Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės T. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5299-457/2018 pagal pareiškėjos (išieškotojos) Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą dėl skolininkei T. M. priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. M., antstolė V. Š. ir Joniškio kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. esmė

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

I. A. skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį, skolininkė (apeliantė) T. M. prašo ją panaikinti ir pareiškėjos prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Teismas pripažino, kad T. M. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis jos sutuoktinio G. M. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos. Toks šio reikalavimo patenkinimas yra socialiai neteisingas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir gerai moralei. T. M. ir G. M. santuoka nėra nutraukta, šios pajamos priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise tiek skolininkei, tiek jos sutuoktiniui. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės klausimas, todėl toks teismo sprendimas šioje dalyje yra niekinis ir naikintinas.

6.2. Teismas neįsigilino į skolininkės teismui duotus parodymus, pateiktus rašytinius įrodymus, kad ½ dalis nekilnojamojo turto G. M. priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes ši dalis G. M. buvo įgyta už jo asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas. Šios faktinės aplinkybės buvo tirtos ir teismo posėdžių metu, buvo teikiami ir papildomi įrodymai, tačiau teismas nutartyje niekaip jų nevertino, nedarė įrodymų analizės ar teisinio vertinimo, todėl teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos prašymas atmestinas.

6.3. Teismas priėmė akivaizdžiai neteisingą sprendimą pripažindamas, kad ½ dalis kelių transporto priemonės priklauso skolininkei T. M. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ši transporto priemonė priklauso G. M. asmeninės nuosavybės teise, nes yra pirkta už jo lėšas, registruota jo vardu ir yra skirta išimtinai tenkinti G. M. darbo poreikiams. T. M. neturi vairuotojo pažymėjimo, automobiliu nesinaudoja, todėl šis automobilis pripažintinas G. M. asmenine nuosavybe, tad šioje dalyje teismo nutartis taip pat naikintina.

7. P. P. ūkininkų kredito unija, atsiliepdama į atskirąjį skundą, prašo teismo skolininkės atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atskirajame skunde nepateikta jokių teisinių ir faktinių argumentų, galinčių būti pagrindu suabejoti skundžiamos nutarties teisėtumu, kad teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, įvertino visas faktines aplinkybes, įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų parodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pažymėjo, kad turtas, kuriame buvo prašoma nustatyti skolininkės dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininkės turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pareiškėja nurodė, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pareiškėja akcentavo, kad skolininkė teigia, jog G. M. ½ nekilnojamojo turto įsigijo savo asmeninėmis lėšomis, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių pagrįstų įrodymų; pažymėjo, kad minėtas turtas nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigydami šį turtą T. M. ir G. M. nebuvo išreiškę valios įgyti šį turtą ar jo dalį kurio nors vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėja pažymėjo, kad T. M. nurodomos aplinkybės, jog kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas priklauso G. M. asmeninės nuosavybės teise, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog turtas ir sutuoktinio gaunamos pajamos iš darbinės veiklos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi T. M. ir G. M. santuokos nėra nutraukę, turto nėra pasidalinę, nėra sudaryta vedybinė sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skolininkės (apeliantės) atskirasis skundas atmestinas.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 36 399,17 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės T. M. išieškotojos Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai. 2017 m. lapkričio 27 d. turto arešto aktais antstolė areštavo kelių transporto priemonę „O. Z.-A“; skolininkės T. M. sutuoktinio G. M. gaunamą darbo užmokestį; nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini); turto arešto mastas 42 172,75 Eur; pasiūlė per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kadangi nustatytu terminu minėtas sutikimas pateiktas nebuvo, 2018 m. vasario 20 d. antstolė vykdymo proceso dalyviams pateikė siūlymą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. 2018 m. balandžio 4 d. pareiškėja Pakruojo ūkininkų kredito unija pateikė teismui prašymą dėl skolininkei priklausančios dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Dėl ginčo esmės

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje analizuojami ne turto padalijimo klausimai (kai turtas yra paskirstomas keliems asmenims), bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normų nustatytus reikalavimus.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Pakruojo ūkininkų kredito unijai pateikus teismui prašymą dėl skolininkei priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teismas jos prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininkės T. M. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro: 1) ½ dalį jos sutuoktinio G. M. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos; 2) ¾ dalys žemės sklypo ir po ¾ dalis jame esančių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalį kelių transporto priemonės „O. Z.-A“.

8. Skolininkė, skųsdama tokį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, akcentuoja: 1) kad jos sutuoktinio gaunamos pajamos priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise tiek jai, tiek sutuoktiniui, o teismas negalėjo spręsti klausimo dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, kadangi pareiškėja tokio reikalavimo nereiškė; 2) kad ½ dalis nekilnojamojo turto jos sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes ši dalis G. M. buvo įgyta už jo asmenines pinigines lėšas; 3) kad transporto priemonė „O. Z.-A“ priklauso jos sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, kadangi yra pirkta už jo lėšas, registruota jo vardu ir yra skirta išimtinai jo poreikiams tenkinti.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

10. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad skolininkės ir jos sutuoktinio santuoka būtų nutraukta, jų turtas būtų padalintas, kad skolininkė ir jos sutuoktinis būtų sudarę vedybų sutartį, taip pat nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog turtas (įskaitant ir pajamas, šiuo atveju gautas po santuokos sudarymo iš skolininkės sutuoktinio darbinės veiklos), sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, klausimo dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės teismas nesprendė.

12. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybės (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

13. Kaip matyti iš civilinės bylos duomenų, teismui buvo pateikti įrodymai dėl G. M. priklaususio nekilnojamojo turto pardavimo, taip pat pateikt. žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių dalies pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pardavėja I. G., atstovaujama T. M., pardavė pirkėjui G. M. 1/2 dalį žemės sklypo, ½ dalį pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalį pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalį pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalį pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalį pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių statinių. Šios sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad pardavėja parduoda, o pirkėjas bendrosios jungtinės nuosavybės teise perka minėtą nekilnojamąjį turtą; sutarties 6.9. punkte pažymėta, kad pirkėjas patvirtina, kad vedybų sutarties nėra sudaręs, šis turtas perkamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Minėtos sutarties nuostatos patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Skolininkė (apeliantė) atskirajame skunde taip pat nurodo, jog transporto priemonė „O. Z.-A“ priklauso jos sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, kadangi yra pirkta už jo lėšas, registruota jo vardu ir yra skirta išimtinai jo poreikiams tenkinti, todėl šis automobilis pripažintinas G. M. asmenine nuosavybe.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Visi pareiškėjos teiginiai, susiję su tuo, kad nekilnojamasis turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise gali būti vertinami kaip įrodomieji ir įrodinėjami nagrinėjant ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, o ne sprendžiant klausimą dėl turto dallies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl skolininkės (apeliantės) atskirojo skundo argumentai, kad ½ dalis nekilnojamojo turto jos sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, atmestini.

15. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3.101 straipsnis), jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Teismas, nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.

16. Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skolininkės (apeliantės) argumentus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų būtina nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis, padarė teisingas išvadas, tačiau teismo nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, kad skolininkės T. M. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ¾ dalis nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, nustatant skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, yra sprendžiama tik dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis; nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad turi būti nustatyta skolininkei priklausanti durto dalis jos sutuoktinio G. M. vardu registruotame nekionojamajame turte – ½ dalyje nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir neturi būti pasisakoma dėl skolininkei asmeninės nuosavybės teise piklausančios ½ dalies minėto nekionojamojo turto. Todėl nutarties rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad skolininkės T. M. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro: ½ dalį jos sutuoktinio G. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto (½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį iš esmės nepakeistą.

Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„P. P. ūkininkų kredito unijos prašymą tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad skolininkės T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jos sutuoktinio G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš darbinės veiklos, ½ dalį jos sutuoktinio G. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto (½ dalis žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį kelių transporto priemonės „O. Z.-A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)