- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-111-253/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16508-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. L., R. L.
- Atsakovas
- G. S.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-111-253/2013
2013 m. sausio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. L. ir R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. L. ir R. L. ieškinį atsakovui G. S. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo G. S. 11 990 Lt piniginę kompensaciją už rūsių įrengimą po pastatu–garažu 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – garažas) ir pastatu–sandėliu 7I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – sandėliu), esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-08 nutartimi garažas ir sandėlis atiteko atsakovui, nors prieš tai pastatai priklausė ieškovams. Teismo nutartimi nebuvo išspręstas po pastatais esančių rūsių piniginės kompensacijos klausimas. Rūsiai buvo pastatyti 1985–1990 m. Pastatų rūsių atkuriamųjų darbų (statybos) kaštų vertė 2011-11-23 atliktu turto vertinimu nustatyta 11 990 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-21 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tarp jų – ir garažas 5I1p bei sandėlis 7I1p (įregistruoti adresu (duomenys neskelbtini)) yra atidalyti iš ieškovų ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės Lietuvos apeliacinis teismo 2009-09-08 nutartimi, kuria pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-04 sprendimas, priteisiant garažą ir sandėlį natūra atsakovui G. S., o ieškovams – piniginę kompensaciją. Teismas nustatė, kad įrengdami rūsius ieškovai pagerino ne svetimą, o tuo metu jiems priklausiusį turtą, kuris 1994 m. buvo įregistruotas kaip bendroji dalinė su atsakovu G. S. nuosavybė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčiusiems santykiams netaikytinos pažeistų valdymo teisių gynimą reglamentuojančios teisės normos, reglamentuojančios svetimo turto pagerinimo išlaidų kompensavimą (LR CK 4.34 str. 3 d.). Ieškovai civilinėje byloje dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės prašė padalinti turtą jiems priteisiant turtą natūra, o atsakovui – pinigine kompensacija, ir turto balanse nurodė tik viešame registre įregistruotus garažą ir sandėlį be rūsių, rūsių vertė neatsispindėjo ir ieškovų pateikto dalijamo turto vertinimo ataskaitoje. Teismai atidalijo turtą atsižvelgdami į bendro turto masę – užimamą plotą, taip pat viso turto vertę – ir atitinkamai padalijo turtą ieškovei, atsakovui ir kitam bendraturčiui į tris dalis mišriu būdu – turtu ir pinigine kompensacija. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog ieškovai nepakankamai įvertino turtą, ir negavę norimų pastatų natūra, nurodo patyrę nuostolių, nes jiems nėra kompensuota turto pagerinimo išlaidų dalis, yra pačių ieškovų prisiimtos rizikos padarinys. Ieškovai šioje byloje prašė padidinti jiems atidalytos turto dalies pinigine kompensacija dydį, nes atsakovas įgijo didesnės vertės, nei buvo nustatyta, turto. Tačiau teismas darė išvadą, kad turto masės, vertės ir padalijimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Teismas taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatė esant pagrindų atsakovo civilinei atsakomybei – prievolei sumokėti ieškovams 11 990 Lt – atsirasti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai A. L. ir R. L. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, ieškovai nurodė ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškinys buvo priimtas ir pradėtas civilinės bylos nagrinėjimo procesas. Jei teismas vertino, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, byla turėjo būti nutraukta LR CPK 293 str. 3 p. pagrindu. Pažymi, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi rūsių įrengimo po garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kompensavimo klausimas nebuvo spręstas. Pareikštu ieškiniu ieškovai neprašė keisti įsiteisėjusio teismo sprendimu nustatyto nuosavybės teisės klausimo, o reikalavo atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-08 nutartimi atsakovui nebuvo pripažinta nuosavybės teisė į po garažu esančius rūsius, tačiau faktiškai jis juos gavo ir valdo. Ginčo dėl rūsio patalpų buvimo fakto tarp šalių nėra. Mano, kad turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl pagerinimo išlaidų prisiteisimo, tuo pačiu išsprendžiant klausimą dėl nepagrįsto atsakovo praturtėjimo (LR CK 6.237 str. 1 d.). 2011-11-23 turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta ginčo rūsių dalių atkuriamųjų (statybos) kaštų vertė – 11 990 Lt, nenuginčyta, todėl ieškovų teisė į šią sumą yra pagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesuprato, kuo ieškovai grindžia ieškinį, kadangi negalima pritaikyti nei vieno teisėto pagrindo dėl kompensacijos išmokėjimo po patalpų atidalijimo. Nors ieškovai vadovavosi LR CK 4.34 str., tačiau ieškovai nėra ginčo pastatų savininkai. Atsakovo teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas 2009-09-08 nutartyje labai nuosekliai motyvavo, kokiu būdu atidalija pastatus, kokia kompensacija mokama už prarastą arba gautą nuosavybę, atsižvelgiant į pačios ieškovės pateiktą pastatų vertinimą. Nurodo, kad rūsiai yra pastatų priklausiniai ir, jeigu jie ir yra, juos ištiko pagrindinio daikto likimas, pastatus teismo sprendimu priteisus atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Be to, pažymi, kad teisme liudytojų parodymais įrodė, jog pats pastatė rūsių pastatus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl piniginės kompensacijos priteisimo apeliantams A. L. ir R. L. iš atsakovo G. S. už rūsių įrengimą po pastatais – garažu, plane pažymėtu 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėliu, plane pažymėtu 7I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta, šių pastatų atkuriamųjų darbų (statybos) kaštų vertė yra 11 990 Lt, o natūra pasiimti pagerinimo objektų neįmanoma nesugadinus pagrindinio daikto, t. y. pastatų – garažo ir sandėlio. Kompensacijos apskaičiavimą grindžia 2011-11-23 turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nustatyta, kad ginčo garažo požeminės dalies konstrukcijos ½ dalies atkuriamieji (statybos) kaštai – 3 870 Lt, o ginčo ūkinio pastato požeminės dalies konstrukcijos atkuriamieji (statybos) kaštai – 8 120 Lt, iš viso – 11 990 Lt.
Iš bylos medžiagos matyti, kad bendraieškių A. L. ir L. S. (įpėdinė – M. S.) ieškinio pagrindu Klaipėdos apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-427-524/2008 (apeliacinės instancijos Nr. 2A-310/2009). Minėtoje civilinėje byloje ieškovai prašė atidalyti iš bendrosios L. S., A. L., G. S. dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pastatus nurodytu būdu priteisiant ieškovų naudai natūra, o atsakovui G. S. iš ieškovų priteisti kompensaciją. Atsakovas G. S. buvo pateikęs priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi pastatais tvarką. Ieškovai buvo pateikę pažymą apie turto rinkos vertės nustatymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-310/2009, kuria pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-04 sprendimas, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tarp jo – garažas 5I1p bei sandėlis 7I1p, yra atidalytas iš buvusių ieškovų ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės. Minėtoje įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-08 nutartyje nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės (prejudiciniai faktai) (LR CPK 182 str. 2 p.).
Apeliantai nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-08 nutartimi atsakovui nebuvo pripažinta nuosavybės teisė į rūsius esančius po garažu, tačiau faktiškai jis juos gavo ir valdo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo rūsiai yra po garažu 5I1p ir sandėliu 7I1p ir yra neatsiejamai susiję, tačiau nėra įregistruoti viešame registre, nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ar nekilojamojo turto objektų priklausiniai. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-08 nutartimi minėti pastatai – garažas 5I1p bei sandėlis 7I1p, natūra priteisti atsakovui G. S., priteisiant ieškovams piniginę kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu įrodinėta, kad rūsiai po garažu 5I1p ir sandėliu 7I1p įrengti 1985–1990 m. Nustatyta, kad garažas 5I1p nuosavybės teise po ½ dalį viešajame registre buvo įregistruotas G. S. vardu (nuo 1994-04-20) ir A. L. vardu (dovanojimo sutarties pagrindu nuo 2004-04-13), o nuo 1994-04-20 sandėlis 7I1p buvo įregistruotas nuosavybės teise po 1/3 dalį A. L., G. S. ir L. S.. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju tarp šalių susiklosčiusiems santykiams netaikytinos LR CK 4.34 str. 3 d. nuostatos, kadangi rūsių įrengimo metu apeliantė A. L. pagerino ir jai priklausiusį turtą, kuris 1994 m. buvo įregistruotas kaip bendroji dalinė su atsakovu G. S. nuosavybė.
Įvertinusi bylos medžiagą, susidariusią faktinę bylos aplinkybių specifiką teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šioje byloje ieškinio reikalavimu iš esmės prašoma padidinti apeliantų piniginės kompensacijos dydį už atsakovui faktiškai atitekusią turto dalį po atidalijimo iš bendrosios dalinės bendraturčių nuosavybės. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad šiuo atveju netaikytinos ir LR CK 4.80 str. nuostatos, kadangi bendraturčių turto dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą turto balansą ir atitinkamos kompensacijos priteisimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Ankstesnėje civilinėje byloje ieškovai nurodė tik viešame registre įregistruotą bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą, tame tarpe ir garažą 5I1p bei sandėlį 7I1p, į turto masę neįtraukė po garažu ir sandėliu esančių rūsių, apie kurių egzistavimą jiems akivaizdžiai buvo žinoma, bei pateikė turto įvertinimą, kuriame atskirai neatsispindėjo rūsių po garažu ir sandėliu vertė. Šiais veiksmais ieškovai prisiėmė riziką, kad garažo 5I1p bei sandėlio 7I1p pagerinimo (po jais pastačius rūsius) vertė, šiuos pastatus priteisus natūra vienai šaliai, priešingai šaliai nebus kompensuota.
Apeliaciniame skunde apeliantai savo reikalavimą dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo grindžia ir nepagrįstu atsakovo praturtėjimu (LR CPK 6.237 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio reikalavimų ieškovai šiuo pagrindu negrindė bei neįrodinėjo bylos nagrinėjimo metu, todėl priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme šiuo aspektu byla nebuvo vertinta. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo motyvo nepasisako.
Išanalizavusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, šalių paaiškinimus ir įvertinusi bylos duomenų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-21 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio skundo netenkinus, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau jų nekonkretizavo, nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-21 sprendimą palikti nepakeistą.