsniu.
18. Teigė, kad tik pasirašius taikos sutartį suprato, jog ją pasirašė neapsižiūrėję tam tikrų sąlygų, t. y. nesutinka su taikos sutarties 4 punktu, kuriame nurodyta, kad maksimali ieškovams tenkanti kompensacija negali sudaryti daugiau kaip 37 000 Eur. Mažinti kompensacijos ieškovai nesutinka, ji turėtų būti pagrįsta jei ne ekonominiais (finansiniais), tai loginiais pagrindais.
19. Ieškovams neaišku, nuo kada atsakovė skaičiuoja turto pardavimą, kadangi pagal taikos sutarties 5 punktą, šalys susitarė, kad turto pardavimui už mažesnę negu 220 000 Eur kainą, turi būti gautas ieškovų pritarimas, tačiau jeigu turto už nurodytą kainą nepavyksta parduoti ilgiau kaip 3 mėnesius, ieškovų pritarimo turto pardavimui už mažesnę kainą nebereikia.
20. Taikos sutartį surašė atsakovės atstovė, ji surašyta remiantis sandoriais, kurie taikos sutarties surašymo dienai nebegaliojo (nuomos ir preliminarioji sutartis).
Atsiliepimas
21. Atsakovė UAB „Numai KU“ pateikė atsiliepimą į ieškovų atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:
22. Taikos sutarties 4 punktas, kuriame nurodyta, kad maksimali ieškovams tenkanti kompensacija negali sudaryti daugiau kaip 37 000 Eur, buvo individualiai aptarta ir suderinta.
23. Derinant taikos sutarties sąlygas, įvertinant galimą turto pardavimo kainą bei ieškovų galimai turto įrengimui turėtų išlaidų dydį, buvo kalbama apie ne didesnės kaip 20 000 Eur dydžio kompensacijos galimą išmokėjimą, tačiau prieš sutarties pasirašymą tarp šalių buvo sutarta pabandyti turtą parduoti brangiau, sudarant galimybę ieškovams išmokėti didesnę kompensaciją. Šiuo aspektu pažymėjo, kad net jeigu turtas būtų parduotas už pirminę kainą (220 000 Eur), ieškovams mokėtina kompensacija nesudarytų 37 000 Eur. Taigi, ši aplinkybė neginčytinai patvirtina, kad šalys nesitarė ir negalėjo tartis dėl minimalios kompensacijos sumos, o ieškovai negalėjo dėl šios sąlygos suklysti.
24. Pagrindinės taikos sutarties sąlygos buvo aptartos dar tuo metu, kai ieškovai buvo atstovaujami advokato, kelių vykusių susitikimų metu. Kuomet buvo parengtas taikos sutarties tekstas, susitikimo su ieškovais metu buvo individualiai aptarta kiekviena taikos sutarties nuostata. Žinant, kad ieškovai yra linkę nesilaikyti sudaromų sutarčių, jiems buvo paaiškinta, ką kiekviena taikos sutarties sąlyga reiškia, kokias pasekmes sukelia ir pan. Prieš sutarties pasirašymą, atsižvelgiant į ieškovų pastabas, pradinis sutarties tekstas buvo kelis kartus koreguojamas, o prieš padedant parašus ieškovų buvo paprašyta dar kartą perskaityti taikos sutarties sąlygas ir įsitikinti, jog jos jiems yra priimtinos, kad jiems nekyla jokių abejonių, visos sąlygos yra aiškios ir pan.
25. Tai, kad šalys taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir jos sudarymo, vykdymo, taip pat ir nevykdymo arba netinkamo vykdymo pasekmes, kad taikos sutartis sudaryta laisva valia, kad nėra jokių šalims žinomų priežasčių, kurios darytų šią taikos sutartį neteisėta, kad sudarydamos taikos sutartį šalys pilnai išsprendė visus tarpusavio ginčus, yra aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta taikos sutarties 8 punkte.
26. Ieškovų kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai, patvirtina, kad atsakovė iš karto po taikos sutarties patvirtinimo atsakingai ėmėsi veiksmų taikos sutarties įvykdymui. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, atsakovė kreipėsi į nekilnojamojo turto agentę dėl turto pardavimo. Į populiariausią nekilnojamojo turto pardavimo portalą buvo įdėtas skelbimas dėl turto pardavimo, atlikti kiti veiksmai, būtini taikos sutarties greitam ir tinkamam įvykdymui. Taigi, atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovė vilkina taikos sutarties įvykdymą taip pat neatitinka tikrovės.
27. Atsakovė yra įsitikinusi, kad sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Atsakovės vertinimu, taikos sutarties sąlygos yra išskirtinai naudingos ieškovams, kadangi atsakovė pasirašydama taikos sutartį ne tik kad sutiko išmokėti ieškovams kompensaciją, kurios pagal šalių sudarytas sutartis apskritai neprivalėjo mokėti, bet ir numatė galimybę padidinti jos dydį iki sumos, kuri yra ženkliai didesnė už ieškovų faktiškai patirtas išlaidas.
28. Pažymėjo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra šeštas susitarimas, kurio ieškovai nesilaikė. Kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovai iš esmės pažeidė sudarytas nuomos ir preliminariąją sutartis. Nors buvo suderintos visos esminės sąlygos, ieškovai atsisakė pasirašyti ir vykdyti susitarimą, pagal kurį turėjo būti organizuojamas turto pardavimo procesas ieškovams turint ypatingai didelį nuomos mokesčio įsiskolinimą. Jie neįvykdė įsipareigojimo įgyti turtą. Be to, pažeidė pasirašytą susitarimą išsikelti iš patalpų, kuomet nuomos ir preliminarioji sutartys pasibaigė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
30. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
31. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovų S. P. ir I. V.-P. ir atsakovės UAB „Numai KU“ sudarytą taikos sutartį, kuria buvo įformintas šalių susitarimas dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo ir kompensacijos ieškovams priteisimo.
32. Apeliantų teigimu, taikos sutarties turinys neatitinka ieškovų interesų, nes mažinti kompensacijos ieškovai nesutinka, nesupranta, nuo kada pradedamas skaičiuoti turto pardavimas, be to, atsakovė vilkina taikos sutarties vykdymo procesą, o pati taikos sutartis surašyta atsakovės atstovės, remiantis sandoriais, kurie taikos sutarties surašymo dienai nebegaliojo (nuomos ir preliminarioji sutartis). Todėl, ieškovų įsitikinimu, taikos sutartis pažeidžia CK 6.228 straipsnį, kadangi atsakovė turi pranašumą prieš juos – ieškovus.
33. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi faktinio ir (ar) teisinio pagrindo sutikti su atskirajame skunde ieškovų dėstoma pozicija.
34. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu, darydamos viena kitai nuolaidas, susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Šio principo pagrindu ginčo šalys turi teisę susitarti tiek dėl visų, tiek dėl dalies ieškovo pareikštų reikalavimų taikaus išsprendimo, be to, esant procesiniam bendrininkavimui, kilęs ginčas gali būti išspręstas taikiai tiek tarp visų šalių, tiek atskirai tarp vieno iš kelių ieškovų ar atsakovų ir priešingos šalies/šalių (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-167/2013).
35. Visų pirma, atkreiptinas ieškovų dėmesys į tai, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 41 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.
36. Šiuo konkrečiu atveju, susidarė situacija, kai ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (atstovaujami profesionalaus advokato Mariaus Grucės), prašydami, be kita ko, pripažinti nuomos sutarties ir preliminariosios sutarties vienašališką nutraukimą prieš terminą atsakovės UAB „Numai KU“ iniciatyva neteisėtu, tuo tarpu taikos sutarties teisėtumą kvestionuoja dėl to, jog ji surašyta remiantis tais pačiais sandoriais, kurie taikos sutarties surašymo dienai nebegaliojo, t. y. nuomos ir preliminariąja sutartimis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad šalys, siekdamos užbaigti bylą taikos sutartimi, taikos sutartyje turi susitarti dėl ieškovų ieškinyje pareikštų ir suformuluotų reikalavimų, arba dėl dalies iš jų, t. y. šiuo konkrečiu atveju, dėl reikalavimų, susijusių tiek su nuomos, tiek ir su preliminariosios sutarties vienašališku nutraukimu, todėl aplinkybės, ar šios konkrečios sutartys yra galiojančios, ar ne, taikos sutarties tvirtinimo atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi dėl jų nutraukimo neteisėtumo pirmosios instancijos teismas tvirtindamas taikos sutartį, nepasisako. Tokia yra taikos sutarties esmė. Papildomai pažymint, jog ieškovai taikos sutarties 1 punktu atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovei civilinėje byloje Nr. e2-10015-937/2022, be to, patvirtino ir garantavo, jog jie jokių pastabų, pretenzijų ar priekaištų atsakovės teiktoms nuomos paslaugoms, o taip pat šalių sudarytoms sutartims ir/arba susitarimams, neturi ir ateityje neketina reikšti (taikos sutarties 2 punktas), kas savo ruoštu reiškia, jog ieškovai nelaiko nuomos sutarties ir preliminariosios sutarties nutraukimą prieš terminą atsakovės UAB „Numai KU“ iniciatyva neteisėtu, todėl jų galiojimas, kaip minėta, šiuo konkrečiu atveju yra teisiškai nereikšmingas.
37. Nustatyta, kad ieškovus nuo pat ieškinio pateikimo teismui pradžios atstovavo profesionalus advokatas Marius Grucė. Ieškovai, teigdami, kad taikos sutartis buvo pasirašyta ieškovams nebeturint atstovo (advokato), kadangi šalys turėjo finansinių sunkumų, siekia įrodyti aplinkybes, jog jie abejoja atsakovės sąžiningumu, kadangi taikos sutartį pasirašymui pateikė atsakovės atstovė, tuo tarpu po taikos sutarties pasirašymo atsakovė vilkino šios sutarties vykdymą, uždavinėdama ieškovams įvairius klausimus dėl turto, nors turto projektą ji turėjo. Tokiu būdu, ieškovai kvestionuoja taikos sutarties teisėtumą, pažymėdami, kad tik pasirašius taikos sutartį suprato, jog ją pasirašė neapsižiūrėję tam tikrų sąlygų, t. y. nesutinka su taikos sutarties 4 punktu, kuriame nurodyta, kad maksimali ieškovams tenkanti kompensacija negali sudaryti daugiau kaip 37 000 Eur (nesutinka mažinti kompensacijos dydžio). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai nepateikė absoliučiai jokių jų teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), dėstydami tik deklaratyvius samprotavimus apie tai, kad galbūt taikos sutarties sąlygų jie nesuprato ir neapsižiūrėjo, kadangi neturėjo tuo metu juos atstovaujančio advokato.
38. Kaip minėta ankščiau, ieškovai kreipėsi į teismą prašydami, be kita ko, pripažinti nuomos sutarties ir preliminariosios sutarties vienašališką nutraukimą prieš terminą atsakovės UAB „Numai KU“ iniciatyva neteisėtu. Formuluojant ieškinio reikalavimus, ieškovai nepateikė reikalavimo priteisti kompensaciją dėl nuomojamo namo, kuriame ieškovai gyveno ir ketino įsigyti, pagerinimo. Dar daugiau, nepateikė šios kompensacijos dydį patvirtinančių rašytinių įrodymų. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išsakyta pozicija, jog taikos sutarties sąlygos yra išskirtinai naudingos ieškovams, kadangi atsakovė pasirašydama taikos sutartį ne tik, kad sutiko išmokėti ieškovams kompensaciją, kurios pagal šalių sudarytas sutartis apskritai neprivalėjo mokėti, bet ir numatė galimybę padidinti jos dydį iki sumos, kuri gali būti ženkliai didesnė už ieškovų galimai turto įrengimui turėtų išlaidų dydį. Tokiu būdu, šalims susitarus, jog nuo turto pardavimo kainos priklausys ieškovams išmokėtos kompensacijos dydis, be to, atsakovei sutikus pabandyti turtą parduoti brangiau, sudarant galimybę ieškovams išmokėti didesnę kompensaciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog šalys nesitarė ir negalėjo tartis dėl minimalios kompensacijos sumos, o ieškovai negalėjo dėl šios sąlygos suklysti.
39. Be to, pažymėtina, kad pačių ieškovų byloje esantys rašytiniai įrodymai – elektroniniai laiškai, patvirtina, jog atsakovė iš karto po taikos sutarties sudarymo atsakingai ėmėsi veiksmų taikos sutarties įvykdymui – atsakovė kreipėsi į nekilnojamojo turto agentę dėl turto pardavimo, be to, į nekilnojamojo turto pardavimo portalą buvo įdėtas skelbimas dėl turto pardavimo (laikant, kad turtas parduodamas nuo skelbimo patalpinimo dienos), atlikti kiti veiksmai, būtini taikos sutarties greitam ir tinkamam įvykdymui (ieškovams teikiami paklausimai dėl turto baigtumo procento, turtui atliktų darbų). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo teiginius, jog atsakovė vilkino taikos sutarties įvykdymą, taip pat atmeta kaip nepagrįstus.
40. Pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla, nesudaro ir kiti ieškovų skunde dėstomi argumentai dėl taikos sutarties turinio tariamo neatitikimo apeliantų interesams.
41. Iš teismų informacijos sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad ieškovų atstovas advokatas Marius Grucė 2022 m. balandžio 28 d. pranešime nurodė, jog šalių atstovai kelis kartu kalbėjosi telefonu dėl galimo taikaus ginčo sprendimo, be to, įgalioti šalių atstovai 2022 m. balandžio 28 d. buvo susitikę gyvai aptarti galimas taikos sutarties sąlygas; ieškovų atstovas advokatas Marius Grucė 2022 m. gegužės 17 d. prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodė iš esmės tas pačias, kaip ir pranešime, nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad šalys (jų atstovai) yra preliminariai aptarusios, kokiomis sąlygomis galėtų būti pasiekti taika – ieškovai, remdamiesi preliminariu aptarimu, deda maksimalias pastangas aptartų sąlygų užtikrinimui/įgyvendinimui, tačiau nurodė, kad tam objektyviai reikalingas kiek ilgesnis laiko tarpas; ieškovų atstovas advokatas Marius Grucė 2022 m. birželio 14 d. informavo teismą, jog ieškovų prašymu (pageidavimu) buvo nutraukta (nutraukimas įformintas dvišaliu susitarimu) sutartis dėl teisinės pagalbos; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 4 d. patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog pagrindinės taikos sutarties sąlygos buvo aptartos dar tuo metu, kai ieškovai buvo atstovaujami profesionalaus advokato, kelių vykusių susitikimų metu, kuomet buvo parengtas taikos sutarties tekstas, o susitikimo su ieškovais metu buvo individualiai aptarta kiekviena taikos sutarties nuostata. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taikos sutarties sąlygas šalys aptarinėjo dar nuo 2022 m. balandžio 28 d., tuo tarpu ieškovai nutraukė sutartį dėl teisinės pagalbos tik 2022 m. birželio 14 d., o pati taikos sutartis pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtina nepraėjus nei mėnesiui po atstovavimo sutarties nutraukimo – 2022 m. liepos 4 d. Priešingų duomenų, ieškovai nepateikė, todėl jų argumentai, kad šalys pasirašė taikos sutartį neapsižiūrėję visų sąlygų, kadangi neturėjo juos atstovaujančio advokato, o taikos sutartį parengė atsakovės atstovė, atmestini kaip nepagrįsti.
42. Taigi, ieškovai atskirajame skunde teigdami, kad taikos sutarties nuostatos, dėl kompensacijos dydžio, galimai lemia esminę šalių nelygybę (CK 6.228 straipsnis), nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, be kita ko ir duomenų, patvirtinančių jų teiginius apie ieškovų galimai turto įrengimui turėtų išlaidų dydį. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, taigi, vien tik deklaratyvių pareiškimų atskirajame skunde nurodymas bei atskirų teisės normų įvardijimas, niekaip nepaaiškinant, kaip konkrečiai pasireiškė šių normų pažeidimas (turint omenyje, kad sąlygas šalys aptarė dar turint ieškovams atstovą (advokatą)) nėra pakankamas apeliantų skundui patenkinti.
43. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ieškovai, ginčydama teismo nutartį, kuria patvirtinta ieškovų laisva valia sudaryta taikos sutartis, nenurodė jokių argumentų ir įrodymų, bent tikėtinai pagrindžiančių taikos sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, savo ruožtu vien tik ieškovų nuomonės dėl taikos sutarties sąlygų jiems naudingumo pasikeitimas, jų manymas, kad jie galėjo nesusižiūrėti taikos sutarties sąlygos, dėl kurios nesutinka mažinti kompensacijos, nėra teisėtas pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai, kuria ši taikos sutartis, šalims to prašant, buvo patvirtinta, panaikinti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
10. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovų S. P. ir I. V.-P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10015-937/2022 palikti nepakeistą.