Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja D. A., sekretoriaujant R. N., dalyvaujant pareiškėjo A. R. atstovei pagal įgaliojimą B. Š., atstovei advokatei I. L., suinteresuotiems asmenims E. V., jos atstovui advokatui V. K., J. A., jos atstovui advokatui G. G., nedalyvaujant pareiškėjui A. R., viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims E. V., J. A., suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. A. pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjui A. R., suinteresuotam asmenui E. V. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais E. V. pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjui A. R., suinteresuotam asmeniui J. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. A. su patikslintu pareiškimu sutiko (t.1., b.l. 123).

Pareiškėjas A. R. su pareiškimu sutiko (t.1., b.l. 183).

Pareiškėjas A. R. su pareiškimu nesutiko (t.2., b.l. 86).

2011-04-13 teismo protokoline nutartimi suinteresuoti asmenys Alytaus apskrities VMI ir notarė Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė E. J. buvo eliminuoti iš proceso, kaip neturintys jokio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi (t.2., b.l. 94).

Pareiškėjas A. R. ir suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais E. V., J. A. teismo posėdžio metu palaikė ir patvirtino aplinkybes, nurodytas jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Civilinė byla dalyje pagal pareiškėjo A. R. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais E. V. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. A. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atmestinas.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje keliami reikalavimai dėl M. R., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo, todėl sprendžiant dėl byloje pareikštų reikalavimų, turi būti vadovaujamasi 1964 m. CK normomis, reglamentavusiomis paveldėjimo teisinius santykius palikėjos mirties metu.

Dėl pareiškėjo A. R. pareiškimo.

Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbtini) ( mirties akto įrašo Nr. 209), kuri buvo jo žmona ( santuokos sudarymo akto įrašas Nr. 602), kad santuokoje jiems gimė dvi dukros, kurios šiuo metu yra ištekėjusios, tai E. V. ir J. A.. Pagal 1964 m. redakcijos CK 571 str., 573 str. 1 d. jis yra įstatyminis įpėdinis, pagal LR CK 5.13 str., pergyvenęs savo sutuoktinę, yra M. R. priklausančio dalies turto t.y., nekilnojamojo turto, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamojo namo ir gyvenamojo priestato, paveldėtojas su pirmos eilės įpėdinėmis t.y. savo dukromis E. V. ir J. A..

Šių metų gegužės mėnesį iš kaimynų išgirdo, kad jo dukra E. V. nori parduoti namą su gyvenamuoju priestatu, todėl, žinodamas savo dukros E. V. charakterį bei karštą jos būdą, išsigando, kad gali būti išmestas į gatvę. Taip pat sužinojo, kad jo buvusi sutuoktinė yra palikusi testamentą abiem dukroms. Dukra E. V. jau turi paveldėjimo teisės liudijimą, kuris jai buvo išduotas 2001-12-15, ir yra paveldėjusi 1/2 dalies turto jai priklausančio pagal testamentą.

2010 m. gegužės mėnesį jis kreipėsi į Alytaus miesto 3-ąjį notarų biurą su dokumentais paveldėjimo tikslu. Minėtame notarų biure sužinojo, kad praleido numatytą terminą palikimui priimti. Po jo žmonos M. R. mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdomas plotas 20,93 kv.m;, kuris 1981 metais buvo pradėtas rekonstruoti, pastatant dviejų aukštų mūrinį gyvenamąjį priestatą; ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdomas plotas 0,0391 ha (palikėjos žemės sklypo dalis 391/782). Kita dalis gyvenamojo namo be priestato ir žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso palikėjos seseriai D. K..

1981 m., dar esant palikėjai gyvai, bendromis jėgomis, jie pradėjo rekonstruoti senąjį namą, t.y. statyti dviejų aukštų priestatą, nes paaugus dukroms buvo reikalingas didesnis plotas. Minėtame name su priestatu jis nuolatos gyveno iki palikėjos mirties ir iki šiol; šiuo adresu yra deklaravęs ir gyvenamąją vietą.

Jis yra paprastas žmogus ir niekada gyvenime nebuvo susidūręs su paveldėjimu, todėl apie paveldėjimo tvarką ir terminus jam nebuvo žinoma. Jis su žmona, gyvendami santuokoje valdė nuosavybės teise žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat pasistatė gyvenamąjį priestatą, kuris nekilnojamojo turto kadastro registro byloje pažymėtas indeksais 5a2p ir 3a2/p, minėtą turtą iki žmonos mirties ir po jos mirties faktiškai valdė kaip savo ir gyvena jame iki šiol. Po motinos mirties kartu su juo gyveno ir faktiškai valdė po žmonos mirties likusį turtą ir jo dukra J. A.. Apie žmonos paliktą testamentą (dukroms) bei faktą, jog E. V. pagal testamentą po R. M. mirties yra priėmusi palikimą jam nebuvo žinoma. Esant šioms aplinkybėms laikė, kad yra paveldėjęs ir jam priklausančią dalį, kuri vėliau atiteks jo dukroms, nes po žmonos mirties yra priėmęs visus jos asmeninius daiktus (papuošalus, ražončių, dvi grandinėles su kryželiu ir su šventu medalionu, šventą paveikslą, nuotraukas), kuriuos saugoja iki šios dienos; visą laiką rūpinosi žmonos palikimu, namais, namuose esančiais daiktais. Po kilusio gaisro buvo pasamdęs žmogų suremontuoti pastatui, už darbą sumokėjęs (iš giminių duotų lėšų) ir pats, kiek sveikata leido, remontavęs ir tvarkęs namus, padedant kaimynams. Naujai suremontavus gyvenamojo priestato patalpas, sudėjo langus, uždengė stogą, taip atstatė namui po gaisro padarytą žalą. Dukrai Jolitai duodavo pinigų sumokėjimui už elektrą, kitiems mokesčiams. Mokėjo ir moka mokesčius, susijusius su namo išlaikymu. Prižiūrėjo ir prižiūri žemės sklypą (namų valdą). Iki šiol pagal savo galimybes rūpinasi namais, prižiūri juos ir faktiškai valdo kaip savo turtą. Tokie jo aktyvūs veiksmai per šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos nustatytą įstatymo terminą bei laikotarpį nuo palikėjos mirties iki šios dienos patvirtina faktiško valdymo faktą, bei jo norą ir sutikimą įgyti teises į palikimą, likusį po sutuoktinės mirties. 1964 m. CK 587 str. nuostatos reglamentuoja, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Akivaizdu, kad jis palikėjos turtą valdė kaip savo, juo naudojosi, rūpinosi iš karto po palikėjos mirties ir turtą valdo iki šios dienos, taigi yra teisinis pagrindas pripažinti, kad jis palikimą po M. R. mirties priėmė, faktiškai jį valdydamas. Šiuo metu turiu antrą neįgalumo grupę, šį faktą patvirtina medicininiai dokumentai.

Žmonos mirties dieną turėjo trečią neįgalumo grupę, sirgo epilepsija bei turėjo sveikatos sutrikimų, todėl apie kreipimąsi dėl palikimo priėmimo į notarų biurą jam nebuvo net minčių. Jis pasitikėjo savo dukromis, gyveno tame pačiame name, faktiškai valdė turtą, likusį po žmonos Be to, jo sutuoktinės M. R. mirties dieną, tai yra (duomenys neskelbtini) dieną, jam buvo reikalingas išlaikymas, kadangi jam buvo nustatyta trečia neįgalumo grupė.

Suinteresuotas asmuo J. A. palaikė pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, nes pagal LR CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Be to, jų tėvui motinos mirties dieną jau buvo nustatyta trečia invalidumo grupė ir jam jau buvo reikalingas išlaikymas, todė1 remiantis CK 5.20 str., jam priklauso teisė į privalomąją palikimo dalį, nes gyvendami santuokoje tėvai yra pasistatę priestatą, kuris kadastro registro byloje pažymėtas indeksu 5a2p ir 3a2/p ir yra jų santuokoje įgytas bendras turtas, tiek prieš motinos mirtį ir po motinos mirties, ir iki dabar tėvas gyvena minėtame priestate, jį prižiūri, remontuoja, čia yra deklaruota ir gyvenamoji vieta. Be to tėvas faktiškai po motinos mirties perėme jos visą turtą ( kilnojamuosius, nekilnojamuosius, asmeninius daiktus), faktiškai pradėdamas jį valdyti (b.l. 123).

Suinteresuotas asmuo E. V. nurodo, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės: po jos motinos M. R. mirties pareiškėjas nesitvarkė paveldėjimo dokumentų, nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ką pagal CK 5.50 str. turėjo padaryti per tris mėnesius; pareiškėjas žinojo, kad aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo M. R. asmeninė nuosavybė, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo pareiškimas nepagrįstas ir atmestinas vien dėl šios priežasties, nes jokių teisių į aukščiau nurodytą turtą pareiškėjas neturėjo ir neturi, todėl ir teisė privalomąją palikimo dalį jam negalėjo atsirasti ir neatsirado.

Be to, M. R. dar prieš mirtį, t.y. (duomenys neskelbtini) d. sudarė testamentą, pagal kurį jai priklausančią dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir visą kitą turtą lygiomis dalimis paliko savo dukroms E. V. ir J. A., kuri dar iki šios dienos nėra susitvarkiusi paveldėjimo dokumentų.

Pareiškėjo teiginiai, kad jis yra nedarbingas, serga epilepsija yra visiškai nepagrįsti, nes jis niekada nesirgo ir neserga epilepsija ar kita kokia liga. Šį faktą galima patvirtinti medicininiais dokumentais, tačiau pareiškėjas jokių jo teiginius dėl jo ligos pagrindžiančių dokumentų nepateikė, nors tai privalėjo padaryti (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms, kai pareiškėjas savo teiginius dėl savo ligos, o kartu ir priežasties, kuri lėmė pareiškėjo negalėjimą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo gavimo, grindžia vien savo teiginiais ir samprotavimais negalima laikyti pakankama ir juo labiau svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėjas praleido terminą paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra visiškai veiksnus ir per dešimt metų tikrai galėjo kreiptis į notarą ir susitvarkyti reikalingus paveldėjimo dokumentus bei apginti neva jo pažeistas teises, ko pareiškėjas nepadarė, nes apskritai pareiškėjas yra asmuo, kuris piktnaudžiauja alkoholiu ir jam niekada nerūpėjo nei šeima, nei jų motina M. R., nei jo dukterys, išskyrus alkoholį. Juo labiau, kad iš esmės aukščiau 'nurodytas nekilnojamasis turtas priklausė tik jos motinai asmeninės nuosavybės teise.

Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pareiškėjas A. R. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po M. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( mirties akto įrašo Nr. 209) (t.1., b.l. 7, 137), buvo jo žmona ( santuokos sudarymo akto įrašas Nr. 602) (t.1., b.l. 6, 139), kad santuokoje jiems gimė dvi dukros, kurios šiuo metu yra ištekėjusios, tai E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 138).

Po M. R. mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdomas plotas 0,0391 ha (t.1., b.l. 146, 152,153), piniginės indėlis banke (t.1., b.l. 144), negauta pensija, piniginė kompensacija (t.1., b.l. 142, 143).

M. R. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, pagal kurį jai priklausančią dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir visą kitą turtą lygiomis dalimis paliko savo dukroms E. V. ir J. A. (t.1., b.l. 140).

Testamentinė įpėdinė E. V. 2001-10-09 kreipėsi į Alytaus miesto 3-iojo notarų biuro notarę E. J. dėl palikimo priėmimo (t.1., b.l. 133), o 2001-12-15 - dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo (t.1., b.l. 136), kuris buvo išduotas 2001-12-15 d. į 1/2 dalį testatorės paveldimo turto, t.y. į l/4 dalį gyvenamojo namo bei į l/4 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), neišmokėtą pensiją, piniginę kompensaciją ir piniginius indėlius. (t.1., b.l. 157). Į paveldėtą nekilnojamą turtą E. V. nuosavybės teises įregistravo VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre (t.2., b.l. 11-14).

Testamentinė įpėdinė J. A. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl jai priklausantis dalis viešajame registre liko registruota testatorės vardu (t.2., b.l. 11-14).

1964 m. CK 592 str. 2d. numato, kad jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atkritusiam įpėdiniui, atitenka kitiems testamentiniams įpėdiniams ir padalijama tarp jų, lygiomis dalimis.

Taigi, nors pagal 1964 m. redakcijos CK 571 str., 573 str. 1 d. A. R. ir yra įstatyminis pirmos eilės įpėdinis, tačiau nors vienai iš testamentinių įpėdinių priėmus palikimą pagal testamentą, įstatyminis įpėdinis neturi teisės paveldėti likusios pagal testamentą nepaveldėtos dalies, nes tokiu atveju yra sprendžiamas tik paveldėjimo dalių padidėjimo klausimas tarp testamentinių įpėdinių.

Pareiškėjas savo teisę priimti pagal įstatymą palikėjos turtą įrodinėja tuo, kad jis su žmona M. R., gyvendami santuokoje ne tik valdė nuosavybės teise žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bet ir pasistatė gyvenamąjį priestatą, kuris nekilnojamojo turto kadastro registro byloje pažymėtas indeksais 5a2p ir 3a2/p, kurį iki žmonos mirties ir po jos mirties faktiškai valdė kaip savo, gyveno ir iki šiol gyvena.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo minimas turtas M. R. priklauso asmeninės, o ne jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl tokį turtą pareiškėjas galėtų paveldėti kaip įstatyminis įpėdinis tik tuomet, jei nebūtų testamento. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad santuokoje jis kartu su palikėja pastatė gyvenamąjį priestatą, nekilnojamojo turto kadastro registro byloje pažymėtu indeksais 5a2p ir 3a2/p, turėtų teisinę reikšmę tik tuomet, jeigu būtų nuginčyti viešojo registro duomenys apie paveldimo turto priklausomybę palikėjai asmeninės nuosavybės teise, ir į minimą priestatą būtų pripažinta bendroji jungtinė sutuoktinių teisė, tačiau tokių reikalavimų pareiškėjas nereiškė.

Paminėtų duomenų pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas neturi ir neturės pareiškėjui juridinės reikšmės, kadangi jis neturi teisės paveldėti testamentu palikėjos dukroms palikto viso palikėjai priklausiusio turto.

Kadangi pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas), todėl civilinė byla dalyje pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina.

Dėl suinteresuoto asmens J. A. pareiškimo.

Suinteresuotas asmuo J. A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašo Nr. 209, gyvenusi (duomenys neskelbtini). Jos motina gyveno santuokoje su mano tėvu A. R., jie santuokoje turėjo du vaikus J. A. ir E. V.. Jos motina paliko testamentą, pagal kurį jai priklausančią savo gyvenamojo namo dalį, esantį (duomenys neskelbtini) su kiemo įrenginiais ir visą kitą turtą, kuris jai priklauso, kur bebūna ir iš ko be susideda, paliko lygiomis dalimis abiem dukrom. Po motinos mirties jos sesuo E. V. sutvarkė paveldėjimo dokumentus ir įformino jai priklausančią savo turto dalį, savo vardu. Ji to nepadarė ir praleido LR CK 5.50 str. numatytą terminą palikimui priimti. Po motinos mirties dalį jos turėto turto t.y. drabužių, (naktinius marškinius, skarelę) indų, (salotinę, sausaininę, ąsotį), papuošalus (auksinius žiedus), antklodę, patalynės komplektus, užuolaidas, kilimą, bei kitus apyvokos daiktus, kuriais naudojasi ir šiandien, paveldėjo ji Taip pat galėjo naudotis jos tėvo A. R. gyvenamosios patalpos dalimi, ir ją tai tenkino, todėl ji nesikreipė pas notarus. Po savo motinos mirties ji priėmė jai priklausančią savo turto dalį ir faktiškai pradėjo ją valdyti, todėl kreiptis pas notarą nebuvo būtinumo.

Pareiškėjas A. R. nurodė, kad mirusioji M. R., sudarydama testamentą savo turtą lygiomis dalimis paliko abiems dukroms: J. ir E.. J. A. pagal testamentą palikimo nepriėmė, tačiau palikimas laikomas priimtu, kada paveldėtoja faktiškai pradėjo turtą valdyti. Jis su žmona M. R., gyvendami santuokoje valdė nuosavybės teise žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat pasistatė gyvenamąjį priestatą, kuris nekilnojamojo turto kadastro registro byloje pažymėtas indeksais 5a2p ir 3a2/p, minėtą turtą iki žmonos mirties ir po jos mirties faktiškai valdė kaip savo, gyveno ir iki šiol gyvena minėtuoju adresu. Po sutuoktinės mirties kartu su manimi gyveno ir faktiškai pradėjo valdyti po žmonos mirties likusį turtą ir jo dukra J. A.. Šiuo metu turi pareiškėjas turi neįgalumo grupę. Kadangi jo liga ir toliau progresuoja, nori, kad senatvėje juo pasirūpintų bent viena iš dukterų, o taip pat jam būtų nustatytas juridinis faktas, ir galėtų atlikti veiksmus susijusius su palikimo priėmimu ir pagal įstatymus jam priklausančios dalies sutvarkymu.

Suinteresuotas asmuo E. V. nurodo, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas. Ji sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad po jų motinos mirties dalį jos turėto turto, t.y. drabužių, indų, papuošalus bei kitus namų apyvokos daiktus, kuriais naudojasi ir šiuo metu, paveldėjo J. A.. Pažymi, kad po motinos mirties, ji įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į Alytaus miesto 3-iojo notarų biuro notarę E. J. dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo, kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini) į 1/2 dalį jų motinos paveldimo turto, t.y. į l/4 dalį motinai priklausančio gyvenamojo namo bei į l/4 dalį motinai priklausančio žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Gavus paveldėjimo teisės liudijimą, nuosavybės teises įregistravo VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre.

Tuo tarpu J. A., su kuo ji ir pati sutinka, dėl motinai prikiaususio turto paveldėjimo į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą į nesikreipė nei po motinos mirties, nei iki šios dienos, taip parodydama, kad jos visiškai nedomina motinos palikimas. Pažymėtina, kad ir šiuo metu VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre likusi l/4 dalis gyvenamojo namo ir l/4 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), yra registruota mirusios motinos vardu. Atsižvelgiant į tai, kad J. A. nepareiškė noro paveldėti pagal testamentą motinos turto, t.y. likusią l/4 dalį gyvenamojo namo ir l/4 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), dėl šios turto dalies paveldėjimo ji kreipėsi pas notarę dėl likusios dalies turto paveldėjimo.

Nurodo, kad ji, o ne J. A. motinos turtą valdė kaip savo, juo naudojosi, rūpinosi iš karto po motinos mirties ir turtą valdo iki šios dienos, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ji priėmė palikimą, o ne J. A., kuri visiškai tuo nesirūpino ir palikimo nepriėmė bei nepareiškė noro jo priimti, todėl J. A. teiginiai pareiškime, kad ji palikimą priėmė po mūsų motinos mirties ir valdo dalį turto kaip savo iki dabar yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys faktams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008). Kasacinio teismo pažymima, kad toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-439/2010; kt.).

Suinteresuotas asmuo J. A., prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos M. R. mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, teigia, kad po motinos mirties jis paėmė dalį jos turėto turto t.y. drabužių, (naktinius marškinius, skarelę) indų, (salotinę, sausaininę, ąsotį), papuošalus (auksinius žiedus), antklodę, patalynės komplektus, užuolaidas, kilimą, bei kitus apyvokos daiktus, kad galėjo naudotis jos tėvo A. R. gyvenamosios patalpos dalimi.

Ginčo, kad J. A. paėmė minimus palikėjos daiktus, tarp suinteresuoto asmens J. A. ir pareiškėjo A. R. bei suinteresuoto asmens E. V. nėra, nes jie šias aplinkybes pripažįsta ir neginčija, tačiau byloje nustatyta, kad J. A. iki motinos M. R. mirties ir po jos mirties negyveno motinai priklausiusio namo dalyje, kad ten gyveno jos sesuo E. V. – teismo posėdžio metu J. A. pati pripažino ir patvirtino šias aplinkybes, kad ištekėjusi 1996 metais ji išėjo gyventi pas savo vyrą, su kuriuo gyveno ir mirus motinai, todėl nematė būtinybės gyventi name, sudarančiame paveldimą turtą, kad dėl konfliktų savo šeimoje 2008 m. apsistojo su vaikais pas seserį E. V., pradėjusią gyventi pavedėtame name iš karto po palikėjos mirties, kur gyveno iki 2009 m. spalio mėnesio, todėl ji negalėjo paveldėti ir įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų, o J. A. nurodomi perimti motinos daiktai kvalifikuotini kaip namų apstatymo ir apyvokos reikmenys CK 574 str. prasme.

Kadangi paveldimame name po motinos mirties gyveno jos sesuo E. V., J. A. nurodytų namų apstatymo ir apyvokos reikmenų perėmimas šiuos daiktus paveldėti turinčių teisę asmenų sutikimu, jiems leidus, nagrinėjamoje byloje nėra vertintinas kaip palikimo priėmimas.

Be to, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas pradedant jį faktiškai valdyti, atsižvelgtina ir į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Bylos duomenimis nustatyta, kad be asmeninių daiktų palikėja turėjo ir nekilnojamąjį turtą – ½ dalį namo su ½ žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą jame po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame būste, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat jo priežiūra, prievolių, susijusiu su butu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).

Proceso dalyvių paaiškinimais ir liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad iki motinos M. R. mirties ir po jos mirties motinai priklausiusio namo dalyje, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi E. V., kuri naudojosi tiek namo dalimi, tiek joje likusiais daiktais, tiek prie jo esančiu žemės sklypu, mokėjo visus mokesčius, rūpinosi visu paliktu turtu, jį prižiūrėjo ir tvarkė, atlikdama remonto darbus, mokėdama mokesčius. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (t.2., b.l. 21, 62).

Tuo tarpu, kaip jau buvo nustatyta byloje, J. A. po savo motinos mirties, neapsigyveno (duomenys neskelbtini), taip pat byloje nėra pateikta ir įrodymų, kad ji, kaip bendraturtė, prisidėjo prie prievolių, susijusių su būstu ir prie jo esančiu žemės sklypu, vykdymo, mokesčių mokėjimo.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad palikimas atsiranda mirus palikėjui arba paskelbus jį mirusiu., Įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, turi jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminai,. Pagal CK 587 str. laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko kurį nors iš šių veiksmų: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba 2) kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimdamas palikimą arba jam tenkančią palikimo dalį, įpėdinis perima atitinkamą dalį palikėjo civilinių teisių. Tačiau palikimo priėmimas reiškia ne vien teisių, bet ir palikėjo civilinių pareigų perkėlimą įpėdiniui. Įtvirtindamas civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principą paveldėjimo teisėje, įstatymų leidėjas palikėjo teisių ir pareigų perkėlimą sieja su paties įpėdinio valia šias teises priimti ar nuo jų atsisakyti. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam, tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Priimdamas palikimą kaip turtą, nuosavybėse teise priklausiusį palikėjui jo mirties metu, įpėdinis siekia įgyti nuosavybės teises į šį turtą nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str. 1d.) Asmens valia civiliniuose teisiniuose santykiuose sukuria teisines pasekmes, jeigu turi objektyvią išraišką. CPK 587 str. nenumato, kad palikimo priėmimas gali būti atliekamas tylėjimu ar neveikimu. Priešingai, įstatyme įvardyto turto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs veiksmai, nukreipti įgyti teisę į paveldimą turtą.

Asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į pavedimą turtą. (LAT 2001-01-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-7/2001, Biuletenis Nr. 15, psl. 102-110).

Iš J. A. paaiškinimų matyti, kad valdymas paveldimo turto be motinai priklausius asmeninių daiktų paėmimo pasireiškė tokiais jos veiksmais: lankymusi pas tėvą, padėjimu tėvui atlikti remontą jo gyvenamose patalpose, šių patalpų priežiūra, jas sutvarkant ir išplaunant, aplinkos tvarkymu, tačiau net ir šias minimas aplinkybes patvirtinus liudytojams, vien minėti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina J. A., kaip testamentinės įpėdinės valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimu turtu kaip savo nuosavybe. Tokie J. A. veiksmai yra būdingi šeimos santykiams ir vertintini kaip dukros pagalba, parama artimam giminystės ryšiais žmogui – jos tėvui, o ne jos siekis įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Taip pat J. A. nurodo, kad 2008 m. atsikrausčius gyventi pas E. V., mokėjo kartu su seserimi mokesčius, prisidėjo prie pečiaus pastatymo, tačiau ir šie jos veiksmai nevertinti kaip aktyvūs veiksmai, nukreipti įgyti teisę į paveldimą turtą – gyvendama pas seserį jos sutikimu, J. A., naudodamasis būstu, privalėjo ir prisidėti prie mokesčių mokėjimo ir kitų būsto išlaikymo išlaidų.

Pažymėtina ir tai, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, tai yra įpėdinių valios išreikšimas aktyviais veiksmais per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą (LAT 1999-11-15 civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/99), todėl tokie J. A. veiksmai, kaip prisidėjimas prie mokesčių mokėjimo ir kitų su būsto išlaikymu susijusių išlaidų praėjus daugiau kaip septyneriems metams po palikimo atsiradimo dienos, negali būti vertintini kaip faktinis palikimo valdymas, kadangi ji aktyvius veiksmus užvaldant palikėjo turtą po jo mirties turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. iki 2001-11-14, nes palikėja M. R. mirė (duomenys neskelbtini).

Kokius konkrečiai aktyvius veiksmus atliko J. A. per šešis mėnesius nuo palikimo priėmimo dienos, kurie būtų vertintini kaip faktinis paveldimo turto valdymas kaip savo nuosavybe, jos siekis įgyvendinti nuosavybės teises į paveldimą turtą, nenurodė nei vienas apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas.

Vertintina ir tai, kad 2009-11-30 notaras informavo J. A. ir kvietė ją realizuoti savo teisę į paveldėjimą (t.1., b.l. 158), bet nežiūrint to, ji ir toliau neatliko jokių aktyvių veiksmų, patvirtinančių jos norą paveldimą turtą įgyti nuosavybės teisę, o į teismą kreipėsi tik tuomet, kai Alytaus rajono apylinkės teisme buvo užvesta dabar nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Tokiu būdu, įvertinus visus byloje surinktus duomenis teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo J. A. neįrodė, kad po motinos mirties per šešis mėnesius ji priėmė palikimą, kad ji faktiškai būtų vykdžiusi palikto nekilnojamojo turto savininko (bendraturčioi) pareigas ir valdžiusi šį turtą kaip savo, nes vien įvardytų palikėjos namų apyvokos daiktų paėmimas neįrodo fakto, jog ji priėmė motinos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, todėl yra pagrindas atmesti jos pareiškimą.

Dėl suinteresuoto asmens E. V. pareiškimo.

Suinteresuotas asmuo E. V. nurodė, kad jos motina M. R. mirė (duomenys neskelbtini) d., tačiau ji dar gerokai prieš savo mirtį, t.y. (duomenys neskelbtini) d. buvo sudariusi testamentą, pagal kurį jai priklausančią ½ dalį pastato-gyvenamojo namo ir ~ žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) ir visą kitą turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, lygiomis dalimis paliko savo, dukroms E. V. ir J. A.. Po motinos mirties ji įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarę E. J. dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo, kuris buvo išduotas 2001-12-15 į 1/2 dalį jų motinos paveldimo turto, t.y. į l/4 dalį motinai priklausančio gyvenamojo namo bei į l/4 dalį motinai priklausančio žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, nuosavybės teises įregistravo VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Jos sesuo J. A. dėl motinai priklausiusio turto paveldėjimo į notarų biurą pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatomis per 6 mėnesius nesikreipė nei po motinos mirties, nei iki šios dienos, todėl ji faktiškai priėmė ir valdo ir likusią ¼ dalį. Dėl šios turto dalies paveldėjimo ji taip pat kreipėsi pas notarę- E. J., kuri jai paaiškino, kad norint įforminti savo paveldėjimo teises į jos motinai priklausantį likusį turtą, reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatant kad jos sesuo J. A., mirus jų motinai M. R., jos palikimo nepriėmė ir jo nevaldo faktiškai, kad šį palikimą priėmė ir faktiškai valdo ji. Kadangi l/4 dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) iki šiol yra registruota mirusios motinos vardu, norint šį turtą paveldėti ir užregistruoti savo vardu, jai teismine tvarka reikia nusistatyti šį palikimo priėmimo faktą. Pažymi, kad nuo pat motinos mirties iki šiol ji šiuo turtu rūpinasi, šį pastatą-gyvenamąjį namą su žemės sklypu prižiūri ir faktiškai jį valdo. Ji visą laiką mokėjo ir tebemoka visus komunalinius mokesčius, t.y. mokesčius už ryšio paslaugas, už elektrą, už vandenį, šiukšlių išvežimą, žemės mokestį ir kitas paslaugas, ką patvirtina pridedami rašytiniai įrodymai. Nurodo, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, kai kiti įpėdiniai patys ten neapsigyveno, nes turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui, o pretenzijas pareiškė tik po to, kai jis pats kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, 2000 m. CK 5.51 straipsnis). Akivaizdu, kad savo motinos turtąji valdė kaip savo, juo naudojosi, rūpinosi iš karto po savo motinos mirties ir turtą valdo iki šios dienos, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ji palikimą po savo motinos mirties priėmė, faktiškai jį valdyti (t.2., b.l. 2-7).

Pareiškėjas A. R., nesutikdamas su E. V. pareiškimu, nurodė, kad yra neįgalus, todėl nežiūrint palikimo, jam priklauso palikimo privalomoji dalis, kad dalis paveldimo turto priklauso bendra jungtinių sutuoktinių nuosavybe, o kitą dalį jis priėmė faktiškai valdydamas paveldimą turtą, t.y. kad jis su žmona M. R., gyvendami santuokoje valdė nuosavybės teise žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat pasistatė gyvenamąjį priestatą, kuris nekilnojamojo turto kadastro registro byloje pažymėtas indeksais 5a2p ir 3a2/p, kad minėtą turtą iki žmonos mirties ir po jos mirties faktiškai valdė kaip savo, gyveno ir iki šiol gyvena minėtuoju adresu.

Suinteresuotas asmuo J. A., nesutikdama su E. V. pareiškimu, nurodė, kad ir ji yra priėęmusi palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t.y. po motinos mirties paėmė dalį jos turėto turto t.y. drabužių, (naktinius marškinius, skarelę) indų, (salotinę, sausaininę, ąsotį), papuošalus (auksinius žiedus), antklodę, patalynės komplektus, užuolaidas, kilimą, bei kitus apyvokos daiktus, kuriais naudojasi ir šiandien, taip pat galėjo naudotis jos tėvo A. R. gyvenamosios patalpos dalimi, ir ją tai tenkino, todėl ji nesikreipė pas notarus.

Kaip jau buvo pasisakyta teismo sprendime dėl pareiškėjo pareiškimo, teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis), ir tik esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 444, 445 straipsniai).

Suinteresuotas asmuo su savarankiškai reikalavimais prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad ji po savo motinos M. R., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, kurį testamentu buvo palikusi J. A.: ¼ dalį pastato, - gyvenamojo namo ir ¼ dalį 0,782 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bei faktiškai jį valdo ir juo disponuoja.

Teismo jau yra nustatyta, kad mirus M. R., liko jai priklausęs turtas, kurį jį testamentu lygiomis dalimis paliko savo dukroms E. V. ir J. A., kad testamentinė įpėdinė E. V. palikimą priėmė 2001-10-09 kreipdamasi su pareiškimu į Alytaus miesto 3-ojo notarų biuro notarę E. J. ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į 1/2 dalį testatorės paveldimo turto, o testamentinė įpėdinė J. A. nesikreipė įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl jai priklausanti kita pusė paveldimo turto liko nepaveldėta.

Vadovaujantis 1964 m. LR CK 587 str. 1d., palikimo neleidžiama priimti dalinai arba su sąlyga. Be to, pagal 1964 m. LR CK 587 str. 2 d., įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėdavo paveldimą turtą valdyti arba kai jis paduodavo palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimant palikimą, kai paveldimas turtas pradedamas valdyti, įpėdinis savo valią turėdavo išreikšti konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodytų, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Vadovaujantis 1964 m. LR CK 587 str. 3 d., palikimas turėjo būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. V. jau yra priėmusi palikimą, todėl nėra teisinės būtinybės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – likusio pagal testamentą kito testamentinio įpėdinio nepaveldėto palikimo dalį, nustatymo, kai kitas testamentinis įpėdinis nepriima palikimo įstatyme nustatytais būdais, nes tokiu atveju 1964 m. CK 592 str. 2d. numato palikimo dalių padidėjimą, t.y. jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu, savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atkritusiam įpėdiniui, atitenka kitiems testamentiniams įpėdiniams ir padalijama tarp jų, lygiomis dalimis.

Taigi, testamentinei įpėdinei J. A. įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo nei kreipiantis į notarą, nei pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, jai priklausanti dalis pagal minimą įstatymo nuostatą atitenka E. V., kuri dėl palikimo dalies, priklausiusios atkritusiam įpėdiniui, turi teisę kreiptis į notarą neteismine tvarka.

Kadangi pagal CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, o faktas, kurį prašė nustatyti suinteresuotas asmuo E. V. , yra patvirtintas dokumentais apie palikimo priėmimą, ir savo teisę į likusią palikimo pagal testamentą dalį suinteresuotas asmuo E. V. gali realizuoti neteismine tvarka, todėl priėmus tokį pareiškimą teisme, yra pagrindas civilinę bylą dalyje dėl suinteresuoto asmens E. V. pareiškimo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Iš pareiškėjo A. R., suinteresuotų asmenų J. A. ir E. V. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265-270 str. ,

n uspre ndžia:

Civilinę bylą dalyje pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nutraukti.

Civilinę bylą dalyje pagal suinteresuoto asmens su savarankiškai reikalavimais E. V. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nutraukti.

Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotų asmenų J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 22,62 Lt (dvidešimt du litus 62 ct) kiekvienam išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr(duomenys neskelbtini)., esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.