- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-20
- Bylos Nr.
- 2YT-16715-1171/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12114-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.
Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo pareiškėja, būdama nepilnamečio vaiko N. M. įstatyminė atstovė, prašo atnaujinti terminą bei išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko N. M. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja paaiškina, kad apie būtinybę kreiptis dėl palikimo priėmimo ji sužinojo iš Vilniaus rajono savivaldybės 8-ojo biuro notarės Astos Klanauskienės (duomenys neskelbtini), todėl yra praleidusi palikimo priėmimo terminą, kurį prašo atnaujinti. Nurodė, jog terminą praleido, kadangi su palikėju nebendravo daugiau nei keturiolika metų, nepalaikė jokių ryšių. Apie palikėjo mirtį sužinojo iš giminaičių. Paaiškino, kad nežino koks turtas sudaro palikimą, nes su palikėju ilgą laiką nebendravo. Jos žiniomis, palikėjas turi daug įsiskolinimų, ji pati negali gauti duomenų apie palikimo sudėtį, nes su palikėju yra seniai išsiskyrusi ir atsakingos institucijos jai jokių duomenų neteikia. Mano, jog vaiko teisės atsisakius palikimo nebus pažeistos, kadangi I. M. turėjo daug įvairaus pobūdžio skolų. Tokio palikimo priėmimas blogintų nepilnamečio vaiko padėtį, areštuotu turtu vaikas negalėtų disponuoti. Dėl šių priežasčių palikimo priėmimas yra nenaudingas vaikui, todėl I. M. paliekamo palikimo atsisakymas nepažeis N. M. interesų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad VMI prie FM yra pradėta paveldėjimo valstybės vardu procedūra po palikėjo I. M. mirties, tačiau iki šios dienos paveldėjimo teisės liudijimas jai nėra išduotas.
Suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes apie palikto turto vertę ir palikėjo skolas, pareiškimas dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, neprieštarauja N. M. interesams ir nepažeidžia jos teisių. Pareiškėjos šeima nebuvo įrašyta nei į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nei į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus sąrašą. Pareiškėjai nėra ir nebuvo apribota motinos valdžia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė tenkinti pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad palikimo sudėties ji nežino, su palikėju kartu negyvena nuo 2008 m. sausio mėn. Vaikui išlaikymo palikėjas neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad I. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) su I. M. susilaukė dukters N. M.. Santuokos pareiškėja ir I. M. sudarę nebuvo, nuo 2008 m. sausio mėn. jie kartu negyveno, nei su pareiškėja, nei su dukra I. M. nebendravo. Apie I. M. mirtį pareiškėja sužinojo iš giminaičių, dukters krikšto tėvo S. M.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre, Kelių transporto priemonių registre nėra duomenų apie I. M. jo mirties dieną nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą ar registruotiną kilnojamąjį turtą (transporto priemones). Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis I. M. atžvilgiu antstolio Dariaus Blizniko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 157,55 Eur piniginių lėšų išieškojimo Lietuvos Respublikos naudai. Be to, I. M. turi skolą L. P. dėl periodinio išlaikymo, dėl to antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, I. M. testamento sudaręs nebuvo, jo palikimas nepriimtas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis .
Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti (arba jo atsisakyti) atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Be to, teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja termino praleidimo priežastimis įvardija tai, kad su nepilnamečio vaiko tėvu I. M. nuo 2008 n. sausio mėn. negyveno, su juo nebendravo, apie jo mirtį, taip pat būtinybę kreiptis dėl palikimo sužinojo tik iš notaro.
Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog N. M. yra nepilnametė ir dėl to negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Jos interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti turėjo pareigą atstovauti ir įgyvendinti jos motina pareiškėja L. P., kuri šios pareigos per įstatymo nustatytą terminą (iki (duomenys neskelbtini)) neatliko. Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu iš esmės grindžia nežinojimu. Viena vertus, subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (teisinių žinių trūkumas, įstatymo nuostatų nežinojimas) nesudaro pagrindo pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, iš notaro sužinojusi ne tik apie būtinumą atlikti palikimo priėmimo (atsisakymo) procedūrą, bet ir apie I. M. mirtį, aktyviais veiksmais išreiškė norą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, dalyvavo bylos nagrinėjimo procese. Tai rodo, kad pareiškėja elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą (palikimo atsisakymą). Teismas įvertina ir tai, kad neišsprendus mirusiojo I. M. palikimo priėmimo (atsisakymo) nepilnamečio vaiko N. M. vardu klausimo nėra galimybės notariškai tvarkyti I. M. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei atsiskaityti su kreditoriais. Todėl šiuo atveju termino atsisakyti priimti palikimą neatnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų kitų asmenų teises, o atnaujinus terminą, bus apginti nepilnamečio vaiko interesai.
Taigi, pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta svarbiomis termino atsisakyti priimti palikimą praleidimo priežastimis bei pareiškėjai atnaujina praleistą terminą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po I. M. mirties, nepilnamečio vaiko N. M. vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnis, CPK 578 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Byloje nustatyta, kad palikėjo I. M. palikimą pagal byloje esančius duomenis sudaro tik skoliniai įsipareigojimai, kurie siekia 157,55 Eur valstybei bei periodinis išlaikymas. Taigi, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas – turi tik skolinius įsipareigojimus.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas šiuo atveju neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų (nepilnametis vaikas, atstovaujamas pareiškėjos, turėtų padengti susidariusius įsiskolinimus, patirtų kitų papildomų išlaidų ir pan.), todėl pareiškėjai išduotinas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko N. M. vardu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išduoti pareiškėjai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teismo leidimą nepilnamečio vaiko N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.