- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-439-332-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00344-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- L. K.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo L. K. apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-08-05 nuosprendžio, kuriuo:
L. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, ir nuteistas viešaisiais darbais vieneriems metams, nustatant 240 valandų viešųjų darbų atlikimo laiką, įpareigojant neatlygintinai dirbti dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-08-09 iki 2010-08-11.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, t. y. 2010-08-10, apie 17 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 24, nusipirko iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens 101,808 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) už 2000 litų, taip neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 101,808 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) neteisėtai gabeno iš (duomenys neskelbtini) miesto, kol Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato policijos pareigūnai Pakruojo rajone, netoli Meldinių k., sustabdę patikrinimui automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankinės apžiūros metu iš jo narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis) paėmė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-08-05 nuosprendį pakeisti: pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – L. K. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, L. K. paskirta vienerių metų viešųjų darbų bausmė ir paskirti L. K. 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kitą Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde prokuroras nurodo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-08-05 nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų, išdėstytų nuosprendyje, neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės. Teismas nepagrįstai nustatė L. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teigia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) formuojamą praktiką Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Norint pripažinti šią Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-594/2006). Prokuroras nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek viso teisminio bylos nagrinėjimo metu L. K. tikslo platinti narkotines medžiagas nepripažino. Be to, ir pats teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad be paties kaltinamojo L. K. dalinio savo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. Dėl to, prokuroro nuomone, ši aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina.
Nurodo, kad teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš esmės išimtinėmis aplinkybėmis laikė tai, kad L. K. charakterizuojamas teigiamai, dirba, yra sportininkas, anksčiau tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, daug kartų apdovanotas padėkos raštais ir diplomais. Tačiau, prokuroro nuomone, šios aplinkybės negali būti pagrindu skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-136/2009 yra pasisakęs, kad tam, jog skiriant bausmę atsirastų pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatytas aiškus prieštaravimas teisingumo principui. Esant teisingumo principo sąvokos neapibrėžtumui Baudžiamajame kodekse, jis teismų praktikoje traktuotinas, prilyginant teisingos bausmės paskyrimui. Įstatymas numato už konkretų įvykdytą nusikaltimą skirti atitinkamą (minimalų ir maksimalų) bausmės dydį, todėl labai svarbus yra bausmės parinkimo uždavinys, kurį teismas turi įgyvendinti, numatydamas optimalų bausmės dydį neperžengiant sankcijos ribų tam, kad nuteistajam nebūtų suvaržoma pasitaisymo galimybė. Tik esant neginčytiniems ir pagrįstiems motyvams gali būti numatoma paskirti švelnesnę bausmę už sankcijoje nurodytąją. Prokuroro nuomone, tokių išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Nurodo, kad teismas teisingai kvalifikavo L. K. veiką, tačiau neįvertino to, kad šio nusikaltimo tiesioginis objektas – žmonių sveikata. Teigia, kad šiuo nusikaltimu sukeliama itin didelė grėsmė žmonių sveikatai, nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Dėl šių priežasčių įstatymo leidėjas šią nusikalstamą veiką priskiria prie sunkių ir už ją numato griežtas atsakomybės ribas, tokiu būdu siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, susijusioms su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta ir visais iš to išplaukiančiais visuomenei pavojingais padariniais. Taip pat teismas neįvertino to, kad L. K. narkotinių medžiagų pirkimui ruošėsi iš anksto ir turėdamas galimybę jų neįsigyti, pasirinko nusikalstamą elgesio variantą. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis nusipirko net 101,88 g šios narkotinės medžiagos, o svarstyklių ieškojimas įrodo tai, kad nuteistasis buvo pasiruošęs šią narkotinę medžiagą išplatinti plačiam ratui asmenų iš žemų paskatų – noro pasipelnyti kitų asmenų sveikata, nors teismo proceso metu tai ir neigė. Mano, kad šios aplinkybės įrodo didelį nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, atspindi L. K. asmenybės pavojingumą, todėl L. K. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį skaičiuojant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. K. prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-08-05 nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jo padarytą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamai kvalifikuotos nusikalstamos veikos, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, todėl yra keistinas ir jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo nuomone, teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai vertino įrodymus, rėmėsi tik tais įrodymais, kurie patvirtina jo kaltę ir nevertino tų, kurie patvirtina jo nurodytas veikos padarymo aplinkybes, nesusiejo įrodymų į vieningą loginę visumą, nepaisė daugybės prieštaravimų, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neatsižvelgė, į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę padarius nusikaltimą, o ne prielaidomis, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nesant pakankamai jo kaltės įrodymų, nepagrįstai jo padarytą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu padarius nusikaltimą, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, iš esmės rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, kurie yra tendencingi, siekiant jį apkaltinti sunkaus nusikaltimo padarymu, bei prieštaraujantys kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims. Teigia, kad jis pripažino pilnai ir gailėjosi, jog neteisėtai savo reikmėms įgijo ir gabeno narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), tačiau visuomet neigė, kad narkotinę medžiagą įgijo turėdamas tikslą ją platinti. Teismas, pripažindamas jį kaltu, pirkus narkotines medžiagas – kanapes turint tikslą jas platintinai, rėmėsi tik prielaidomis, nes byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jis duodamas parodymus išsamiai nurodė, kad kanapes pirko sau, nes jas vartoja nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio, per savaitę surūkydavo ne mažiau kaip 5 g kanapių, iš asmens vardu (duomenys neskelbtini) įsigydavo jų įvairiais kiekiais – nuo 5 iki 20 g. 2010-08-09 apie 100 g kanapių (duomenys neskelbtini) mieste taip pat įsigijo savo reikmėms. Nurodo, kad pirko didesnį kiekį, nes mažesnio nepardavė, o jis turėjo atliekamų pinigų, be to, buvo ženkliai pigiau. Mano, kad vien tai, jog jis narkotinių medžiagų nusipirko didesnį kiekį, neduoda pagrindo teigti, kad jis jas ketino perparduoti.
Nurodo, kad teismas, kaip vieną iš jo kaltės įrodymų įgyjant narkotines medžiagas, turint tikslą jas platinti, nurodė pirminius jo parodymus, duotus iškart po sulaikymo. Tačiau nei pirmoje, nei vėlesnėse apklausose jis nenurodė, kad įgijo narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti. Mano, kad teismas šių jo parodymų neturėjo jokio pagrindo laikyti patikimais ir jais remtis, nes jie duoti jam būnant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, todėl dėl laikino psichinės veiklos sutrikimo, jis negalėjo pilnavertiškai pasinaudoti savo teise į gynybą, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepagrįstai neužtikrino gynėjo dalyvavimo (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 2 p.), ir priėmė jo atsisakymą gynėjo. Teismas, nustatęs visas šias aplinkybes, turėjo atmesti pirminius jo parodymus.
Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje be jo paties parodymų nėra jokių duomenų, kad jis apie metus laiko vartoja narkotines medžiagas – rūko kanapes. Jo parodymus patvirtina pateiktas kvitas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų ištyrimo šlapime, kad jis nors ir sumokėjo, nebevyko tirtis, nes jau naudojo narkotines medžiagas ir žinojo, kad kanapių pėdsakai ilgai išlieka organizme. Nors teismas nurodo, kad svarstyklių ieškojimas neleidžia abejoti tuo, kad jų buvo ieškoma turint tikslą susisverti narkotines medžiagas numatytomis dozėmis, tačiau tai yra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta teismo prielaida. Bylos duomenys patvirtina būtent jo nurodytą svarstyklių ieškojimo tikslą – pasverti, ar tikrai jam pardavė tokį kiekį narkotinių medžiagų, kokį nurodė, t. y. kad patikrinti pardavėjo patikimumą. Nuteistasis L. K. atkreipia dėmesį į tai, kad nepagristos teismo išvados, jog jis įgijo kanapes iš nepažįstamo asmens, sumokėjo, todėl nelogiška po to tikrinti jų kiekį. Nors jis nežinojo tikslių jam narkotines medžiagas pardavusio asmens duomenų, tačiau, mano, esant reikalui, juos būtų gavęs ar tą patį asmenį susiradęs. Dėl tikrinimo po įsigijimo, tai teismas vertindamas šiuos jo parodymus, turėjo atkreipti dėmesį į jo parodymų dalį apie tai, kad anksčiau jis narkotines medžiagas pirko net keletą kartų iš to paties asmens, todėl tam, kad įsitikintų, ar naujas pardavėjas yra patikimas, ar pardavė tokį kiekį narkotinės medžiagos, kaip nurodė, net šiek tiek daugiau nei 100 g, jis norėjo jas pasverti. Be to, mano, kad žodis „ieškojo“ (svarstyklių) jo veiksmams apibūdinti netinkamas. Jis užsiminė G. J., kad norėtų pasverti kanapes, o G. J. paskambino iš matymo pažįstamam asmeniui – V. P. ir pasiteiravo, ar jis turi svarstykles. Jis pats niekam neskambino ir neieškojo bei primygtinai to neprašė daryti G. J.. Be to, jis niekam nepasakojo ir nesiūlė pirkti narkotinių medžiagų. Tai, kad pokalbio metu G. J. V. P. leido suprasti, kad pas jį yra narkotinių medžiagų, dar nereiškia, kad jis pardavinėjo ar ketino V. P. parduoti narkotines medžiagas. Nurodo, kad jis nėra teistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jie neturėjo jokios informacijos, kad jis užsiima narkotinių medžiagų platinimu, kratos metu pas jį namuose nebuvo rasta narkotinių medžiagų, liudytoju apklaustas V. P. patvirtino, kad yra girdėjęs, jog jis vartoja narkotines medžiagas – rūko „žolę”, tačiau nėra girdėjęs jog jis pardavinėtų narkotines medžiagas. Atsižvelgiant į tai, L. K. nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis įgijo ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis L. K. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti.
Nurodo, kad prokuroro apeliacinis skundas nepagrįstas, neteisėtas, todėl atmestinas, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-08-05 nuosprendis keistinas, nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, panaikintina ir jo padaryta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, likusioje dalyje nuosprendis paliktinas nepakeistas arba skirtina bausmė Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pirkus narkotines medžiagas kanapes turint tikslą jas platinti, rėmėsi tik prielaidomis, kadangi byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jis, duodamas parodymus, išsamiai nurodė, kad kanapes pirko sau, nes jas vartoja nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, įsigydavo jų įvairiais kiekiais – nuo 5 iki 20 g, iš asmens vardu (duomenys neskelbtini). 2010-08-09 (duomenys neskelbtini) mieste apie 100 g kanapių taip pat įsigijo savo reikmėms. Pirko didesnį kiekį, nes mažesnio nepardavė, o jis turėjo atliekamų pinigų, be to, buvo ženkliai pigiau. Mano, kad jo padaryta veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jis nuo sulaikymo momento pripažino, kad neteisėtai įgijo ir gabeno narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), dėl padarytos veikos galėjosi ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vien svarstyklių ieškojimas nėra ir negali būti laikomas pakankamu įrodymu, kad jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Nurodo, kad prokuroro motyvas, jog policijos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos, kad jis platina narkotines medžiagas ir šią informacija realizavo, prieštarauja byloje esantiems duomenims, nes pareigūnai nurodė, kad jie turėjo duomenų, jog narkotinėmis medžiagomis prekiauja G. J., o jo (L. K.) atžvilgiu jokios bylos nebuvo iškelta, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, duomenų apie narkotinių medžiagų platinimą ir naudojimą pareigūnai neturėjo.
Teigia, kad teismo jam paskirta bausmė – viešieji darbai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl teismas teisingai ir pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį. Mano, kad prokuroro apeliaciniame skunde siūloma bausmė būtų aiškiai per griežta ir tuo pačiu prieštarautų teisingumo principui. Jis, įsigydamas narkotines medžiagas savo reikmėms, nepakenkė ir negalėjo pakenkti kitų žmonių sveikatai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, per metus laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo jokių teisės pažeidimų nepadarė, charakterizuojamas teigiamai, visą laiką dirbo ir pragyvenimui užsidirbo iš legalios veiklos.
Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistais L. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo L. K. apeliacinis skundas tenkintinas, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-08-05 nuosprendis dėl L. K. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 3 p.).
Byloje nustatyta, kad 2011-08-09 L. K. rankinės apžiūros metu buvo rasti ir paimti du užspaudžiami maišeliai su augalinės kilmės medžiaga (1 t. 7-12 b. l.). Iš specialisto 2011-09-06 išvados Nr. 50-5-1S1-1128 matyti, kad sausa, žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, rasta patikrinus automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. K. rankinėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė yra 101,808 g. (1 t. 19, 20 b. l.).
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis L. K. kaltės dėl narkotinių medžiagų disponavimo neginčija, tačiau nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta teismo išvada, kad jis narkotines medžiagas įgijo turėdamas tikslą jas platinti. Nuteistasis nurodo, kad teismas, pripažindamas jį turėjus tikslą platinti narkotines medžiagas, rėmėsi tik prielaidomis, byloje nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą dėl L. K. veikos, t. y., kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, o ne Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia L. K. veikos kvalifikacija neatitinka bylos aplinkybių.
Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Dėl konkrečios veikos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą. Tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių faktinių bylos aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, 2007-06-28, Nr. T-1).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas, darydamas išvadą, kad L. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, nepakankamai atsižvelgė į byloje esančius faktinius duomenis – į paties nuteistojo L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, kur jis tvirtino, kad vartoja narkotines medžiagas ir įsigijo jų savo reikmėms; į tai, kad tokius L. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme patvirtino liudytojai – V. P., nurodęs, kad jis yra girdėjęs, jog L. K. rūko „žolę“, policijos pareigūnas R. T., nurodęs, kad operatyvinis tyrimas L. K. atžvilgiu nebuvo atliekamas, buvo gauti duomenys, jog narkotinėmis medžiagomis prekiauja G. J., ne L. K., policijos pareigūnas V. V., nurodęs, kad jie turėjo operatyvinės informacijos apie G. J., ne apie L. K., kad apie L. K. būta operatyvinės informacijos, jog jis prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis, ne narkotinėmis medžiagomis; į policijos pareigūno R. T. 2010-08-09 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad atliekant operatyvinį tyrimą buvo gauta informacija, jog G. J. paprašė L. K. pigiau gauti „dūmų“ (galimai narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių) bei cigarečių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad L. K. narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis įgijo turėdamas tikslą jas platinti.
Aplinkybės – tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą pirmos apklausos metu L. K. nurodė, kad kur dės kanapes su G. J. dar nebuvo sugalvoję, kad sakė, jog nėra vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kad G. J. ieškojo svarstyklėlių, telefoninio pokalbio metu jis liudytojui V. P. nurodė, kad parūkyti bus pas Liudą, kad L. K. įgijo nemažą kiekį kanapių, kurios buvo rastos jo rankinėje, kad L. K. rankinėje radus narkotinių medžiagų, jis iš karto prisipažino, kad kanapės yra jo, kad už kontrabandines cigaretes ir narkotines medžiagas sumokėjo didelę sumą pinigų, nepaneigia L. K. teisme nurodytos aplinkybės, kad L. K. įgijo psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų platinti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad L. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti, t. y. 2010-08-10, apie 17 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 24, nusipirko iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens 101,808 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) už 2000 litų, taip neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 101,808 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) neteisėtai gabeno iš (duomenys neskelbtini) miesto, kol Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato policijos pareigūnai Pakruojo rajone, netoli Meldinių k., sustabdę patikrinimui automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankinės apžiūros metu iš jo narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis) paėmė. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog L. K. veikoje nėra subjektyvinės pusės požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, kvalifikuoja L. K. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas L. K. bausmę už jo padarytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje – atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – tyčia padarytas nesunkus nusikaltimas, nuteistojo asmenybę – neteistas, teisiamas pirmą kartą, turi galiojančią administracinę nuobaudą, dirba pagal verslo liudijimą, charakterizuojamas teigiamai, nevedęs, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant L. K. mažesnę baudą negu vidurkis baudos, numatytos už nesunkų nusikaltimą,– 20 MGL (2600 Lt) baudą.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė L. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis kaltu prisipažino pilnai ir nuoširdžiai gailėjosi, nes iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. nepripažino turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo nuosprendžiu pripažinus, jog nuteistasis L. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti – pašalinti iš apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, ko prašo prokuroras. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, jog skundžiamame nuosprendyje teismas, skirdamas L. K. švelnesnę bausmę nei Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu L. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavus pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskyrus nuteistajam 20 MGL baudą, nėra prasmės nagrinėti šio prokuroro apeliacinio skundo argumento.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p.,
nusprendžia:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-08-05 nuosprendį pakeisti:
L. K. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, ir nuteisti jį 20 MGL (2600 Lt) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į L. K. paskirtą bausmę (20 MGL baudą) įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-08-09 iki 2010-08-11 – dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, viso įskaityti 4 MGL dydžio (520 Lt) baudą.
Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.