- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- e2-6876-845/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00964-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Le Huede
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- D. G.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. G. 959,51 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra tolimas atsakovės giminaitis, atsakovė neturi vaikų ar kitų asmenų, kurie galėtų ja pasirūpinti, yra garbaus amžiaus, todėl ieškovas nuolat ją prižiūrėjo ir rūpinosi: pirko maistą, vaistus, mokėjo už jos butui suteiktas komunalines paslaugas. Tikėdamas, kad atsakovė grąžins pinigus už jai nupirktas prekes, visų prekių įsigijimo dokumentų ieškovas nesaugojo. Dalį pinigų atsakovė grąžino, tačiau likęs skolos likutis yra nemažas. Pažymėjo, kad ieškovas išsaugojo jo atlikus mokėjimus už atsakovei priklausančiame bute teiktas komunalines ir kitas paslaugas. Atsakovė, vykdydama savo kaip savininkės pareigas išlaikyti butą, privalėjo apmokėti jai išrašytas namo administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas, taip pat mokėti už komunalinių atliekų išvežimą, kabelinės televizijos mokesčius ir kitus. Kadangi, kaip minėta, ieškovas nuolat padėdavo atsakovei, taip pat mokėdavo iš savo sąskaitos ir mokesčius už atsakovei priklausančio buto išlaikymą. Iki šios dienos ieškovas savo lėšomis yra sumokėjęs už atsakovę 959,51 Eur. Ieškovo teigimu, jis sutarė su atsakove, kad atitinkamais laikotarpiais jai paprašius, jis apmokės jos butui išrašytas sąskaitas. Ieškovas savo įsipareigojimą įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė pinigų negrąžino. Teigė, kad ieškovas nuolat ragino atsakovę grąžinti jo sumokėtas sumas, tačiau atsakovė nors ir žadėjo, iki šiol nėra su ieškovu atsiskaičiusi. Paskutiniu metu atsakovė su ieškovu nustojo bendrauti, į skambučius neatsiliepė, ignoravo ieškovą; nutrūkus santykiams, ieškovas suprato, kad susigrąžinti sumokėtus pinigus geranoriškai iš atsakovės nepavyks, todėl kreipėsi į teismą dėl 959,51 Eur skolos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovė D. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad butas, kuriame gyvena ir už kurį ieškovas teigė mokėjęs mokesčius, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, kad dėl apsunkintų judėjimo galimybių ieškovas kartais jai padėdavo ir sumokėdavo kai kuriuos mokesčius, tačiau visas ieškovo patirtas išlaidas, kurias jis patyrė, ji ieškovui grąžino grynais pinigais ir nėra jam skolinga, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų neturi. Teigė, kad ieškovas, kuris yra jos tolimas giminaitis, pats pasisiūlė padėti ir ji neturėjo jokio pagrindo juo abejoti, todėl neprašė skolos gražinimo raštelio. Reikalaudamas prisiteisti iš ieškovės 959,51 Eur skolą, ieškovas elgiasi nesąžiningai; nurodė, kad sutiktų baigti bylą taikos sutartimi išmokant ieškovui pusę jo reikalaujamos sumos, neatlyginant bylinėjimosi išlaidų.
Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad dėl ieškovo neapmokėjimo buvo atjungta elektra, nebuvo televizijos transliacijos, būstas rašė baudas; paaiškino, kad mokėjo ieškovui grynais. Nesutiko, kad ieškovas kai kuriuos mokesčius už ją sumokėdavo, teigė, kad viską yra grąžinusi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, pradiniu mokėtoju nurodydamas atsakovę, atliko tokius mokėjimus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini): 40 Eur sumai pagal 2022 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 40; 120 Eur sumai pagal 2021 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 33; 33 Eur sumai pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 33; 20 Eur sumai pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymą Nr. 40; 53 Eur sumai pagal 2022 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 9; 74 Eur sumą pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 33; 47 Eur sumą pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 40; 48 Eur 2021 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2; 74 Eur suma pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 33, 2,83 Eur sumai pagal 2021 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. 9; 64 Eur sumą pagal 2021 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 40; 50 Eur sumą pagal 2020 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 40; 88 Eur sumą pagal 2021 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 3; 3,24 Eur sumai pagal 2021 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2; 1,44 Eur sumai pagal 2022 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymą Nr. 11; 24 Eur sumai pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. 40; 64 Eur suma pagal 2021 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4; 53 Eur sumai pagal 2022 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 8; 100 Eur sumai pagal 2021 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 32, kurių bendra suma sudaro 959,51 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.
CK 6.50 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, o skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 35 punktas; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018, 23 punktas). CK 6.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, yra įstatyme nustatytas reikalavimo teisės perėjimo kitam asmeniui atvejis – cesija (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018, 16 punktas). Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininką įstatymo pagrindu įvyksta subrogacija, t. y. jis perima kreditoriaus reikalavimą pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininką. Kartu su pagrindine prievole pereina ir akcesorinės prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-229-516/2024).
Nagrinėjamu atveju ieškovo į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas už atsakovę sumokėjo bendrą 959,51 Eur sumą paslaugų teikėjams. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, ieškovui perėjo teisė reikalauti iš atsakovės grąžinti 959,51 Eur sumą, kurią jis sumokėjo atsakovės kreditoriams. Nors procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad ieškovui skolą grąžino grynaisiais pinigais, rašytinių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti tokius argumentus, atsakovė į bylą nepateikė. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Kaip minėta, civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovui 959,51 Eur sumai, todėl vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai apie atsiskaitymą su ieškovu grynaisiais pinigais jų nepagrindžiant leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti fakto, kad atsakovė sumokėjo ieškovui 959,51 Eur skolą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo pagrįstas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 959,51 Eur.
Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo – išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (959,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas byloje patyrė 445,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 423,50 Eur išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą. Bylos duomenimis, ieškovui valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pradėta teikti 2024 m. kovo 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovą 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patyrė realias bylinėjimosi išlaidas iki valstybės garantuojamos antrinės teisinė pagalbos teikimo, ieškovui iš atsakovės priteistina 445,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra protingos ir pagrįstos. EŽTT byloje National Movement Ekoglasnost v. Bulgaria, no. 31678/17, 15 March 2021, § 74 pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o būtent – bendro principo, kad moka pralaimėjusi šalis; šio principo tikslas – išvengti nepagrįsto bylinėjimosi; šiuo principu siekiama teisėto tikslo – užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir apsaugoti kitų teises.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. gegužės 29 d. pažymą ((duomenys neskelbtini)) apie patirtas 331,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir 2024 m. gegužės 30 d. pažymą ((duomenys neskelbtini)) apie patirtas 320,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal 2024 m. kovo 15 d. sprendimą.
Jau minėta, kad ieškovas buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Be to, 2024 m. vasario 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba atsakovę 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo.
CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
CPK 96 straipsnio 4 dalyje (kuri taikytina sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 99 str. 2 d.)) įtvirtina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė buvo 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), be to, tiek ieškovui, tiek atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl su dokumentų siuntimu susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 959,51 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 51 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (959,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 445,50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.