Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos už nesumokėtą nuomos mokestį, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tinkamai. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo.

Ieškovė ir atsakovas 2017-12-12 sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N17/1826, pagal kurią ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ išnuomojo atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo naudotis butu pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį bei kitus prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai ir iki šios dienos nėra sumokėjęs ieškovei 350,58 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-11-30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.583 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta gyvenamųjų patalpų nuomininko pareiga laiku mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo pareigą atsiskaityti su ieškove už nuomą pagal 2017-12-12 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N17/1826 (CPK 178 straipsnis), dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 350,58 Eur dydžio skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.4 straipsnis, CK 6.38 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, CK 6.205 straipsnis, CK 6.576 straipsnis, CK 6.583 straipsnis).

Dėl delspinigių.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Tarp šalių sudarytos sutarties 15 punkte nustatyta, kad jeigu nuomininkas laiku nesumoka sutartyje nustatyto nuomos mokesčio, jis privalo mokėti nuomotojui Lietuvos Respublikos įstatyme dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nustatyto dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalį, fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Iš delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškinio padavimo teismui dienai ieškovė už laikotarpį nuo 2018 m. 6 mėn. iki 2018 m. 11 mėn. paskaičiavo atsakovui 9,41 Eur delspinigius (neviršijant 180 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas neįvykdė prievolės dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 9,41 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (359,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).

Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant ginčus dėl iškeldinimo, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies punktą, teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių dydžių: asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono savivaldybėje, grynosios metinės pajamos- 38 VRP dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių.

Pagal paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punktą, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metu gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas 2017-12-12 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N17/1826, 1 punktu įsipareigojo ieškovei mokėti nuomos mokestį už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 12 punktą, atsakovas įsipareigojo nuomos mokestį už pirmąjį mėnesį sumokėti ne vėliau kaip iki 2018-01-31, o vėlesnius mokėjimus atlikti kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos (CK 6.583 straipsnio 1 ir 2 dalis). Pagal sutarties 5.3 punktą, atsakovas įsipareigojo kasmet pasibaigus kalendoriniams metams (iki einamųjų metų gegužės 1 d) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai ir laikų įvykdęs sutartines prievoles ieškovei, mokėti nuomos mokestį sutartu laiku (už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-11-30), bei pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Teismas, remdamasis tuo, kad atsakovas yra nesumokėjęs nuomos mokesčio ieškovei pagal Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N17/1826, už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-11-30, bei nėra pateikęs metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijos kaip to reikalaujama tiek šalių sudarytoje sutartyje, tiek Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, bei vadovaudamasis CK 6.611 straipsniu, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir šalių sudaryta nuomos sutartimi Nr. 1.39-N17/1826, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas nutraukti Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N17/1826, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovei yra nesumokėjęs 350,58 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-11-30, atsakovas nėra pateikęs atsiliepimo į ieškinį, taip pat nėra pateikęs ieškovei metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos nustatytu laiku, nereagavo į ieškovės raginimus pateikti deklaraciją, nevykdo nei sutartyje, nei Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų įsipareigojimų, vienintelis būdas apginti ieškovės pažeistas teises yra, nutraukus nuomos sutartį, iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Taigi ieškovės reikalavimas, nutraukus Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N17/1826, iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (3,58 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 350,58 Eur skolą, 9,41 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (359,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai.

Nutraukti SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293 ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N17/1826, nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos.

Iškeldinti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.