Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. G. 6349,96 Eur negrąžinto kredito, taip pat 624 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 84,28 Eur tarpininkavimo mokesčio, skaičiuojamų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 9 d.), 23 procentus (3345,61 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. vasario 29 d.) už pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 783,54 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, 34,86 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas V. G. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas V. G. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K663413545, kuria kreditorė įsipareigojo suteikti atsakovui 7000 Eur dydžio vartojimo kreditą 66 mėn. terminui. Atsakovas sutartimi įsipareigojo iki 2028 m. vasario 29 d. grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 5395,46 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 23 procentai), 1041,21 Eur tarpininkavimo mokesčio, mokėdamas įmokas susitartais terminais ir laikydamasis kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – 2022 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu (Nr. KDAM7UPG) pervedė atsakovui susitartą kredito sumą. Pradinės kreditorės 2024 m. sausio 3 d. pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo sutartis su atsakovu nutraukta 2024 m. sausio 9 d. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6349,96 Eur negrąžinto kredito, taip pat 624 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 84,28 Eur tarpininkavimo mokesčio, skaičiuojamų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 9 d.), 23 procentus (3345,61 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. vasario 29 d.) už pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 783,54 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, 34,86 Eur delspinigių,

Šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito sutarties. LR CK 6.886 str. 1 d. nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. LR CK 6.873 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, pagal LR CK 6.872 str. 2 d. – paskolos gavėjas privalo mokėti šalių susitartas palūkanas už naudojimąsi paskolos suma. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.).

CK 6.217 str. 1 d. nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė ir atsakovas vartojimo kredito sutartimi (sutarties bendrųjų sąlygų 8.4 p.) susitarė, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, be kita ko, jei atsakovas nustatyta tvarka ir terminais nevykdo įsipareigojimo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito kainą. Kreditorė sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė, todėl, vadovaudamasi vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 p., turi teisę reikalauti, kad atsakovas anksčiau termino sumokėtų visas nesumokėtas sumas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, vėlavo atlikti mokėjimus. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškinio nepateikė ir skolos dydžio neginčija, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas po sutarties nutraukimo grąžino kreditą ir sumokėjo kitas sutartimi susitartas ir mokėjimo grafike numatytas sumas. CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vartojimo kredito sutartis nutraukta 2024 m. sausio 9 d., todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 6349,96 Eur negrąžinto kredito, taip pat 624 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 84,28 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3345,61 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 9 d. (sutarties nutraukimo) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. vasario 29 d.) (23 procentai nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos).

Pagal CK 6.249 str. 1 d., asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48 p.). Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį (CK 6.246-6.249 str.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar iš anksto buvo numatyta gauti šias pajamas; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas buvo susitarę dėl sumos, kurią ieškovė būtų gavusi atsakovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – įmokų pagal šalių sudarytą sutartį nemokėjimo, todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų buvusi vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 9 d.) iki sutarties termino pabaigos (2028 m. vasario 29 d.), pasireiškiančių ieškovės negautomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 3345,61 Eur negautų pajamų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 783,54 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 p. apibrėžta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, jis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pažymėtina, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 str. 14 p.), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Vis tik, remiantis suformuota teismų praktika, tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu ir sudarytos sutarties vykdymo kontrole. Ieškovei sutartį nutraukus, išnyko administravimo objektas, todėl atsakovas tarpininkavimo mokestį privalo mokėti tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020, 2022 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-430-565/2022). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, netenkinamas ieškinio reikalavimas dėl 783,54 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 9 d.) iki sutarties termino pabaigos (2028 m. vasario 29 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 34,86 Eur delspinigių. Pagal LR CK 6.71 str. 1 d., netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal LR CK 6.258 str. 1 d., įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p. šalys susitarė, kad, kredito gavėjui pažeidus prievolę laiku vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį, ieškovė turi teisę taikyti 0,05 procentų dydžio netesybas, skaičiuojamas už visą pradelstą sumokėti sumą už kiekvieną pradelstą dieną, ne ilgiau kaip už 180 d. Atsakovas, pažeisdamas sutarties sąlygas, nevykdė pareigos laiku mokėti įmokas, apie skolos nemokėjimo priežastis kreditorei nepranešė, nesiėmė veiksmų, kad skola būtų grąžinta arba mokėjimas būtų atidėtas vėlesniam terminui, prašomų priteisti netesybų dydis neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatyto netesybų, mokamų pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, maksimalaus dydžio (0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną) ir skaičiuojamos už ne ilgesnį kaip 180 d. laikotarpį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius nelaikytinas neadekvačia sankcija atsakovui (vartotojui). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteisiami 34,86 Eur dydžio delspinigiai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (10403,85 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 253 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad, ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Sprendimu patenkinus 92,71 procentą ieškinio reikalavimų, ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteisiama 235 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio suma. Ieškovės prašomas priteisti 200 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas pagrįstas pateiktais dokumentais, išlaidų suma neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, todėl ieškovei, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteisiamas 185,42 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (LR CPK 98 str.).

Byloje nustatytos 23,79 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidų suma didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270 str., LR CK 6.38 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.874, 6.886 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. G. 6349,96 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 96 ct) negrąžinto kredito, 624 (šešis šimtus dvidešimt keturis) Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 84,28 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 28 ct) tarpininkavimo mokesčio, 34,86 Eur (trisdešimt keturis eurus 86 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10403,85 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 14d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 420,42 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidų AB „NEO Finance“.

Priteisti iš V. G. į valstybės biudžetą 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR VRM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.