Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2740-1055/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-22
Bylos Nr.
1-2740-1055/2025
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00694-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ana Karšul
Kaltinamasis
D. K.
Nuteistasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2740-1055/2025Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00694-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 1.2.20.5.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul,sekretoriaujant Linai Jusevičiūtei, Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Edvinui Navickui,kaltinamajai D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė gyvenamoji (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (4 veikos) – galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, tęsti mokslą (nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 17 d.);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą iki 2025 m. spalio 1 d.; pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; draudžiant vartoti, turėti, naudoti bei įgyti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus) (įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 17 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, subendrintos D. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paliekant nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, tęsti mokslą; 2) atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą iki 2025 m. spalio 1 d.; 3) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) draudimas vartoti, turėti, naudoti bei įgyti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi nuteistajai D. K. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštu (bausmė įvykdyta),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

D. K. davė melagingus parodymus, apklausiama kaip liudytoja teismo posėdžio metu, o būtent: ji, 2024 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40, Vilniuje, nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) posėdyje metu, apklausiama kaip liudytoja, būdama bylą nagrinėjusio teismo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą bei prisaikdinta, tyčia melagingai parodė, kad: „data gali būti (duomenys neskelbtini) A. M. nakvojo pas ją (D. K.) namuose, (duomenys neskelbtini), merginos buvo bute iki nakties, visą laiką sėdėjo namuose, tą vakarą jie pas D. N. (D. N.) nebuvo“.

Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji D. K. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad parodymus davė teisme, gali būti, kad Vilniaus apygardos teisme. Buvo kviečiama kaip liudytoja. Turėjo paliudyti, kas vyko tą vakarą (kai vyko išprievartavimas) ir dieną prieš. Žinojo, kokia veika ten buvo tiriama. Buvo įspėta dėl atsakomybės ir prisaikdinta. Parodė, kad A. M. buvo pas ją, vakare ją buvo atsivedusi pas save. Gali būti, kad ji buvo dieną prieš. Ji daug kartų nakvojo pas ją. Vieną iš tų naktų ji tikrai nakvojo pas ją. Atsimena, kad dar brolis ją vedė, nebevažinėjo troleibusai. Šeimininkė gali paliudyti, pas kurią vėl gyvena. Jos daug gėrė, galėjo tik supainioti dienas. Pas D. N. nėjo. Supranta, kad davė melagingus parodymus.

Atsakydama į klausimus kaltinamoji paaiškino, kad ji teisme duodama parodymus, paaiškino, kad susipainiojo. Jos tiesiog paklausė, ar gali būti ta diena, o ji atsakė, kad gali. Dabar aplinkybes atsimena blogiau, nes jau daug laiko praėjo. Dienas supainiojo, ji (A. M.) galėjo nakvoti pas ją. Gali būti, kad tikino, kad ji nakvojo pas ją būtent tą naktį, kai vyko prievartavimas. Prieš apklausą kalbėjo tik su D. N. advokatu. Jis pasakė, kad ją pakvies liudyti ir bus kalbama apie tos dienos įvykius, o ji atsakė, kad gali ją kviesti. Ji atėjo, pasirašė liudytojo įspėjimą ir perskaitė priesaiką. Nemąstė, kad procese buvo seksualiai nukentėjusi mažametė. Nelabai į tai ji gilinosi. Ji galėjo supainioti dienas, A. M. pas ją nakvojo, tuo metu buvo įsitikinusi, tiesiog supainiojo dienas ir papasakojo, ką veikė tas dienas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 21 d. apklausta įtariamąja D. K. parodė, kad kalta neprisipažįsta. Fiziškai, psichiškai yra sveika, priklausomybių neturi. Gyvena pažymoje nurodytu adresu. Įtarimo esmę suprato, dėl jai įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltės nepripažįsta. Pasinaudos savo teise ir parodymų neduos, parodymus duos teisme. Daugiau nieko aiškinti nenori. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, ji gyvens (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 15-16).

2024 m. spalio 8 d. gauta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria pranešta prokurorui, kad D. K. galimai padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Nutartyje nurodyta, kad D. N. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą už tai, kad, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, atliko mažamečio asmens seksualinį prievartavimą bei nesunkiai sutrikdė mažametės sveikatą, o būtent, jis naktį iš (duomenys neskelbtini)., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini) , tiesioginių ryšiu atsiradęs dėl D. N. veiksmų, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, D. N. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad sukurstė D. G. daryti poveikį nepilnametei nukentėjusiajai, panaudojant psichinę prievartą, o D. G. pagal BK 233 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad darė poveikį nepilnametei nukentėjusiajai, panaudodamas psichinę prievartą, o būtent: D. N., 2022 m. gruodžio 16 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, sukurstė D. G., kad šis, panaudodamas psichologinę prievartą, paveiktų nepilnametę nukentėjusiąją A. M., kad ji ikiteisminio tyrimo metu atsiimtų pareiškimą ir neteiktų parodymų prieš jį, D. N., po ko D. G. tą pačią dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 16 d. apie 20.30 val., per socialinių tinklų programėlę „Mesenger“ ir „Snapchat“ parašė tekstinius pranešimus bei siuntė balso pranešimus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-40531-22 nukentėjusiąja pripažintai nepilnametei A. M., grasindamas, kad jeigu ji (A. M.) neatliks jo (D. G.) reikalavimų, jai (A. M.) bus „blogai“ (panaudojo rusišką žodį, reiškiantį moterišką lytinį organą) bei grasindamas, kad jai (A. M.) vaikštant gatvėmis reikės dairytis, tokiu būdu, panaudodamas psichinę prievartą, siekė paveikti nukentėjusiąją nepilnametę A. M., kad ji ikiteisminio tyrimo metu atsiimtų pareiškimą ir neteiktų parodymų prieš D. N., kuris ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-40531-22 įtariamas padaręs seksualinio pobūdžio nusikaltimą prieš A. M.

Taip pat nutartyje nurodyta, kad, nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, 2024 m. liepos 1 d. įvykusio posėdžio metu, liudytoja D. K., būdama teismo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą bei teismo prisaikdinta, duodama parodymus, parodė, kad data gali būti (duomenys neskelbtini), A. M. nakvojo pas ją namuose, (duomenys neskelbtini). Merginos buvo bute iki nakties. Visą laiką sėdėjo namuose. Tą vakarą jie pas D. N. nebuvo. Pirmas išėjo „D.“ (D. G.), išėjo maždaug po pirmos valandos. D. N. nusprendė palydėti iki jo buto ir ėjo ji, brolis bei tos dvi merginos. Prie laiptinės pradėjo atsisveikinti, bet A. M. pasakė, kad ji nenori važiuoti. D. sakė, kad jau vėlu, kviečia taksi, pakeliui ją nuveš namo. Atvyko taksi, kurį vairavo vyras. Automobilis baltos spalvos, „Bolt“ taksi buvo su užrašu ir D. išvyko, o A. M. nevažiavo. Ją su broliu parsivedė pas save namo.

Liudytojos D. K. parodymus dėl aplinkybių, kad A. M. buvo tik jos (D. K.) gyvenamoje vietoje ir pas D. N. A. M. nebuvo, paneigia tarpusavyje sutampantys nukentėjusios A. M., D. K. parodymai, kad A. M. liko D. N. namuose. Šias A. M. ir D. K. nurodytas aplinkybes patvirtino ir D. N.. Nors D. K. parodė, kad D. K. pati iškvietė taksi, rodė programėlę, kaip atvyksta taksi, taksi atvažiavo prie N. namų, nes tuo metu jos visos lydėjo N, namo, tačiau iš D. K. motinos Ž. K. parodymų matyti, kad Ž. K. su draugu apie pirmą valandą nakties atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, D.išėjo, o A. M. nenorėjo išeiti, laukė apie 15 minučių A. M. P. A. M. mamai, kad ji nenori važiuoti su jais ir ji leido savo dukrai pasilikti. BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui, ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog liudytoja D. K., duodama parodymus Vilniaus apygardos teisme įvykusiame posėdyje, galimai davė melagingus parodymus, todėl prokurorui praneština, kad šios liudytojos veiksmuose galimai yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių (t. 1, b. l. 7-19).

2024 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo D. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir jam skirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendyje konstatuota, kad teismas, vertindamas byloje surinktą medžiagą, nesivadovauja kaltinamojo D. N. iniciatyva teisme apklaustos liudytojos D. K. parodymais, nes jie neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumos. Liudytojos D. K. parodymus dėl aplinkybių, kad A. M. buvo tik jos (D. K.) gyvenamoje vietoje ir pas D. N. A. M. nebuvo, paneigia tarpusavyje sutampantys nukentėjusios A. M., D. K. parodymai, kad A. M. liko D. N. namuose. Šias A. M. ir D. K. nurodytas aplinkybes patvirtino ir D. N.. Nors D. K. parodė, kad D. K. pati iškvietė taksi, rodė programėlę, kaip atvyksta taksi, taksi atvažiavo prie N. namų, nes tuo metu jos visos lydėjo N. namo, tačiau iš D. K. motinos Ž. K. parodymų matyti, kad Ž. K. su draugu apie pirmą valandą nakties atvyko į (duomenys nys neskelbtini) gatvę, D. išėjo, o A. M. nenorėjo išeiti, laukė apie 15 minučių A. M. P. A. M. mamai, kad ji nenori važiuoti su jais ir ji leido savo dukrai pasilikti. Taip pat nuosprendyje konstatuota, kad, akivaizdu ir tai, kad tyrimo metu, o ir vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, buvo planuojama, kaip paveikti kitus liudytojus, kad jie nurodytų, jog įvykio vakarą A. M. nebuvo D. N. bute (t. 1, b. l. 145-174).

2025 m. balandžio 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria atmetė nuteistojo D. N. apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 178-193).

Iš pateikto baudžiamosios bylos Nr. 1-83-806/2024 teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad 2024 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje liudytoja apklausta D. K. buvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą bei prisaikdinta. 2024 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaip liudytoja apklausta D. K. parodė, kad jai visi sako, kad tas išprievartavimas įvyko būtent tą dieną, kai A. M. būtent pas ją nakvojo. Data gali būti (duomenys neskelbtini) kurią advokatas paminėjo, kai A. M. nakvojo pas ją namuose. Tuose namuose gyvena šeimininkė ir jos anūkė.(duomenys neskelbtini). A. M. liko nakvoti, nes jau buvo naktis. (duomenys neskelbtini) d. susitiko su A. M. P.. Pradžioje sėdėjo D. K., abu D., po to sakė, kad atvyks draugės ar pažįstamos. Tarp jų buvo ta A. M. Ji A. M. su savo broliu nusivedė pas save, nes A. M. norėjo eiti pėsčiomis naktį, o ji nenorėjo jos paleisti. Tai buvo 2 val. nakties. Kai stovėjo prie D. laiptinės, D. sakė, kad kviečia taksi ir važiuoja ji, ir pakeliui A. M. nuveš namo. A. M. pasakė, kad nori pas D. nakvot, bet D. pasakė, kad jo tėvai neleis A. M. nakvoti pas juos namuose, nes ji nepilnametė, todėl nakvojo pas ją. A. M. sugalvojo eiti pėsčiomis, tai D. K. pasakė, kad duotų mamos numerį, kad atvažiuotų pasiimti. A. M. nesutiko. Kadangi A. M. svirduliavo, ji paprašė savo brolio, kad nuvestų pas save, tegul iki ryto pabūna, ryte arbatos atsigers ir namo važiuos. Jos brolis tą vakarą atvyko pas ją pabūti ir per tą naktį buvo pas ją. Jis tą vakarą negėrė visiškai, nes jam kitą dieną reikėjo vykti į darbą. <...> A. M. pernakvojo pas ją. 6 val. ryte D. K. paskambino D, kaimynei S. ir pasakė, kad jai reikia cigarečių, ir tada ji nubėgo pas ją. Pasėdėjo, atsigėrė arbatos, pasiėmė cigaretes ir išgirdo, kad apačioje kažkokia moteris rėkia. O čia pasirodo buvo A. M. motina. Ir ji sako, kur tas adresas, o ji matė, kad čia jos adresą rodo per navigaciją. Bet ji jai pasakė, kad jai nesakys savo adreso, nes A. M. ten turbūt jau nėra, nes D. K. M. žinutę parašė, kad A. M. išeitų, nes jos motina atvažiavo, bet brolis atsakė, kad A. M. jau pabėgo iš ten. Brolis pasakė, kad kai jis išėjo iš tualeto, A. M. jau nebuvo. Tai buvo iš ryto. <...> Ji teigia, kad apkalbėtas D., nes ir kaimynai matė kaip jie A. M. vedė kartu su broliu pas ją. Ir šeimininkė gyvena su anūke ir ji kuo puikiausiai atsimena, kad buvo pas juos. <...> D. (D. G.) pasakė, kad pas juos į kompaniją pabūti atvyks jo pažįstamos draugės. Susiskambino su abiem D. ir suplanavo susirinkti pas ją. Dar atvyko jos brolis. Šeimininkės klausė, ji leido susirinkti, ji gyvena (duomenys neskelbtini) Tai (duomenys neskelbtini) kambarių butas, vienas jos, kitas šeimininkės su anūke. Jos brolis, D. G. ir D. N. susirinko gegužės 13 d. apie 11 val. Nuėjo visi iki parduotuvės, nusipirko alkoholio. Grįžo, vartojo degtinę, išgėrė 2 litrus degtinės per 3-4 valandas. D. G. paklausė, ar gali atvykti draugės. A. D. ir A. M. D. pavardės nežino. A. M. iki to laiko nepažinojo. D. buvo porą sykių mačiusi . Kai atvyko A. M. ir D., sėdėjo pas ją kambaryje. Jie gėrė degtinę, o jos sidrą. A. M. ryte pradėjo verkti, o D. pradėjo bėgioti pas ją. Po to D. ją pasikvietė ir pasakė, kad A. M. verkia dėl to, kad D. nesutiko su ja draugauti, nes ji per jauna. Po to buvo naktis ir D, važiavo su taksi namo ir sakė A. M. taip pat važiuoti namo. Iki to laiko alkoholis jau buvo pasibaigęs, tiesiog sėdėjo, bendravo. Po 1 val. visi pradėjo skirstytis. Pirmas išėjo „D.“ (D. G.), išėjo maždaug po pirmos valandos. D. N. nusprendė palydėti iki jo buto ir ėjo ji, brolis bei tos dvi merginos. Prie laiptinės pradėjo atsisveikinti, bet A. M. pasakė, kad ji nenori važiuoti. D. sakė, kad jau vėlu, kviečia taksi, pakeliui ją nuveš namo. A. M. pasakė, kad ji nenori važiuoti, o nori būti čia. D. pasakė, kad jo tėvai yra namuose, kad neleis nepilnametei namuose nakvoti. A. M. tada pasakė, kad eis pėsčiomis pasivaikščioti. D. pasakė, kad jis eina namo, nes jo tėvas ar motina pradėjo skambinti. Atsisveikino su juo ir kaltinamoji pasakė, kad ji nežino, ką su A. M. daryti. Tada su broliu nusprendė, kad A. M. paguldys ant lovos pas save. Paprašys šeimininkės, kad leistų pamiegoti, kad viskas ramiai bus. Šeimininkė leido pasilikti A. M., jeigu viskas ramiai bus. Palaikė A. M. už parankės, brolis paklojo lovą. Visi žinojo, kad A. M. pas ją miega. Atvyko taksi ir D. išvyko, o A. M. nevažiavo. Ji pasakė, kad A. M. pasiims, kad jos nepaleis. Kadangi tuo metu buvo pametusi raktus, šeimininkei pastukseno į duris ir ji atidarė. Paklausė, ar A. gali likti iki ryto, pasakė, kad viskas bus ramiai. Dar šeimininkė paklausė, ar jie tilps ir ji leido. Tai buvo paryčiais, gal 3 val. Dar buvo tamsoka. Paguldė ją ant savo lovos (t. 1, b. l. 108, 109-119).

2023 m. sausio 3 d. nepilnametė nukentėjusioji A. M., apklausta pas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jie iš pradžių išgėrė, o paskui nuėjo pas D. namo. 2 val. nakties išvažiavo jos draugė, tada jie važiavo pasivažinėti su mopedu, važiavo ji ir D.. Tada grįžo, išgėrė, jis nuėjo parūkyti, paskui atsigulė, pažiūrėjo televizorių. Užmigo, nukentėjusioji atsibudo, nes pajuto skausmą. Ji atsisėdo, atsisuko į jį ir jis pasislėpė po apklotu. Paklausė, kas yra, jis pasakė, kad netrukdyčiau miegoti. <...> Ji buvo apsirengusi jo kelnėmis ir marškinėliais, kai atsibudo, kelnės buvo nusmukusios, nes jis jas nuėmė, kambaryje buvo tik ji ir jis. Kai ji atsibudo, jis buvo su maike ir kelnėmis. Kai ji atsisėdo, jis iš karto apsirengė ir apsimetė, kad miega. Ji paklausė, kas vyksta, ji pasakė, kad netrukdyčiau miegoti. Ji nusprendė apsimesti, kad nieko neįvyko. Jo adreso neatsimena, jis gyvena Ž. P.. Ji anksčiau daug kartų pas jį yra buvusi, jis pirkdavo alkoholio, jie ten gerdavo: ji, D. jos draugė D. K., jai (duomenys neskelbtini) metų, jo draugai D., A., N. ir dar vyresnių buvo. Kalbėjo apie D. N., jam (duomenys neskelbtini) metai. <...> įvykis, apie kurį pasakojo, įvyko gegužės mėn. iš(duomenys neskelbtini)., iki įvykio pas jį kasdien važiuodavo – jis gyveno su mama ir tėčiu. <..> Kai mama atvažiavo jos ieškoti po šio įvykio, D,, kuriai (duomenys neskelbtini) metų, jos mamą iškeikė. <...> Iš pradžių galvojo nakvoti pas vyriausią D., bet neatsimena dėl ko, liko pas jį nakvoti – jis tiesiog pasiūlė likti nakvoti, bet neatsimena kaip. <...> Tą vakarą, kai D. išvažiavo, jis jos paklausė, ar jai (duomenys neskelbtini) metų, ji pasakė, kad taip. Dėl šios nakvynės susipyko su D. tą pačią dieną dar prieš įvykį, nes liko nakvoti, susipyko apie 2 val. nakties. Liko pas jį nakvoti, nes galvojo, kad ir draugė liks nakvoti, jai pasidarė baisu, kad D. pikta, dar kažką padarys (t. 1, b. l. 76-79).

???2023 m. liepos 14 d. nepilnametė nukentėjusioji A. M., papildomai apklausta pas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ją išžagino, D. N. draugas D. pradėjo jai rašyti grasinimus. Rašė, kad suras ją ir jai bus galas. Jai buvo labai baisu, net eidama į mokyklą visuose žmonėse matė tą N.<...> Gal girdėjo apie žmogų G. bet jo nežino. Į atsiprašymo žinutes atrašė. Jis rašė, kodėl rašiau pareiškimą ant N., atrašė, kad ją išprievartavo (t. 1, b. l. 80-83).

2023 m. balandžio 26 d. nepilnametė liudytoja D. K., apklausta pas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad A. M. papasakojo, kad kai liudytoja išvažiavo, jie miegojo kartu. Jis A. M. pradėjo kažką daryti. Ji atsikėlė, apsirengė ir jie kažkur išėjo. Tas asmuo vardu D., pavardės nežino. Jeigu neklysta, jam (duomenys neskelbtini) m. Šis įvykis įvyko pas jį namuose. Adreso nežino, liudytoja iš tų namų išėjo 2 val. nakties arba net anksčiau. Jie vaikščiojo miškelyje, ten tiesiog sėdėjo. Tada patamsėjo, jie važiavo į kitą butą. Kai pas jį atvažiavo, žiūrėjo filmą. Kai A. M. pasakė, kad jai reikia persirengti, jis išėjo iš kambario. A. M. paprašė kitų drabužių, tai jis jai davė savo laisvalaikio sporto aprangą. Ji persirengė pas jį kambaryje, nes jis išėjo. Liudytoja tuo metu buvo pas juos. Pamena, kad liudytoja gulėjo, jie pradėjo žaisti, A. M. pradėjo šokti jam ant nugaros. Liudytoja kažkaip užpavydėjo ir išvažiavo. Jis liudytojai tada patiko ir kažkaip paėmė pavydas. Kai išvažiavo, A. M. buvo negirta. Liudytoja su savo mama laukė A. M. pusvalandį, kad ji važiuotų su liudytoja pas ja pernakvoti. A. M. pasakė, kad ne. Tada jie dar laukė pusvalandį, kad sužinoti, ar A. M. mama jai leido nakvoti. Tada jos mama, prisimena, kad ji kalbėjo su A. M. mama I., kuri pasakė, kad leidžia jai nakvoti. Tame bute buvo liudytoja A. M., D., D., S.. Kai liudytoja išėjo, liko A. M., D. ir jo tėvai. Tėvai buvo kambaryje. Tame bute yra du kambariai. Kada tai įvyko, tikslios datos nežino, tai buvo praeitais metais, koks buvo mėnesis nežino, gal ruduo arba vasara, nes buvo šilta. <...> J. D. nesakė savo tikrojo amžiaus. Jos pasakė, kad joms (duomenys neskelbtini)m. ar (duomenys neskelbtini) m. Jos tai sakė kartu su A. M. J. taip pasakė, nes bijojo, kad jas išvarys (t. 1, b. l. 88-90).

2023 sausio 30 d. pas ikiteisminio tyrimo pareigūną apklausta liudytoja Ž. K.(D. K. motina) parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet 2022 m. pavasario pabaigoje, beveik vidurnaktį, ji ieškojo savo dukters D.D. jai nepasakė, kur ji buvo, tik pasakė, kad (duomenys neskelbtini) Liudytoja atvažiavo į . (duomenys neskelbtini) Dukra jai liepė palaukti jos prie parduotuvės „Iki“ (duomenys neskelbtini), nepasakė, kuriame name ji yra. D. atėjo. Liudytoja žinojo, kad D. yra su A. M. D. atėjo viena. Liudytoja paklausė, kur A. M. D. jai pasakė, kad A. M. liko, kur nepasakė. P. D., kad nuvestų ją ten, kur yra A. M. D. tą daryti atsisakė. Paskambino A. M. mamai I. Pasakė, kad liudytoja, (duomenys neskelbtini) kad atvažiavo paimti D. kad A. M. likusi pas kažkokį vaikiną, jo vardo D. jai nesakė. I. pasakė, kad skambins A. M., vėliau ji liudytojai paskambino, pasakė, kad A. M. namo važiuoti atsisako, kad ji leido jai pernakvoti ir namo grįžti ryte. K. I. jai pasakė, kad leidžia A. M. likti, liudytoja su D. išvažiavo namo. Nesenai ji iš D. sužinojo, kad A. M. psichologei papasakojo, kad ją tą naktį, kai jos ją paliko, vaikinas, pas kurį ji buvo likusi, išprievartavo. Vėliau A. M. pasakė apie tai ir D. , o D. papasakojo jai ir sesei S. (t. 1 , b. l. 84-87).

2023 m. vasario 7 d. pas ikiteisminio tyrimo pareigūną apklaustas liudytoju D. G. parodė, kad jis kažkada buvo vasarą sutikęs A. M., kada tai buvo, neatsimena, ji buvo apsirengusi su baltomis treninginėmis kelnėmis ir juoda vyriška striuke. Ji buvo labai išsigandusi. Liudytojas ją sutiko Ž. P. prie savo namų. Liudytojas jos paklausė, kas atsitiko, ar ji nieko neslepia nuo jo, o ji tiesiog tylėjo ir nieko nesakė. 2022 m. rugsėjo mėnesį jie su A. M. buvo susitikę Ž. P. ir ji jam pasakė, kad D. ją išprievartavo. Ji nepasakė, kaip tai įvyko, bet pasakė jai, kad tai įvyko tada, kai jis ją vasarą sutiko su baltais treningais ir vyriška striuke. <...> P. D. apie įvykį nieko nepasakojo. Liudytojas iš karto tikėjo D. N., tačiau vėliau girdėjo kalbant (duomenys neskelbtini), kad jis tikrai tai padarė, t. y. išprievartavo A. M. (t. 1, b. l. 91-94).

2023 m. liepos 4 d. pas ikiteisminio tyrimo pareigūną apklaustas įtariamasis D. G. parodė tas pačias aplinkybes, kaip anksčiau apklaustas liudytoju (t. 1, b. l. 95-98).

2024 m. liepos 15 d. Vilniaus apygardos teisme apklaustas kaltinamasis D. N. parodė, kad paskui vakare su D. ir A. M. atėjo pas jį. Sėdėjo pas jį, kažką veikė, D. „užpsichavo“ ir išėjo iš namų. Paskui su A. M. pasėdėjo, paskui ją išleido iš namų ir viskas. <...> Merginos susipyko ir išvarė D. K.. Jis liko su A. M., pasėdėjo kažkiek laiko ir po kiek laiko ji išėjo. Tai buvo vakare, link nakties, jau tamsu buvo. Kai išėjo D,, A. M. išėjo po kokių 30 min. ar 1 val. (t. 1, b. l. 121-144).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui, ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, 2K-121-222/2019). Pažymėtina, kad melagingų parodymų teikimo nusikaltimo sudėtis yra formali.

BK 235 straipsnio 1 dalies prasme sąvoka „melagingas“ paprastai reiškia visišką ar dalinį neatitikimą tikrovės, jos sąmoningą iškraipymą arba neigimą realių, egzistuojančių faktų ir nurodymą išgalvotu. Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, įtariamojo kaltumą, aplinkybes, turinčias įtakos įtariamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui, įtariamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Tokie parodymai būna teisinamieji ar kaltinamieji. Todėl melagingi parodymai apie kitas, bylai mažiau svarbias aplinkybes, negali būti pagrindu baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnį atsirasti.

Kaltinamoji D. K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškindama, jog tiesiog galėjo suklysti dėl tikslios datos duodama parodymus, tikslo meluoti neturėjo, buvo įsitikinusi dėl savo dėstomų aplinkybių. Teismas kritiškai vertina šiuos kaltinamosios parodymus, laiko, kad tai yra jos gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvada teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamosios parodymai yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, be to, atsakydama į klausimus kaltinamoji patvirtino, kad prieš kaltinime nurodytą teisiamąjį posėdį su ja susisiekė kaltinamojo D. N. advokatas ir ji tiksliai žinojo, apie kurią dieną turės duoti parodymus; duodama parodymus ji užtikrintai teigė, jog būtent tą dieną, kurią D. N. kaltinamas išprievartavęs A. M., pastaroji nakvojo pas ją.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad D. K. veiksmai pilnai atitinka BK 235 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Be kaltinamosios dalinio prisipažinimo, jos kaltę patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: 2024 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis ir nuosprendis, 2024 m. liepos 1 d. teisiamojo posėdžio protokolas ir priesaika, iš bylos Nr. 1-83-806/2024 pateikti nepilnametės nukentėjusiosios A. M., liudytojų D. K., Ž. K. ir D. G. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamoji D. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, nes ji, 2024 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teisme, esančiame Gedimino pr. 40, Vilniuje, nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-83-806/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-40531-2022-3) posėdyje metu, apklausiama kaip liudytoja, būdama bylą nagrinėjusio teismo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą bei prisaikdinta, tyčia melagingai parodė, kad: „data gali būti (duomenys neskelbtini) A. M. nakvojo pas ją (D. K.) namuose, (duomenys neskelbtini), merginos buvo bute iki nakties, visą laiką sėdėjo namuose, tą vakarą jie pas D. N. (D. N.) nebuvo“.

Byloje yra įrodyta, kad D. K. davė melagingus parodymus tyčia, nes būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį ir davusi priesaiką sakyti tik tiesą, žinodama apie pateikiamų duomenų neteisingumą, tyčia, siekdama padėti D. N. išvengti baudžiamosios atsakomybės, davė melagingus parodymus. Tokiu būdu pripažintina, kad D. K. buvo „aktyvi“ liudytoja ir suvokdama, kad savo parodymais gali suklaidinti teismą, stengėsi priversti suabejoti ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų patikimumu ir tai darė sąmoningai. Jos siekis buvo duoti D. N. palankius ir jį teisinančius parodymus. D. K. kaltę dėl tyčinių melagingų parodymų davimo patvirtina ir D. N. atžvilgiu priimti procesiniai dokumentai, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-806/2024 D. N. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą už tai, kad, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, atliko mažamečio asmens seksualinį prievartavimą bei nesunkiai sutrikdė mažametės sveikatą, o būtent, jis naktį iš 2022 m. gegužės 13 d. į 2022 m. gegužės 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu su mažamete A. M., pasinaudodamas A. M. bejėgiška būkle dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio ir gilaus miego, įvesdamas savo varpą į nukentėjusios A. M. analinę angą, tenkino lytinę aistrą su mažamete A. M. prieš jos valią analiniu būdu bei šiais tyčiniais veiksmais sutrikdė mažametės nukentėjusios A. M. psichinę sveikatą, kuriai konstatuojamas psichikos sutrikimas, kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginių ryšiu atsiradęs dėl D. N. veiksmų, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį paliko galioti ir Lietuvos apeliacinis teismas. Tokiu būdu buvo neginčijamai konstatuota, kad naktį iš (duomenys neskelbtini) D. N. tenkino lytinę aistrą su mažamete A. M., taigi ji negalėjo tą naktų nakvoti pas D. K. kaip teigė pastaroji. D. K., duodama melagingus parodymus, siekė padėti D. N. išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai padaryti jai nepavyko. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad D. K. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje, kaltė jos padarymu įrodyta.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę D. K., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

D. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką teisingumui, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. K. yra netekėjusi, bedarbė, teista, bausta administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie D. K. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Apibendrinant visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes bei tai, jog ji nekeičia savo nusikalstamo elgesio, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jos elgesiui nepadarė, todėl teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti D. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant artimą BK 235 straipsnio 1 dalies nustatytam minimumui – 4 mėnesius laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas pareigas.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą).

Teismas, įvertinęs ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad kaltinamosios D. K. atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, neskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6 ,7 ir 10 punktais, kaltinamoji įpareigotina visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį. Taip pat kaltinamajai, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, 75 straipsnio 8 dalimi, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant D. K. per 8 mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė su įpareigojimais, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl kitų klausimų.

Kaltinamoji D. K. ikiteisminio tyrimo metu lakinai sulaikyta nebuvo. Jai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galino viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6 ,7 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsitesėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, 75 straipsnio 8 dalimi, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant ją per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galino viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ana KaršulD. K. išaiškinti, kad:1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;2) probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;3) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.