Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovams A. L. ir R. L. ir jų atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovui G. S. ir jo atstovei advokatei Tatjanai Borik, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. L. ir R. L. ieškinį atsakovui G. S. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tarp jų – ir garažas (duomenys neskelbtini) bei sandėlis (duomenys neskelbtini) (įregistruotus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) yra atidalyti iš ieškovų ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės Lietuvos apeliacinis teismo 2009-09-08 nutartimi, kuria pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-04 sprendimas, priteisiant garažą ir sandėlį natūra atsakovui G. S., o ieškovams – piniginę kompensaciją (t. 1, b. l. 38-45, 98-103).

Išnagrinėtoje byloje ieškovai L. S. ir A. L. ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios L. S., A. L., G. S. dalinės nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių bei namų valdos žemės sklypo, esančių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: ieškovui L. S. pripažinti nuosavybės teisę į 61/100 dalį gyvenamojo namo, patalpų rinkos kaina 205 450 Lt; į 2/3 dalis ūkinių pastatų, kuriuos sudaro: viralinė, tvartas, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kiemo statiniai, šiltnamis, ūkinis pastatas, į 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 103 936 Lt; į 2947/4326 dalis žemės sklypo, rinkos kaina 340 616 Lt; ieškovei A. L. pripažinti nuosavybės teisę į 39/100 dalis gyvenamojo namo, patalpų rinkos kaina 129 550 Lt; į 1/3 dalį ūkinių pastatų, kuriuos sudaro viralinė, tvartas, garažas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, šiltnamis, ūkinis pastatas, į 1/2 dalį garažo, rinkos kaina 59 064 Lt; į 1379/4326 dalis žemės sklypo, rinkos kaina 159 384 Lt; priteisti atsakovui G. S. iš ieškovo L. S. 228 672 Lt kompensaciją už ieškovui atitenkančią atsakovo G. S. namų valdos dalį; priteisti atsakovui G. S. iš ieškovės A. L. 9 662 Lt kompensaciją už ieškovei atitenkančią atsakovo G. S. gyvenamojo namo 20/100 dalį. Ieškovai pateikė savo turto vertės nustatymo pažymą, kurioje įvertintas visas turtas, tarp jų – ir garažas, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), 48 kv. m. užstatyto ploto, rinkos vertė 30 000 Lt, bei sandėlis, unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 36 kv. m., rinkos vertė 20 000 Lt (b. l. 104).

Atsakovas G. S. patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), tvarką: G. S. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, ūkiniais pastatais: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visiems namo bendraturčiams paskirti bendrai naudotis tam tikromis patalpomis, rūsio patalpomis bei kiemo statiniais; ieškovams L. S., A. L. paskirti naudotis tam tikromis gyvenamojo namo patalpomis, bei kitais ūkiniais pastatais.

Klaipėdos apygardos teismas 2008-11-04 sprendimu ir Lietuvos apeliacinis teismas 2009-09-08 nutartimi nustatė šios bylos išnagrinėjimui reikšmingus prejudicinius faktus ir tam įvertino tam tikras aplinkybes. Nustatyta, kad L. S. ir M. S. 1984 m. dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai A. L. ir sūnui G. S. lygiomis dalimis 2/5 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, be ūkinių pastatų. Po dovanojimo sutarties 1984-12-17 buvo patvirtintas ginčo namo rekonstrukcijos projektas, kuris įvykdytas 1986-07-05. Po šios rekonstrukcijos nekilnojamojo turto registre bendraturčių vardu buvo įregistruotos kitos dalys dėl ūkinių pastatų, tačiau gyvenamojo namo dalys nepakito. Namų valdoje buvo teisiškai registruoti yra šie pastatai tokiomis dalimis: L. S. 3/5 dalys gyvenamojo namo, A. L. ir G. S. po 1/5 dalį gyvenamojo namo, visiems bendraturčiams po 1/3 dalį kituose statiniuose – viralinėje, tvarte, garaže, ūkiniame pastate, sandėlyje, ūkiniame pastate, šiltnamyje, o po ½ dalį nustatyta A. L. ir G. S. garaže, pažymėtame indeksu (duomenys neskelbtini). Ieškovams ir atsakovui priklausančios žemės sklypo ir pagalbinių ūkio statinių dalys, skirtingai nei gyvenamojo namo dalys, yra lygios (po 1/3 dalį kiekvienam, vieno iš statinių – ieškovei A. L. ir atsakovui tenka po ½ dalį kiekvienam). Konstatuota bendraturčių faktinio naudojimosi bendru turtu tvarka, pagal kurią atsakovas faktiškai naudojosi ½ dalimi garažo, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), taip pat ūkiniais pastatais, plane pažymėtais indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodyti ūkinės paskirties statiniai bendromis sienomis tiesiogiai jungiasi vienas su kitu, namų valdos žemės sklype jie kompaktiškai išdėstyti vienoje vietoje rytinėje sklypo dalyje, atitinkamu atstumu atriboti tiek nuo gyvenamojo namo, tiek nuo kitų ūkinės paskirties ir kiemo statinių. Bendras visų ūkinės paskirties pastatų, kurių nuosavybės dalys šalims įregistruotos viešame nekilnojamojo turto registre, plotas sudaro 399 kv. m. Atsakovo interesas buvo turėti savo žinioje pastatus, kuriais jis faktiškai naudojosi. Nebuvo ginčijama, kad ūkinį pastatą, kurio indeksas (duomenys neskelbtini), pasistatė atsakovas, jam priklauso ½ dalis pastato indeksu (duomenys neskelbtini), kur atsakovas yra įrengęs medžio dirbinių gamybos dirbtuves ir užsiima verslu). Bendras ūkinių pastatų, kurių indeksai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plotas sudaro 121 kv. m, tai yra beveik 1/3 dalį viso ūkinių pastatų ploto, todėl ploto atžvilgiu šie pastatai buvo paskirti atsakovui atidalijant juos natūra. Šių pastatų vertė sudaro 70 000 Lt (30 000 + 20 000 + 20 000). Visų kitų ūkinės paskirties pastatų, liekančių bendrojoje ieškovų nuosavybėje, vertė sudarė 93 000 Lt. Atidalijamo turto vertės skirtumas buvo panaikintas iš atsakovo priteisiant kitiems bendraturčiams piniginę kompensaciją. Kadangi atsakovui paskiriamo ūkinio pastato – garažo, kurio indeksas (duomenys neskelbtini), ½ dalis buvo registruota ieškovės A. L. nuosavybės teise, o į ūkinį pastatą – sandėlį, kurio indeksas (duomenys neskelbtini) ir kurio nuosavybės teisė ginčo šalims įregistruota lygiomis daliomis – po 1/3 kiekvienai, turtinį interesą turėjo taip pat tik viena iš ieškovų – A. L. (ieškinio pareiškime nurodyta, kad šis ūkinis pastatas buvo pastatytas iš A. L. šeimos lėšų), apeliacinės instancijos teismas laikė teisinga tokią piniginę kompensaciją priteisti ieškovės A. L. naudai. Ūkio pastatų, kurie bedraturčiams priklausė lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) vertė sudaro 131 000 Lt, todėl kiekvienam bendraturčiui turėjo tekti po 43 666 Lt vertės šio turto. Ūkinio pastato, kurio indeksas (duomenys neskelbtini), o vertė 30 000 Lt, nuosavybės teisė po ½ dalį buvo įregistruota ieškovei A. L. ir atsakovui G. S., todėl jų dalys pagal visų ūkio pastatų vertę padidėja iki 58 667 Lt (po 15 000 Lt papildomai kiekvienam nuo 43 666 Lt sumos). Ieškovui L. S. ir ieškovei A. L. po atsakovo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės liko ūkinių pastatų už 46 500 Lt. kiekvienam, o atsakovui G. S. jų teko už 70 000 Lt. Tokiu būdu ieškovei A. L. lieka ūkinių pastatų dalis, kuri pagal vertę yra 12 167 Lt suma mažesnė už turėtąją iki atsakovo atidalijimo iš bendrosios ūkinių pastatų nuosavybės dalį. Kadangi iš ieškovės A. L. atsakovui priteistina 67 000 Lt piniginė kompensacija už jai tenkančią atsakovo dalį gyvenamojo namo nuosavybėje, į šios kompensacijos sumą buvo įskaityta 12 167 Lt dydžio kompensacija, iš atsakovo priteistina ieškovei A. L. už ūkinių pastatų dalį, tokiu būdu sumažinant atsakovui priteistos kompensacijos galutinę sumą iki 54 833 Lt. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia ūkinių pastatų nuosavybės nustatymo tvarka atitiko atsakovui atidalijamą ūkinės paskirties statinių nuosavybės tikrąją dalį tiek jų ploto, tiek ir vertės atžvilgiu, todėl laikyta nepažeidžiančia nei vienos iš šalių turtinių teisių ir interesų. Bendraturčių žemės sklypas padalintas natūra.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009-09-08 nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-04 sprendimą. Ieškinį patenkino iš dalies. Atidalijo G. S. nuosavybės dalį iš L. S., A. L. ir G. S. bendrosios dalinės nuosavybės - statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje: 1) 1/5 dalį 335 000 Lt vertės gyvenamajame name, 2) 1/3 dalį 20 000 Lt vertės viralinėje, 3) 1/3 dalį 30 000 Lt vertės tvarte, 4) 1/3 dalį 30 000 Lt vertės garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) 1/3 dalį 10 000 Lt vertės ūkiniame pastate, 6) 1/3 dalį 20 000 Lt vertės sandėlyje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7) 1/3 dalį 20 000 Lt vertės ūkiniame pastate, 8) 1/3 dalį 1000 Lt vertės šiltnamyje, 9) ½ dalį 30 000 Lt vertės garaže (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10) 1/3 dalį 2000 Lt vertės kiemo statiniuose, 11) 1/3 dalį 500 000 Lt vertės 4326 kv. m žemės sklype. Priteisė G. S. iš A. L. 54 833 Lt kompensaciją už A. L. tenkančią G. S. 1/5 dalį gyvenamojo namo nuosavybės ir padidino 1/5 dalimi (iki 2/5 dalių) A. L. nuosavybės dalį bendrojoje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybėje. Nustatė G. S. asmeninės nuosavybės teisę į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje: 1) ūkinį pastatą – garažą, žymimą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 48 kv. m, 2) pastatą – sandėlį, žymimą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 36 kv. m, 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 37 kv. m. Padidino L. S. ir A. L. dalį bendrojoje nuosavybėje ir nustatė jiems po ½ dalį nuosavybės teise į pagalbinius ūkio statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje: 1) viralinę, 2) tvartą, 3) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) ūkinį pastatą, 5) šiltnamį, 6) kiemo statinius. Nustatė G. S. asmeninės nuosavybės teisę į 1269,90 kv. m ploto dalį 4326 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nustatė L. S. ir A. L. po ½ dalį į 3056,10 kv. m ploto dalį 4326 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Priešieškinį atmetė.

Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai A. L. ir R. L. ieškiniu atsakovui G. S. prašo priteisti piniginę kompensaciją už rūsių įrengimą po įsiteisėjusiu teismo sprendimu padalintais (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančiais pastatais – garažu (duomenys neskelbtini) ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini). Rūsiai po pastatais nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai ar jų dalis ir įregistruoti viešame registre. Ieškovai nurodo, kad savo lėšomis įrengė rūsius po pastatais ir jais naudojosi, todėl atsakovas, kuriam nustatyta nuosavybės teisė į pastatus, turėtų ieškovms išsikeliant iš pastatų kompensuoti puse turto pagerinimo (rūsių įrengimo) išlaidų. Ieškovai reiškia ieškinį, remdamiesi CK 4.34 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu pagrindu.

CK 4.34 straipsnis numato, kad sąžiningas daikto valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas daikto pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes, negu daikto vertės padidėjimas. Ši norma skirta valdymo teisės gynimui ir suteikia teisę svetimą daiktą pagerinusiam valdytojui teisę reikalauti daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Atlygintina pagerinimo išlaidų suma negali viršyti daikto vertės padidėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje V. B. IĮ v. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-3-154/2008.)

Ieškovai A. L. ir Ramutis lėlys šioje byloje savo paaiškinimais, rašytine medžiaga apie statybinių medžiagų įsigijimą ir liudytojų M. S. bei J. S. parodymais, įrodinėjo, kad 1985-1990 metais po garažu (duomenys neskelbtini) ir sandėliu (duomenys neskelbtini) savo lėšomis įrengė rūsius (t. 1, b. l. 13-149). Kaip jau nustatyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, ieškovė A. L. šeimos lėšomis įrengė sandėlį (duomenys neskelbtini), tačiau jis nuo 1994-04-20 buvo įregistruotas nuosavybės teise po 1/3 dalį A. L., G. S. ir L. S., o garažo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 1994 m. buvo įregistruota po ½ A. L. ir G. S. vardu (t. 1, b. l. 80-85). G. S. naudojosi ½ dalimi garažo (duomenys neskelbtini) ir sandėlio (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-02 nutarties priėmimo. Ieškovai prašydami priteisti iš atsakovo G. S. pusę rūsių, esančių po sandėliu (duomenys neskelbtini) ir garažu (duomenys neskelbtini), įrengimo išlaidų, neprašo nuostolių, atsiradusių po 2009-10-02 nutarties priėmimo, kuomet baigėsi jų nuosavybės teisė į nurodytus pastatus, atlyginimo. Ieškovai vadovaujasi 2011-11-23 turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nustatyta ½ dalies požeminės garažo ir sandėlio tūrio ½ dalies atkuriamųjų (statybos) kaštų vertė – 11 990 Lt (t. 1, b. l. 10-89). Ieškovai prašo iš atsakovo priteisti pusę rūsių vertės. Ieškovai pagerino ne svetimą, o tuo metu jiems priklausantį turtą, kuris 1994 m. buvo įregistruotas kaip bendroji dalinė su atsakovu G. S. nuosavybė. Ieškovai ieškiniu prašo priteisti sandėlio ir garažo rūsių įrengimo išlaidas, kurios buvo patirtos ir nebuvo įvertintos atidalijant šalių turtą. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčiusiems santykiams netaikytinos pažeistų valdymo teisių gynimą reglamentuojančios teisės normos, reglamentuojančios svetimo turto apgerinimo išlaidų kompensavimą (CK 4.34 str. 3 d.).

CK 4.77 straipsnio 1 dalis numato, jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi būti atitinkamai pakeičiama. CK 4.77 straipsnio 2 dalyje nustatyti daikto ar jo vertės padidinimo padariniai, kai bendraturtis tai padaro neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo: tokiu atveju jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto; jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. CK 4.80 straipsnis reglamentuoja turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės tvarką, kuomet bendraturčiui atidalijama jo dalis (natūra, pinigine kompensacija, arba mišriu būdu) iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Ieškovai savo sąskaita padidino turto, kuris buvo vėliau įregistruotas kaip bendra dalinė su atsakovu nuosavybė, vertę ir šie turto pagerinimai negali būti atskirti nesužalojant daikto. Ieškovai turėjo teisę įvertinti garažą ir sandėlį kartu su po jais esančiais rūsiais, kurie, nors ir neįregistruoti kaip nekilnojamojo daikto dalis viešame registre, būtų atitekę bendrataučiui, kuriam teismas atidalytų turtą natūra, ir atitinkamai nustatyti kompensacijos kitiems bendraturčiams už šį turtą dydį. Ieškovai civilinėje byloje dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės prašė padalinti turtą jiems priteisiant turtą natūra, o atsakovui – pinigine kompensacija, ir turto balanse nurodė tik viešame registre įregistruotus garažą ir sandėlį be rūsių, rūsių vertė neatsispindėjo ir ieškovų pateikto dalijamo turto vertinimo ataskaitoje (t. 1, b. l. 81-82, 98, 104-105). Teismai atidalijo turtą atsižvelgdami į bendro turto masę – užimamą plotą, taip pat viso turto vertę – ir atitinkamai padalijo turtą ieškovei, atsakovui ir kitam bendraturčiui į tris dalis mišriu būdu – turtu ir pinigine kompensacija. Tai, kad ieškovai nepakankamai įvertino turtą, ir negavę norimų pastatų natūra, nurodo patyrę nuostolių, nes jiems nėra kompensuota turto pagerinimo išlaidų dalis, yra pačių ieškovų prisiimtos rizikos padarinys. Ieškovai šioje byloje prašo padidinti jiems atidalytos turto dalies pinigine kompensacija dydį, nes atsakovas įgijo didesnės vertės, nei buvo nustatyta, turto. Tačiau turto masės, vertės ir padalijimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais (CK 4.80 str., CPK 18 str., 182 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovai, nagrinėjamoje byloje reikšdami ieškinį dėl 11 990 Lt kompensacijos priteisimo, prašo ginti jų teises išieškant iš pažeidusio asmens nuostolius (CK 1.138 str. 1 d. 6 p.). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles turtinė prievolė, t. y. civilinė atsakomybė, atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu atsakovo civilinei atsakomybei – prievolei sumokėti ieškovams 11 990 Lt – atsirasti (CK 6.1 str., 6.245 str. 1 d.).

Šalys turi teisę įrodinėti savo reikalavimus ir atsikirtimus visomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau kitos šalių nurodytos rūsių statymo aplinkybės bei įrodymai neturi teisinės reikšmės ginčo pagal ieškovų pareikštą ieškinį išsprendimui, todėl teismas jų nevertina ir daugiau nepasisako (CPK 176 str. 1 d., 180 str., 185 str.).

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, ieškovų A. L. ir R. L. ieškinys atsakovui G. S. dėl 11 990 Lt piniginės kompensacijos už rūsių įrengimą priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.137 str., 4.74 str. 4 d., 4.80 str., 6.1 str., 6.245 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str., 263 str. 1 d.).

Atmetus ieškinį, atsakovui jo prašymu iš ieškovų solidariai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai, kurios, atsižvelgiant į suteiktas atstovės teisines paslaugas – atsiliepimo į ieškinį parengimą ir dalyvavimą 2012-03-05, 2012-04-16, 2012-05-29, 2012-08-03 – 2012-08-10 teismo posėdžiuose, neviršija rekomenduojamų dydžių (t. 1, b. l. 95-97, 109, t. 2, b. l. 33-34, CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.).

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes yra mažesnės, nei minimalus išieškotinas jų dydis (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš ieškovų A. L. ir R. L. 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo atsakovui G. S..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.