- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- e2-58-450/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00181-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ vadovo A. J. pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių plentas“ vadovas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą UAB „Šiaulių plentas“ (toliau – ir bendrovė) ir patvirtinti restruktūrizavimo planą.
2. Nurodė, kad UAB „Šiaulių plentas“ atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jog jai galėtų būti iškelta restruktūrizavimo byla. Bendrovė pirmojo restruktūrizavimo proceso metu reikšmingai sumažino savo skolų dydį, išlaikė ir plėtojo veiklą bei gyvybingumą, tačiau skolų pertvarkymo procesas nėra baigtas ir priklausys nuo tolesnių derybų su kreditoriais. Bendrovė kreditoriams išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pagalbos suteikimo ir restruktūrizavimo proceso iniciavimo, tačiau abi šalis tenkinančiomis sąlygomis sudarytų susitarimų nepakako finansinėms problemoms išspręsti. Atsižvelgiant į tai, siekiant sudaryti visiems kreditoriams vienodas sąlygas atgauti savo reikalavimus, antrasis restruktūrizavimo procesas yra būtinas.
3. UAB „Šiaulių plentas“ kreditoriams pranešimus išsiuntė 2025 m. spalio 3 d., susitarimams sudaryti buvo nustatytas ne trumpesnis nei 15 dienų terminas (iki 2025 m. spalio 27 d. kreditorių susirinkimo dėl pritarimo restruktūrizavimo planui), todėl JANĮ nuostatos dėl kreditorių informavimo nepažeistos, teisė kreiptis į teismą atsirado 2025 m. spalio 27 d. Pranešimai kreditoriams buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Kreditoriai, kurie nepatvirtino elektroninio laiško gavimo ar nepateikė balsavimo raštu biuletenio sušauktame kreditorių susirinkime, papildomai buvo informuoti registruotais laiškais. Informavus kreditorius apie ketinimą inicijuoti UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą pasibaigė terminas, skirtas susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, tačiau jokie susitarimai ar sprendimai nebuvo sudaryti (priimti) (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Šiaulių plentas“ užbaigimo yra įsiteisėjęs, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-505-450/2025 nutraukus apeliacinį procesą pagal priimtą atsisakymą nuo apeliacinio skundo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Šiaulių plentas“ vadovo A. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Šiaulių plentas“.
6. Teismas, susipažinęs su pareiškimu ir kitais duomenimis, Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. B2-10-883/2025 medžiaga, nesutiko su pareiškėja, kad išankstinė ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarka buvo įgyvendinta tinkamai, jog yra įvykdyti JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalyse nustatyti reikalavimai.
7. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu buvo baigta UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo byla pagal JANĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, teismo sprendime nurodant, jog pagal JANĮ 117 straipsnio 2 dalį nuo teismo sprendimo baigti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo netenka restruktūrizuojamojo juridinio asmens teisinio statuso.
8. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-10-883/2025 dar vykstant apeliaciniam procesui pagal restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriaus skundą, visi kreditoriai 2025 m. spalio 3 d. pranešimais jau buvo informuoti apie ketinimą inicijuoti naują restruktūrizavimo bylą. Taip pat iki kreditorės UAB „Šiaulių karjerai“ pateikto atsisakymo nuo apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. B2-10-883/2025 UAB „Šiaulių plentas“ sušaukė 2025 m. spalio 27 d. kreditorių susirinkimą dėl pritarimo naujam restruktūrizavimo planui. Dėl to teismas padarė išvadą, kad išankstinė ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarka buvo įgyvendinta neteisėtai, dar neįsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimui baigti restruktūrizavimo bylą ir UAB „Šiaulių plentas“ nustatyta tvarka dar turint restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą.
9. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėja nesilaikė privalomos įstatymo nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, jos pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui (JANĮ 8 straipsnio 1, 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
I. Atskirojo skundo argumentai
10. UAB „Šiaulių plentas“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Šiaulių apygardos teismo sprendimas dėl UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo ataskaitos patvirtinimo įsiteisėjo nuo jo priėmimo momento, t. y. 2025 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-285-823/2019 išaiškinta, kad teismo procesinis veiksmas patvirtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą reiškia restruktūrizavimo proceso pabaigą. Taigi, teismui sprendimu, kuris įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 20 d., patvirtinus UAB „Šiaulių plentas“ galutinę restruktūrizavimo ataskaitą, jos restruktūrizavimo procesas baigėsi. Joks teisės aktas neriboja pareiškėjos teisės inicijuoti naują restruktūrizavimo bylą po to, kai pirmąją restruktūrizavimo bylą nagrinėjęs teismas įsiteisėjusiu sprendimu patvirtino galutinę restruktūrizavimo ataskaitą.
10.2. Nepaisant to, kad sprendimo dalis dėl UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo pabaigos nebuvo įsiteisėjusi iki 2025 m. lapkričio 11 d. ir bendrovė turėjo restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą, tai nekeičia fakto, jog pranešimų išsiuntimo kreditoriams metu jos restruktūrizavimo procesas buvo užbaigtas, o bendrovei, siekiant užtikrinti tolimesnį savo mokumą, gyvybingumą ir skolų kreditoriams grąžinimą, buvo būtina imtis veiksmų, inicijuojant naują restruktūrizavimo procesą. Esminis ikiteisminės nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas buvo įgyvendintas – kreditoriai buvo informuoti.
10.3. Pareiškėja teismui pareiškimą iškelti jai restruktūrizavimo bylą pateikė 2025 m. lapkričio 12 d., t. y. po to, kai sprendimas buvo įsiteisėjęs, o UAB „Šiaulių plentas“ buvo netekusi restruktūrizuojamos įmonės teisinio statuso. Atitinkamai, jau pareiškimo pateikimo dieną neegzistavo kliūtys, kurios būtų ribojusios teismo teisę priimti pareiškimą ir spręsti restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo klausimą, tokiu būdu įgyvendinant tiek bendrovės, tiek jos kreditorių valią.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti bendrovės vadovo pareiškimą iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą antrąjį kartą, nesilaikius išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsisakymo priimti pareiškimą, kai pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos
13. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir ar pareiškėjas šią teisę tinkamai įgyvendina. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 11 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
14. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti.
15. Privalomą išankstinę nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui tvarką reglamentuoja JANĮ nuostatos.
16. JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.
17. JANĮ 8 straipsnyje nustatytos nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, taisyklės: vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę – tokiu atveju turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 8 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Tam nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis).
18. Sisteminė aptartų JANĮ nuostatų analizė lemia išvadą, kad tinkamas (įstatymo nuostatas atitinkantis) kreditorių informavimas apie bendrovės nemokumo proceso inicijavimą yra būtina sąlyga vadovui kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, kurios neįvykdžius, restruktūrizavimo procesas teisme pagal vadovo pareiškimą negali būti pradėtas.
19. Tai atitinka ir nuosekliai formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje aiškinama, kad asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas informuoti kreditorius reiškia, jog įstatyme nustatyta tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžių, be to, toks įstatymo reikalavimas yra imperatyvus. Taip įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tik tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020; 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-245-467/2024).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė JANĮ 8 straipsnyje nustatytos privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos – pranešimai kreditoriams išsiųsti ir kreditorių susirinkimas įvyko nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl pirmojo bendrovės restruktūrizavimo proceso pabaigos, t. y. bendrovei dar turint restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai bendrovės restruktūrizavimo proceso pabaigą susiejo su sprendimo dalies dėl restruktūrizavimo bylos pabaigos įsiteisėjimu, o ne su sprendimo dalimi dėl galutinės restruktūrizavimo ataskaitos patvirtinimo įsiteisėjimu, be to, pareiškėja pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Šiaulių plentas“ teismui pateikė, kai sprendimas visa apimtimi buvo įsiteisėjęs. Remiantis toliau nurodomais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
21. JANĮ 116 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad galutinę restruktūrizavimo ataskaitą pasirašo juridinio asmens vadovas ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą. Galutinę restruktūrizavimo ataskaitą tvirtina teismas (JANĮ 116 straipsnio 6 dalis). Teismo nutartis dėl galutinės restruktūrizavimo ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama (JANĮ 116 straipsnio 7 dalis).
22. JANĮ 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima sprendimą baigti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: 1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; 2) juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais; 3) patvirtinama galutinė restruktūrizavimo ataskaita. Nuo teismo sprendimo baigti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo netenka restruktūrizuojamo juridinio asmens teisinio statuso (JANĮ 117 straipsnio 2 dalis).
23. Nurodytų JANĮ normų sisteminė, lingvistinė ir teleologinė analizė suponuoja išvadą, kad juridinio asmens restruktūrizavimo bylos pabaiga susideda iš dviejų viena po kitos einančių procedūrų visumos: galutinės restruktūrizavimo ataskaitos parengimo ir tvirtinimo bei sprendimo dėl juridinio asmens bylos pabaigos priėmimo, kuriam įsiteisėjus, netenkama restruktūrizuojamo juridinio asmens teisinio statuso. Šios stadijos eina viena po kitos ir sudaro juridinio asmens restruktūrizavimo bylos pabaigos procedūros visumą. Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, juridinio asmens restruktūrizavimo procesas laikomas baigtu, kai nustatomas abiejų minėtų pabaigos etapų visumos egzistavimas, nė vienam iš šių etapų nesuteikiant prioriteto.
24. Nors apeliantė skunde nurodo, kad jos poziciją, jog restruktūrizavimo proceso pabaiga siejama su teismo procesiniu veiksmu, patvirtinant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, o ne su teismo procesiniu veiksmu, priimant sprendimą dėl restruktūrizavimo proceso pabaigos, pagrindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-285-823/2019 pateikti išaiškinimai, tačiau apeliantė šiuo atveju netiksliai cituoja minėtoje nutartyje pateiktus Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus ir juos netinkamai, plečiamai interpretuoja, grįsdama savo poziciją. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-285-823/2019 23 punkte nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatas nuo teismo sprendimo patvirtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti įmonės restruktūrizavimo bylą dienos arba nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 28 straipsnyje nustatyta tvarka įsiteisėjimo dienos įmonė netenka restruktūrizuojamos įmonės statuso. Restruktūrizuojamos įmonės statuso netekimo data yra Juridinių asmenų registro duomuo (ĮRĮ 29 straipsnio 4 dalis). Kadangi teismo procesinis veiksmas patvirtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą reiškia restruktūrizavimo proceso pabaigą, šį veiksmą atliekant būtina įsitikinti, kad neabejotinai egzistuoja restruktūrizavimo proceso užbaigimo sąlygos, prireikus, įvertinus ir ankstesnių (tarpinių) procesinių sprendimų restruktūrizavimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, aptariamoje nutartyje pateikti išaiškinimai kaip tik paneigia jos poziciją ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad įmonės restruktūrizavimo procesas laikomas baigtu ir ji netenka restruktūrizuojamos įmonės teisinio statuso, kai teismas nustato dviejų viena po kitos einančių procedūrų visumą – parengiama ir patvirtinama galutinė restruktūrizavimo ataskaita bei priimamas sprendimas dėl juridinio asmens restruktūrizavimo bylos pabaigos, o ne nuo restruktūrizavimo galutinės ataskaitos patvirtinimo, kaip atskiro etapo.
25. Šio nutarties 17 punkte minėta, kad juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimas pradedamas juridinio asmens arba kreditoriaus pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Šiuo atveju sprendžiant, ar atsakovės vadovas tinkamai įgyvendino JANĮ 8 straipsnyje nustatytą privalomą išankstinę ginčo sprendimo tvarką, informuodamas juridinio asmens kreditorius apie bendrovės nemokumo proceso inicijavimą, reikšminga tai, ar bendrovės kreditoriai apie ketinamą inicijuoti antrąjį restruktūrizavimo procesą buvo informuoti, esant pasibaigus pirmajam tokiam procesui, nes dviejų restruktūrizavimo procesų egzistavimas vienu metu yra negalimas.
26. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-10-883/2025 atsakovei iškėlė restruktūrizavimo bylą.
27. UAB „Šiaulių plentas“ nemokumo administratorė 2025 m. liepos 30 d. restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą patvirtinti galutinę restruktūrizavimo ataskaitą ir baigti UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą.
28. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu patvirtino UAB „Šiaulių plentas“ galutinę restruktūrizavimo ataskaitą ir nusprendė baigti UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą.
29. UAB „Šiaulių plentas“ kreditorė UAB „Šiaulių karjerai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą.
30. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. spalio 28 d. buvo gautas atsakovės kreditorės UAB „Šiaulių karjerai“ prašymas, kuriuo ji atsisakė apeliacinio skundo, nurodydama, kad apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės apeliantei yra žinomos.
31. Lietuvos apeliaciniame teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-505-450/2025 kreditorės UAB „Šiaulių karjerai“ atsisakymas nuo apeliacinio skundo dėl 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo buvo priimtas ir apeliacinis procesas nutrauktas.
32. UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo byloje 2025 m. lapkričio 11 d. fiksuotas įvykis, kad Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas įsiteisėjo.
33. Byloje nustatyta, kad 2025 m. spalio 2 d. bendrovė išsiuntė visiems savo kreditoriams pranešimus dėl susitarimo dėl pagalbos juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti, kuriuose nurodė, jog siekia inicijuoti naują restruktūrizavimo procesą tam, kad įsipareigojimai kreditoriams būtų padengti, o bendrovė išsaugotų gyvybingumą.
34. 2025 m. spalio 27 d. įvyko UAB „Šiaulių plentas“ kreditorių susirinkimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, kurio metu kreditorių basų dauguma buvo nutarta pritarti bendrovės restruktūrizavimo plano projektui.
35. Pareiškėja 2025 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Šiaulių plentas“ iškėlimo; minėtas pareiškimas teisme gautas ir užregistruotas 2025 m. lapkričio 13 d.
36. Pirmiau nustatytos aplinkybės pagrindžia skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytą išvadą, kad bendrovės kreditoriams apie ketinamą inicijuoti antrąjį UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo procesą pranešta ir kreditorių susirinkimas dėl pritarimo naujajam restruktūrizavimo plano projektui buvo sušauktas dar nepasibaigus pirmajam bendrovės restruktūrizavimo procesui. Teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta galutinė bendrovės restruktūrizavimo ataskaita ir nuspręsta baigti UAB „Šiaulių plentas“ restruktūrizavimo bylą, įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 11 d., kreditorei atsisakius nuo jos pateikto apeliacinio skundo. Kai UAB „Šiaulių plentas“ kreditoriai apie ketinimą inicijuoti antrąjį restruktūrizavimo procesą buvo informuoti 2025 m. spalio 2 d. pranešimais, o kreditorių susirinkimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui įvyko 2025 m. spalio 27 d., t. y. iki teismo sprendimo dėl bendrovės pirmojo restruktūrizavimo pabaigos įsiteisėjimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nesilaikė JANĮ 8 straipsnyje nustatytos privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos, nes pranešimus kreditoriams išsiuntė ir kreditorių susirinkimas įvyko nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl pirmojo bendrovės restruktūrizavimo proceso pabaigos, yra teisėta ir pagrįsta.
37. Be to, apeliantės argumentai, kad pareiškėja pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo teismui pateikė, kai sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos pabaigos visa apimtimi jau buvo įsiteisėjęs, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes UAB „Šiaulių plentas“ antroji restruktūrizavimo procedūra buvo pradėta pažeidžiant JANĮ 8 straipsnyje nustatytą imperatyvią išankstinę ginčo sprendimo tvarką.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, teisingai aiškino JANĮ nuostatas, reglamentuojančias tiek nemokumo proceso inicijavimą, tiek ir nemokumo proceso pabaigą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja tinkamai neišpildė JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės kreiptis į teismą sąlygos, t. y. bendrovės kreditoriams apie naują nemokumo proceso inicijavimą JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuotu būdu pranešė dar nesibaigus pirmajam bendrovės restruktūrizavimo procesui. Dėl to daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą nagrinėti.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakymas priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo bendrovei, tinkamai įgyvendinus JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.