- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-437-212/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04149-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-437-212/2016
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04149-2014-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 25 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-72-223/2015, suinteresuoti asmenys R. S. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-72-223/2015, panaikinti 2015-02-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios pareiškėjui nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad nupjovus tujų gyvatvorę iki 1,3 m aukščio, ji bus sunaikinta ir medžius reikės išrauti. Tai patvirtina 2015-08-10 UAB „Arbovita ir KO“ pateikta arboristinė išvada, bei 2015-09-14 Dendrologinio tyrimo Nr. 1509/1 išvada. Šias išvadoje nurodomas aplinkybes pareiškėjas laikė esminėmis, galinčiomis įtakoti kitokį teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, priteisė iš pareiškėjo valstybei 3,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-20 sprendimu buvo patenkintas ieškovės R. S. J. ieškinys ir atsakovas A. J. per 14 kalendorinių dienų įpareigotas atstatyti į pradinę padėtį į ieškovės sklypo pusę išlinkusią tvorą, bei nupjauti iki 1,30 m aukščio tujų gyvatvorę, augančią atsakovo sklype, iš atsakovo priteista 10 Eur bauda už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, o taip pat priteistos bylinėjimosi išlaidos. Panevėžio apygardos teismo 2015-06-29 nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl proceso atnaujinimo nelaikytina esmine, nes bylos esmė buvo teismo nustatytas savininkės (ieškovės) teisių pažeidimas, kurį sąlygojo atsakovo želdiniai – tujos, dėl kurių, kaip nustatė teismas, dydžio ir augimo vietos, bei netinkamos priežiūros yra daromas neigiamas poveikis ieškovės sklypui ir jame augantiems augalams.
Teismas, įpareigodamas atsakovą tujų aukštį sužeminti, įpareigojo likviduoti savininko teisių pažeidimą. Be to genėjimo poveikis augalams atsakovui galėjo būti žinomas ir bylos nagrinėjimo metu, ir, jeigu jis būtų buvęs rūpestingas teismo procese, laikydamasis šalių rungtyniškumo principo būtų pasirūpinęs įrodymu, kurį gavo jau įsiteisėjus teismo sprendimui.
Naujai paaiškėjusi aplinkybė objektyviai egzistavo priimant sprendimą – nes kiekvienas protingas ir kritiškas asmuo yra pajėgus įvertinti, kad medžio genėjimas gali turėti vienokį ar kitokį poveikį apgenėtam augalui. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė nėra esminė ir ji protingai mąstančiam žmogui turėjo būti žinoma nagrinėjant bylą. Savalaikis įrodymų nepateikimas bylos nagrinėjimo metu esant rungtyniniam procesui nėra nei esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, nei pagrindas atnaujinti procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nutartį ir atnaujinti procesą Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-72-223/2015, panaikinti 2015-02-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; sustabdyti sprendimo ir nutarties vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-72-223/2015 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų ir kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė nėra išskirtinė ir esminė, ji nebūtų pakeitusi priimto sprendimo turinio.
Mano, jog teismas pažeidė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuojančias procesines normas, nes neatnaujinęs proceso atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, ko negalėjo atlikti. Be to, teismas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, o turėjo būti žodinis nagrinėjimas. Pareiškėjas neturėjo galimybių pateikti paaiškinimus į atsiliepimus.
Pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas turėjo nagrinėti toje pačioje byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, o ne pradėta nauja byla, tokiu būdu buvo pažeistos CPK 367 str. 4 d. nuostatos. Tik atnaujinus procesą, gali būti tinkamai išnagrinėta pradinė byla, tinkamai išanalizuoti motyvai ir vertinimų argumentai, lyginant su naujai pateiktu įrodymu ir įrodinėtinų aplinkybių apimtimi, bendrai visumoje ir visos bylos kontekste. Tai, kad teismai R.S. J. turtinius interesus iškėlė aukščiau atsakovo, kad jos augalai yra vertesni nei jo, yra absoliučiai neteisinga pozicija. Teismas turėjo išlaikyti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Gavus naujų įrodymų, kyla pagrįsta išvada, jog teismo sprendimas pažeidė Konstitucijos 23 str. – teisę į nuosavybę bei pažeidė asmenų lygybės įstatymą, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principą.
Mano, jog ieškovė galėjo rinktis ir kitą teisių ginimo būdą. Teismai nepagrįstai sprendime pritaikė teisės normas, kurios negalioja atgal, t. y. taikė 2006 - 2007 m. norminių aktų normas. Teismas turėjo taikyti Konstitucijos 23 str. ir ginti atsakovo nuosavybę, t. y. ieškovės ieškinį atmesti. Byloje Nr. 2-72-223/2015 buvo padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida ir nukrypta nuo LAT suformuotos praktikos. Teismas skundžiamu sprendimu nusprendęs ieškovės naudai skirti atsakovui 10 eurų baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, netinkamai taikė ir aiškino CPK 723 str. 3 d. nuostatą, kur numatyta teismo teisė skirti baudą atsakovui ne ieškovės, o valstybės naudai. Atnaujinus procesą, būtų reali grėsmė panaikinti teisės taikymo klaidą. Mano, jog esant objektyviems įrodymams apie sunaikinimą asmens nuosavybę, neturi būti palikti galioti tokie teismų sprendimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos mano, jog atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Teismas netikrino teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo, o tik sprendė ar yra CPK 366 str. numatyti proceso atnaujinimo pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Nagrinėjant pareiškėjo A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-72-223/2015 prie naujai pradėtos civilinės bylos Nr. A2-356-488/2016 yra prijungta jau išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-72-223/2015, kurioje ir prašoma atnaujinti procesą. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs prašymą atnaujinti procesą naujai pradėtoje byloje, padarė esminį pažeidimą ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje, jo tvarką ir teismo veiksmus reglamentuoja CPK 370 straipsnio 2 ir 3 dalys. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl apelianto argumentai, kad teismas pažeidė civilinį procesą, nes bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, atmestini. Įstatymas nenumato imperatyviai prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau byloje turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-24 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011-05-03 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Taigi, procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2007-06-21 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2008-08-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-403/2008 ir kt.).
Apeliantas pagrįstai nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-72-223/2015 ieškovės R. S. J. ir atsakovo A. J. ginčas buvo susijęs su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus bei atstatyti į pradinę padėtį išlinkusią tvorą. Ieškovė R.S. J. prašė įpareigoti atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į pradinę padėtį iš atsakovo žemės sklypo pusės, esančio adresu (duomenys neskelbtini), į ieškovei priklausančio žemės sklypo pusę, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlinkusią tvorą, nusigenėti tujų gyvatvorės šakas, kurios per tvorą lenda į ieškovės žemės sklypo pusę bei nupjauti tujų gyvatvorę (37 vnt. tujų krūmų) iki 1,3 metro aukščio, augančią atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype; ieškovės naudai skirti atsakovui A. J. 58 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. (civ. bylos Nr. 2-72-223/2015 b. l. 41-43).
Šalių ginčas išnagrinėtas Panevėžio miesto apylinkės teismui 2015 m. vasario 12 d. priėmus sprendimą ir Panevėžio apygardos teismui 2015 m. birželio 29 d. – nutartį. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Teismai pripažino, jog atsakovas atsitvėręs savo sklypą tujų gyvatvore, tinkamai jos neprižiūrėjo kaip to reikalauja įstatymai ir taip pažeidė ieškovės teises.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad nupjovus tujų gyvatvorę iki 1,3 m aukščio, ji bus sunaikinta ir medžius reikės išrauti, o tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios yra esminės, galinčios įtakoti kitokį teismo sprendimą.
Pareiškėjo A. J. pateikta 2015-09-14 Dendrologinio tyrimo Nr. 1509/1 išvada rekomenduoja gyvatvorę pažeminti iki 1,30 m. aukščio per vieną kartą, tačiau nėra tikimybės, kad tujų apatinėje dalyje užaugs naujos šakos. UAB „Arbovita ir KO“ 2015-08-10 arboristinė išvada rekomendavo gyvatvorę žeminti per kelis kartus, nes priešingu atveju gyvatvorė gali sunykti.
Visos pareiškime nurodomos aplinkybės, kad nukirtus tujas iki 1,3 metro aukščio, jos gali žūti, kad bus pakenkta augalų vegetacija, apeliantui buvo žinomos nagrinėjant bylą iš esmės tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Be to, aplinkybes dėl tujų galimo sunykimo apeliantas nurodė savo pateiktame 2015-03-18 apeliaciniame skunde civilinėje byloje Nr. 2-72-223/2015 (b. l. 95-104).
Pakartotinai nurodomos aplinkybės, kad tujos galimai gali sunykti ir jas gali tekti išrauti bei pateikiamos išvados, negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes šios aplinkybės, kaip ir minėta, buvo žinomos tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apelianto nurodoma aplinkybė nėra esminė, dėl kurios būtų galimas proceso atnaujinimas.
Nepagrįstai apeliantas teigia, kad įstatymas nenustato galimybės rašytinio proceso tvarka tirti naujai pateiktus įrodymus. Pagal CPK 183 straipsnio nuostatas bylą nagrinėjantis teismas įrodymus tyria civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ar rašytinio.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo, vertino tiek pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, tiek įrodymus bei teismų nustatytas aplinkybes, esančius civilinėje byloje Nr. 2-72-223/2015.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, nes apeliantas pakartoja apeliacinio skundo, pateikto civilinėje byloje Nr. 2-72-223/2015, motyvus, kuriuos teisėjų kolegija aptarė 2015 m. birželio 29 d. nutartyje (civ. bylos Nr. 2-72-223/2015, l. 130-136).
Panevėžio miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.