Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laivės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu: dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. K. priteista Kauno teritorinei ligonių kasai 96,48 Eur (devyniasdešimt šeši eurai 48 centai) turtinei žalai atlyginti.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju nuspręsta į bausmę įskaityti D. K. laiką, praleistą sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., tai yra vieną parą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 22.00 val. būdamas bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su S. M., agresyviai nusiteikęs ir panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą - tempdamas už plaukų, stipriai suspausdamas rankos žastą, suėmęs rankomis už kaklo smaugdamas, suduodamas du kartus kumščiu į galvos sritį, padarydamas odos nubrozdinimą kaklo srityje, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje šlaunyje, kairio skruosto sumušimą, kas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kairės pusės apatinio žandikaulio išnirimą, kas laikoma nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po to grasino sakydamas „papjausiu tave“, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai S. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei grasino nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo D. K. kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

6. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012).

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. K. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Pirmosios instancijos teismas D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nors nuteistasis atlygino nukentėjusiajai S. M. dėl sulaužytų akinių padarytą turtinę žalą ir pastaroji byloje civilinio ieškinio nereiškė, tačiau šią aplinkybę pripažinti D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. Nuteistojo nusikalstamais veiksmais žala buvo padaryta ne tik nukentėjusiajai S. M., bet ir Kauno teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiajai suteikto gydymo, kuris buvo reikalingas dėl D. K. smurtinių veiksmų. Teismui nepateikta duomenų, kad ši žala būtų atlyginta ar kad nuteistasis būtų susitaręs su Kauno teritorine ligonių kasa dėl minėtos žalos atlyginimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas savo noru atlygino arba pašalino padarytą žalą. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis inkriminuotas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad D. K. padarė du nesunkius tyčinius baigtus smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad nusikalstamas veikas D. K. padarė išnykus teistumui, tačiau praeityje būdamas 2 kartus teistas taip pat ir už smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą. Pastebėtina, kad tiek dabartinius nusikaltimus, tiek ir nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dabartiniai nusikaltimai padaryti prieš nusikaltimų padarymo metu jam buvusį artimą asmenį – draugę, intensyviai smurtauta ir grasinta mažamečio vaiko akivaizdoje. Nors nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, atlygino žalą už sulaužytus akinius, tai jo veiksmų pavojingumo nemažina, o tik leidžia spręsti, kad jis suprato savo neteisėto elgesio pasekmes ir nagrinėjamu atveju siekė jas sumažinti. Vertindamas D. K. asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo baustumus administracine tvarka. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus duomenys patvirtina, kad D. K. per paskutinius vienerius metus 3 kartus baustas administracine tvarka (už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, viešosios rimties trikdymą, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą apsvaigus nuo alkoholio). Jis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Anksčiau D. K. buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, taip pat taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Nuteistasis laikėsi jam paskirtų įpareigojimų, tačiau, kaip matyti iš to, kad jis ir vėl padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tai jo nuo naujų nusikaltimų darymo neatgrasė. Paminėtos aplinkybės rodo ne tik nusikalstamų veikų, bet ir paties nuteistojo pavojingumo laipsnį. Nuteistasis linkęs veikti priešingai teisės normoms, gyvenimo būdo nekeičia, ilgalaikių išvadų nedaro, jo veikos pasižymi smurtiniu pobūdžiu, jo neteisėtam elgesiui įtakos turi alkoholio vartojimas. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nors BK 138 straipsnio 1 dalies ir BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijose greta laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir švelnesnės bausmės, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, D. K. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Tiek už BK 138 straipsnio 1 dalyje, tiek už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą nuteistajam paskirta šiek tiek mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė (skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje klaidingai nurodyta, kad didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė). Todėl laikyti šias bausmes aiškiai per griežtomis nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra jokio pagrindo. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, tad ir galutinė subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Be to, nors pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam D. K. laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgęs į tai, kad jis atlygino nukentėjusiajai S. M. padarytą žalą, jos atsiprašė, teismas nusprendė atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirdamas tikslingus, į D. K. asmenybę orientuotus draudimus ir įpareigojimus, kurie nuosekliai jų laikantis padarytų teigiamą poveikį D. K., o tuo pačiu ir užtikrintų jam realias galimybes pasitaisyti būnant laisvėje. Todėl konstatuoti, kad nuteistajam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė ir ją dar labiau švelninti nėra pagrindo.

10. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.