Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas 2 kartus:

1) 2012 m. vasario 8 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;

2) 2018 m. spalio 11 d. Alytaus apylinkės nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, galutine bausme laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus, 2019 m. lapkričio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs;

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 22.00 val. būdamas bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su S. M., agresyviai nusiteikęs ir panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą - tempdamas už plaukų, stipriai suspausdamas rankos žastą, suėmęs rankomis už kaklo smaugdamas, suduodamas du kartus kumščiu į galvos sritį, padarydamas odos nubrozdinimą kaklo srityje, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje šlaunyje, kairio skruosto sumušimą, kas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kairės pusės apatinio žandikaulio išnirimą, kas laikoma nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po to grasino sakydamas „papjausiu tave“, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai S. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei grasino nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. jis pasėdėjo bare (duomenys neskelbtini) ir sugalvojo nuvažiuoti į Kauną pas S. M.. Paprašė draugo pavežti, jis nuvežė ir paliko jį pas S. M.. S. M. jį įleido, jie pabuvo. Tada jis paėmė S. M. telefoną, kad išsikviestų draugą, o ji pasakė, kad neduos telefono. Ji pradėjo rėkti ant jo, jie kivirčijosi. Jis norėjo pabučiuoti S. M., paėmė ją už rankos ir bandė prisitraukti. Jis ir už kaklo jai paėmė, bet tai nebuvo smaugimas. S. M. pradėjo trūkti oro, tai jis ją nuvedė į balkoną. Ji išsigandusi paskambino broliui ir brolis jam liepė išeiti. Jis išėjo, bet vėliau sugrįžo, nes norėjo susitaikyti su S. M., tačiau ji jo neįsileido ir iškvietė policiją. S. M. buvo jam pasakiusi nebevažiuoti, nes jie buvo truputį apsipykę. Išvadino ją ožka, kobra. S. M. vaikas nereagavo į juos, jis sėdėjo lovoje ir žaidė su planšete. Smurto nebuvo, netampė jis jos. Pripažįsta, kad jis pastūmė S. M., gal nuo to jai sužalojimai gavosi. Už plaukų netampė. Jis negrasino papjauti S. M.. Į įvykio vietą buvo atvykęs jo brolis, sakė jam važiuoti namo. Po įvykio su S. M. vieną kartą buvo susitikę. Ji labai jautri, jai buvo šokas ir ji buvo nustebusi, kad jis gali toks būti. Jo ranka kruvina buvo dėl to, kad iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jį su ranka valėsi. S. M. akinius sulaužė, kai norėjo prisitraukti ją prie savęs. Kaltinamasis savo paskutiniame žodyje, išklausęs prokurorės baigiamąją kalbą ir pasiūlytas jam bausmes, pripažino padarytas nusikalstamas veikas ir prašė jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs kam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, ypač duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais, bylos rašytine medžiaga, vaizdo įrašais.

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad kaltinamasis D. K. yra buvęs jos draugas. Iki įvykio jį pažinojo apie 2-3 mėnesius, susipažino internetu per Facebook birželio mėnesį. Jie artimai bendravo. Ji turi 3 metų vaiką. 2020 m. rugpjūčio 6 d. D. K. parašė jai, kad atvažiuos kavos. Jis atvyko apie 22 val., ji įsileido jį. D. K. norėjo pasiimti jos telefoną ir paskambinti draugui, o ji telefono nedavė, todėl jie pradėjo kivirčytis. Pradėjo šaukti vienas ant kito ir D. K. paėmė ją už abiejų rankų ir nestipriai suspaudė. Ji tada buvo labai išsigandusi, streso būsenoje. Ji parašė per Facebook D. K. broliui D. K., kad atvyktų jį pasiimti. D. buvo išgėręs vieną butelį alaus. Ji buvo išsigandusi, nes jis niekada taip nesielgdavo. Jai pasidarė silpna, todėl D. K. paėmė ją už rankų ir nešė į balkoną, kad ji įkvėptų oro. Pradėjus ginčytis ji išsigando riksmo ir liepė D. K. išeiti. D. K. jos atsiprašė ir atlygino žalą, sumokėjo 170 eurų už sulaužytus akinius.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą 1 t., b. l. 6–7.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja S. M. parodė, kad ji prieš du mėnesius susipažino su vyriškiu vardu D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., su kuriuo draugavo, susitikinėjo kaip pora, tačiau gyveno atskirai vienas nuo kito, bendros buities nevedė ir kitais stipriais ryšiais nėra susiję. Kadangi D. yra labai pavydus ir įtarus, pastoviai nepagrįstai priekaištaudavo jai, ji prieš kelias dienas pasakė jam, kad nori nutraukti jų tarpusavio santykius ir nebendrauti su juo. 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 22:00 val. D. atėjo pas ją į butą neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. Jis pradėjo ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tąsė ją už plaukų bei stipriai suėmęs už žasto, stipriai suėmęs rankomis jai už kaklo, smaugė ją, po to sudavė du kartus kumščiu jai į galvą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Po to jis iš kišenės išsitraukė peilį ir laikydamas jį rankoje, grasino jai sakydamas: „Papjausiu tave“. Visa tai vyko buto kambaryje. Minėtus jo grasinimus ji suprato kaip labai realius, kad jis tikrai gali savo grasinimus įgyvendinti. Ji labai išsigando, pradėjo verkti ir šaukti, kad jis apsiramintų ir nieko jai nedarytų. Minėtas peilis galimai buvo su dėklu, viso apie 20 cm ilgio. Ji peilio gerai neįsidėmėjo, kadangi buvo labai išsigandusi, šoko būsenoje. Šio įvykio metu ji savo mobilaus ryšio telefonu, programėle „Messenger“ parašė žinutę D. broliui D., kad D. ją muša, kad šis atvažiuotų ir jį išvežtų bei nurodė savo adresą. Tą žinutę iškart ištrynė, kad D. jos nepamatytų, kadangi jis vis paimdavo jos mobilaus ryšio telefoną. D. jai skambino ir telefonu kalbėjo su D.. Po to D. paskambino jo tėvas, liepė išeiti iš jos buto. Tada D. dar labiau įsiuto. Po kiek laiko atvažiavo D., o ji tuo tarpu su savo sūnumi U. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris matė visą įvykį, išbėgo į lauką, o D. su savo broliu liko bute kalbėtis. Vėliau jie abu išėjo iš buto, D. pasakė, jog pasikalbėjo su D., kad viskas bus gerai ir kad D. pas ją nebegrįš. Jai grįžus namo, maždaug po 5-10 minučių, prie buto durų vėl atėjo D. ir pradėjo stipriai trankyti į duris bei skambinti durų skambučiu. Ji jo neįsileido ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę D. sulaikė. Šio įvykio metu jai buvo padaryta fizinė ir moralinė žala, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (b. l. 7).

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad D. K. jos nesmaugė, bet laikė už rankų, vadino necenzūriniais žodžiais, už plaukų netąsė. Ji buvo išsigandusi ir norėjo, kad policija D. K. išvestų iš jos namų ir kad jis daugiau neateitų. D. K. buvo suėmęs jai už kaklo ir buvo likusi žymėlė, bet ekspertas apžiūrėjo, pasakė, kad čia nuo seniau.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė nukentėjusiosios S. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 70–71.

Nukentėjusioji S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tvirtina savo pareiškime išdėstytas aplinkybes. Taip pat nori papildyti, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 21.30 val. atvyko pas ją neblaivus D. K.. Ji nematė, ar jį kas atvežė, bet kitą dieną matė automobilį, kuris priklauso jo tėvui. D. pas ją atvažiavo į namus aiškintis santykių, nes jie buvo dvi dienas išsiskyrę. Prieš pat atvažiuojant jis parašė SMS žinutę, kad ji kaistų kavą, o ji jam tada paskambino ir prašė, kad nevažiuotų. D. yra labai pavydus, net nenormaliai pavydus, todėl ji buvo nutarusi su juo nutraukti visus ryšius. Atvykęs D. buvo labai stipriai neblaivus, ji jo labai išsigando, prašė, kad važiuotų namo. Jis vis tiek atėjo į butą. Ji labai išsigando, dar rašė D. broliui, kad atvažiuotų jį paimti, nes jis neblaivus, daužo viską. Ji tiek išsigando, kad jai prasidėjo priepuolis, kurio metu trūko oro, negalėjo įkvėpti. Prašė D., kad iškviestų greitąją, tuo metu ant rankų laikė savo vaiką, o D. ją su vaiku nuvedė į balkoną. Ji vis prašė D., kad kviestų greitąją, o jis sakė, kad va, kvėpuok ir pakėlęs ją su vaiku persvėrė per balkoną ir sakė, kad išmes pro balkoną, įžeidinėjo ją. Tada ji pradėjo garsiai šaukti ir D. juos parvedė atgal į kambarį. Kai buvo kambaryje, D. pradėjo stumdytis, tampė ją už plaukų, suėmė ir suspaudė už abejų rankų žastų, stipriau suspaudė kairę ranką. Ne iš karto visus smūgius, bet D. jai sudavė kumščiu į veidą, dėl to sulankstė akinius, tada į veido kairę pusę, po to du ar tris kartus į galvos plaukuotą dalį. Vėliau D. išėjo į balkoną parūkyti, o ji atrakino buto duris, kad galėtų ateiti D. brolis D.. Ji su D. stengėsi kalbėti kuo gražiau, kad jis daugiau jai nieko nedarytų. Kai atėjo D., ji su vaiku nuėjo į virtuvę, o D. dar bandė eiti prie jos, bet D. neleido. Ar jie mušėsi, ji nežino, bet jie garsiai kivirčijosi, D. D. sakė, kad ko jis lenda prie jos, dar vaikas yra. Po to D. su D. išėjo kartu iš buto, bet po kokių 10 min. D. vėl grįžo prie buto durų. Jis skambino, beldė į duris, bet ji nedarė ir iškvietė policiją. Pareigūnai D. rado gatvėje ir sulaikė. Ji 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo pas teismo med. ekspertus pagal jai išduotą užduotį. Ją apžiūrėjo, tačiau jai labai skaudėjo žandikaulį ir skausmas nemažėjo, todėl ji 2020 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi pas šeimos gydytoją E. R., „(duomenys neskelbtini)“ Šiaurės klinikoje. Ją apžiūrėjusi gydytoja skubos tvarka davė siuntimą vykti pas žandikaulio specialistą. Ji nuvyko į Kauno klinikas, kur jai buvo nustatyta smilkininio sąnario pakitimas. Jai atstatė žandikaulį, per jėgą laužė. Po savaitės vėl turės apsilankyti apžiūrai dėl tolimesnio gydymo. Dabar dėl žandikaulio traumos negali normaliai kalbėti, negali valgyti nieko kieto, jaučia skausmą ir diskomfortą. Ji labai bijo D., nes jis iki dabar jai nuolatos rašinėja žinutes, grasina, kad jei jis sės į kalėjimą, tai jau suplanuotas susidorojimas su ja. Rašinėja per bendrus žaidimus, kuriasi įvairias anketas ir jai rašinėja, ji jį užblokuoja, o jis vėl susikuria kitą anketą ir jai rašo. D. mama jai taip pat rašo, kad ji atsiimtų pareiškimą, kad susitaikytų su D.. Žinutes pateiks el. paštu. Ieškinio nereikš, nori tik, kad D. nesiartintų prie jos (b. l. 70–71).

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji iš dalies kalbėjo tiesą. Dėl žandikaulio parašyta netiesa, nes jis galėjo išsinerti, kai ji per stipriai išsižiojo. Žinutes jai siuntė D. K. mama, nes norėjo susitaikyti. Ji buvo pikta ant D. K., todėl taip ir pasakojo, rodė tas žinutes. Dabar D. K. jos atsiprašė, kartu jie negyvena.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė nukentėjusiosios S. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 79.

Nukentėjusioji S. M. 2020 m. spalio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nori patikslinti aplinkybę dėl grasinimo peiliu. 2020-08-06 įvykio metu ji buvo labai išsigandusi, šoko būsenoje, todėl duodama parodymus sakė, kad jai D. K. grasino peiliu. Tačiau po įvykio, kai jau nusiramino ir apgalvojo įvykusią situaciją, suprato, kad gal ji peilio nematė. Jai D. sakė žodžius „papjausiu tave“, o ji, būdama labai išsigandusi, turbūt pagalvojo, kad jis turi peilį. Negali pasakyti, ar jis jį tikrai turėjo, nes tuo metu dėl didelės baimės jai gali būti, kad pasirodė, jog jis turi peilį. Po to, kai D. išėjo iš namų, ji namuose peilio, su kuriuo jai galėjo grasinti D., nerado. Dėl jai padarytų sužalojimų civilinio ieškinio nereikš (b. l. 73).

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad dabar įvykį prisimena geriau. Dėl peilio gali paaiškinti, kad tai buvo vaikiškas peilis, vėliau jį rado. Peilio ji nematė, tik girdėjo, kad D. K. sakė, kad papjaus ją. D. K. ją nuvedė į balkoną. Vaikas gulėjo lovytėje. D. K. sakė, kad, jeigu sės į kalėjimą, tai susidoros, bet gal juokais taip sakė, nes buvo išgėręs. Jis išgerdavo ir būdavo labai pavydus. Žandikaulis anksčiau išniręs jai nebuvo, tik tąkart. Ji jautė žandikaulio skausmą, bet jis nebuvo stiprus. D. K. trenkė jai į kairią veido pusę, į skruostą prie ausies. Dabar D. K. ji nebijo, nes jie susitaikė, bet įvykio metu bijojo. Nepastebėjo, kada nukrito akiniai, tik po įvykio pastebėjo, kad sulūžusi akinių kojelė. Nežinojo, kad D. K. yra teistas, tik tyrėja sakė, kad yra turėjęs nuobaudų.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis dirba Kauno VPK nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios bei su jais susijusio įvykio neatsimena. Ji, kaip tyrėjas, gavęs pranešimą iš budėtojų, vyksta atlikti procesinių veiksmų. Šiame įvykyje jis apklausė nukentėjusiąją.

Liudytojui V. K. perskaičius ikiteisminio tyrimo metu surašytą pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą 1 t., b. l. 6–7, liudytojas V. K. parodė, kad prisimena tiek, kiek yra surašyta. Protokolą surašė iš nukentėjusiosios žodžių. Negali dabar atsakyti, kaip atrodė pranešėja, bet pagal jos tuometinę būklę buvo pagrindas pripažinti ją nukentėjusiąja. Įvykių daug ir jie visi panašūs, kas susiję su smurtu artimoje aplinkoje. Pripažindami asmenį nukentėjusiuoju, vertina visas aplinkybes. Buvo fotografuojama. Visada skiria užduotį atlikti objektų tyrimą. Peilio ieškojo, bet namuose jis nebuvo rastas. Pareigūnams atvykus, kaltinamojo namuose nebuvo.

Liudytojas T. V. parodė, kad jis dirba Kauno VPK patrulių rinktinėje vyr. patruliu. Įvykio ir jame dalyvavusių asmenų nepamena, nes daug laiko praėjo, o įvykių daug ir jie labai panašūs. Atvykus į įvykio vietą, atlieka pirminius veiksmus, apsaugo nukentėjusiąją, sulaiko įtariamąjį. Įvykio gerai neprisimena.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė tarnybinį pranešimą dėl sulaikyto asmens 1 t., b. l. 28.

Liudytojas T. V. parodė, kad įvykį prisiminė, važiuodami į įvykį, sutiko jaunuolį, jo veido neatsimena, jį sulaikė, nes juos informavo, kad smurtautojas yra toks asmuo, kuris ėjo gatve. Jiems nuėjus pas pranešėją, ji informavo, kad prieš ją smurtavo. Buvo namuose mažametis vaikas. Pareigūnai asmenį pristatė į skyrių, atliko dalinę apžiūrą, bet peilio pas jį nerado. Vyriškis sulaikomas nesipriešino, ar buvo išgėręs, nepamena.

Liudytoja E. R. parodė, kad ji dirba gydytoja Šiaurės šeimos klinikoje. S. M. ir jos sūnus yra jos pacientai. 2020 m. rugpjūčio 11 d. ji paskambino ir sakė, kad patyrė smurtą, smurtinę traumą ir reikia vykti pas ekspertą. Ji paaiškino, kad negali išsižioti, atsirado guzas. S. M. ji matė 2020 m. rugpjūčio 12 d., ji buvo išsiųsta pas veido žandikaulio chirurgą. S. M. pasakė, kad ją sumušė buvęs draugas. Ji buvo labai susijaudinusi, labai išsigandusi. Ji negalėjo išsižioti, negalėjo valgyti. Specialisto konsultacija buvo būtina. Sakė, kad jai buvo suduotas smūgis į veidą. Minėjo, kad buvo atvykusi policija. S. M. kreipėsi į gydytoją po penkių dienų, bet situacija buvo įtemta. Negalėjo žandikaulis išsinerti dėl žiovavimo, išniro dėl smūgio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 2097/2020(02) nurodyta, kad S. M. konstatuota kairės pusės apatinio žandikaulio išnirimas, odos nubrozdinimas kaklo srityje, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje šlaunyje, kairio skruosto sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 6 d. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Kairės pusės apatinio žandikaulio išnirimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (b. l. 53, 54).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas „body“ kamera Nr. BOF1EC6171BA. Protokole nurodyta, kad užfiksuoti 3 vaizdo įrašai, kuriuose matome datą 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir laiką nuo 23.53 val. Įraše matome, kad pareigūnai sutinka D. K.. Jo klausia, kur jis eina, jis sako, kad ne vietinis, išgėręs, gyvena (duomenys neskelbtini). Pareigūnas klausia, kas jo rankoms, kaklui. Pareigūnai uždaro D. K. į automobilio sulaikymo vietą. Pareigūnai eina į daugiabutį. Buto duris atidaro S. M. su vaiku. Pareigūnams pasakoja, kad vakar išsiskyrė su D. K., o jis grįžęs prieš ją smurtavo, smaugė, įžeidinėjo, duris daužė. Skambino jo broliui, o ji pati pabėgo į lauką pasislėpti. Pareigūnai užsirašo S. M. ir vaiko duomenis. Ji pasakoja, kad su D. K. draugavo 2 mėn., ir anksčiau jis prieš ją buvo smurtavęs. Pareigūnai D. M. atveža į areštinę (b. l. 65).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja L. F. 2020 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad įtariamojo D. K. brolis D. K. telefonu nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo atvykęs į Kauną pas brolį, bet jis su juo niekur nevažiavo, todėl jį paliko. Jis į komisariatą nevyks, nes prieš brolį parodymų neduos (b. l. 68).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. 00.17 val. D. K. nustatyta 1,95 promilių girtumas (b. l. 104).

2020 m. rugpjūčio 7 d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad asmens kratos metu pas D. K. peilis nerastas (b. l. 88, 89).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 138 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalis) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis D. K. ne tik sužalojo S. M. bet ir grasino ją nužudyti, tai išsakęs po to, kai ją smaugė rankomis, sudavė smūgį į žandikaulį, dėl ko jis išniro, turėdamas rankose peilį išsakė žodžius apie jos nužudymą, kas sukėlė nukentėjusiajai pagrindą manyti, kad tai bus realizuota prie šalia jos esančio ir smurtą mačiusio jos mažamečio vaiko. Akivaizdu, kad kaltinamasis savo kaltę neigia, nes yra anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus ir žino pasekmes. Jo parodymai, kad jis, atvykęs neblaivus pas draugę į svečius, kilusio konflikto metu, nes jis paėmęs S. M. telefoną, norėjo išsikviesti draugą, tačiau ji neleido, po to norėjo pabučiuoti S. M., todėl paėmė ją už rankos ir kaklo bandė prisitraukti, kas galėjo sukelti jai skausmą, bet tai nebuvo smaugimas, ir tik kai S. M. pradėjo trūkti oro, jis ją nuvedė į balkoną, vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Jis pripažino, kad dėl jo eilės neteisėtų veiksmų S. išsigandusi paskambino jo broliui ir brolis telefonu jam liepė išeiti. Jis išėjo, bet vėliau norėdamas susitaikyti sugrįžo, tačiau S. M. jo neįsileido ir iškvietė policiją. Smurto prieš S. M. nevartojo, netampė jos už plaukų. Pripažįsta, kad jis pastūmė S. M., gal nuo to jai sužalojimai gavosi. Už plaukų netampė. Jis negrasino papjauti S. M..

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Tiek teismo posėdžio metu, tiek iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. M. bijo kaltinamojo, nes jis daug kartų iki šio įvykio yra smurtavęs, ji bijo dėl mažamečio sūnaus, nes jis matydavo šiuos kaltinamojo smurto išpuolius. Ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. M. įvykio dieną atėjęs į svečius neblaivus ją įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, tąsė ją už plaukų bei stipriai suėmęs už žasto, stipriai suėmęs rankomis jai už kaklo, smaugė ją, po to sudavė du kartus kumščiu jai į galvą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Jis labai pavydus, kėlė scenas kad ji bendrauja su kitais, todėl jis iš kišenės išsitraukė peilį ir laikydamas jį rankoje, grasino jai sakydamas: „Papjausiu tave“. Šias aplinkybes nukentėjusioji nurodė policijos pareigūnams atvykusiems į įvykį, jie užfiksuoti jų turėtomis „Body“ kameromis, todėl šios aplinkybės dėl jų tikrumo, teismui nekelia abejones. Nukentėjusiosios S. M. parodymus patvirtino liudytojas V. K., nurodęs, kad pirminėje apklausoje užfiksavo nukentėjusiosios parodymus, juose užfiksavo tai, ką ji sakė. Liudytojas T. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nuėjus pas pranešėją S. M., ji informavo, kad prieš ją buvo smurtavo pareigūnų prieš tai sulaikytas asmuo D. K..

Nukentėjusiosios S. M. parodymus ir jos sužalojimo faktą neginčijamai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG 2097/2020(02), kurioje nurodyta, kad S. M. konstatuota kairės pusės apatinio žandikaulio išnirimas, odos nubrozdinimas kaklo srityje, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje šlaunyje, kairio skruosto sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 6 d. Sužalojimas nebūdingas griuvimui. Kairės pusės apatinio žandikaulio išnirimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (b. l. 53, 54).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja gydytoja E. R. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. jai paskambino S. M. ir sakė, kad iš buvusio draugo patyrė smurtą, smurtinę traumą ir reikia vykti pas ekspertą. Ji paaiškino, kad jai buvo suduotas smūgis į veidą, ji negali išsižioti, valgyti, atsirado guzas. Ji buvo išsiųsta pas veido žandikaulio chirurgą. Gydytoja kategoriškai nurodė, kad S. M. negalėjo žandikaulis išsinerti dėl žiovavimo, kuri bijo dama kaltinamojo norėjo mažinti jo kaltę dėl žandikaulio sumušimo, jis išniro dėl jai suduoto smūgio į veidą. Todėl akivaizdu, kad jai po tokio žandikaulio sumušimo, jam dar ir pagrasinus su turimu peiliu, kad jis ją papjaus, ji tai suprato kaip realią grėsmę, kad tai gali būti realizuota.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad D. K. 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 22.00 val. būdamas bute, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su S. M., agresyviai nusiteikęs ir panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą - tempdamas už plaukų, stipriai suspausdamas rankos žastą, suėmęs rankomis už kaklo smaugdamas, suduodamas du kartus kumščiu į galvos sritį, padarydamas odos nubrozdinimą kaklo srityje, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje šlaunyje, kairio skruosto sumušimą, kas laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kairės pusės apatinio žandikaulio išnirimą, kas laikoma nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po to grasino sakydamas „papjausiu tave“, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai S. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei grasino nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo D. K. grasinimas laikytinas realiu, įvertinus tai, kad jis buvo neblaivus, agresyvus, plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, kai jau buvo pavartojęs smurtą nukentėjusiosios S. M. atžvilgiu. S. M. grasinimą vertino kaip realų, buvo išsigandusi, jautė stresą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis D. K. padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 112–125), baustas administracine tvarka (b. l. 126–128), VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (b. l. 130), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 132), bedarbis (b. l. 110).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Nustatytina didesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmės trukmė. Paskirtos bausmės, esant idealiai veikų sutapčiai, bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalių pagrindu. Paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtinas, nes teismo manymu, bausmės tikslai D. K. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Kaltinamasis D. K. atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, atsiprašė jos, jie susitaikė. Atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktai).

Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 96,48 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiosios S. M. gydymo išlaidos (b. l. 60–62). Kaltinamasis sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu. Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad D. K. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo D. K..

Kaltinamasis D. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. 23.52 val. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., 13.25 val. (b. l. 83, 85), tai yra vieną parą, todėl šis laikas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju įskaitytinas į bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, saugomas voke prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti galutinę 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laivės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje;

- nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu;

- dalyvauti elgesio pataiso programoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. K. Kauno teritorinei ligonių kasai 96,48 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 48 ct) turtinei žalai atlyginti.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmę įskaityti D. K. laiką praleistą sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. 23.52 val. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., 13.25 val. tai yra vieną parą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, saugomą voke prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.