Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys J. D., A. D. (A. D.), antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašydama nustatyti skolininkės J. D. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, ½ dalį su sutuoktiniu A. D. (A. D.) priklausančiame turte.

2. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį pranešant suinteresuotiems asmenims.

4. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

5. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

6. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

7. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

8. Iš pareiškėjos pareiškimo ir jo priedų, taip pat antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033/21/00656 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-15873-905/2020 dėl 4 653,40 Eur skolos, 439,61 Eur palūkanų, 458,38 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės J. D. išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo areštuotas skolininkei J. D. kartu su sutuoktiniu A. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – transporto priemonė Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir skolininkės sutuoktinio gaunamos pajamos ir piniginės lėšos, esančios skolininkės sutuoktinio sąskaitose kredito įstaigose.

9. Nustatyta, kad antstolė 2022 m. rugsėjo 22 d. priėmė patvarkymą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu Nr. S-22-33-19255, kuriuo pasiūlė skolininkei J. D. ir jos sutuoktiniui A. D. per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolė, negavusi sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2022 m. lapkričio 3 d. patvarkymu dėl turto padalijimo pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.

10. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkei pačiai nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkė (ir jos sutuoktinis) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

11. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

12. Nustatyta, kad santuoka tarp J. D. ir A. D. sudaryta (duomenys neskelbtini); vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

13. Turtas, kuriame galima nustatyti skolininkės dalį – skolininkės sutuoktinio gaunamos lėšos ir turimos lėšos, esančios kredito įstaigose, transporto priemonė Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Duomenų, patvirtinančių, kad minėtas turtas yra A. D. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.

14. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

15. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

17. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

18. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. D. gaunamos pajamos (darbo užmokestis, išmokos, pensijos ir kitos pajamos) bei turimos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. D. ir A. D. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininkės ir jos sutuoktinio dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkė J. D. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje Nr. 0033/21/00656, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas šioje dalyje tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkei J. D. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. D. pajamų, gaunamų iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių skolininkės sutuoktinio sąskaitose kredito įstaigose (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

20. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tiesiogiai yra siejamas su antstolio patvarkymu (turto arešto aktu). Nagrinėjamu atveju antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2022 m. rugsėjo 22 d. Turto arešto aktu areštavo, be kita ko, ir skolininkei bei jos sutuoktiniui priklausančią transporto priemonę Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju įvertinus nutartyje nurodytus argumentus, konstatuotina, kad byloje surinkti duomenys liudija, jog skolininkei J. D. ir jos sutuoktiniui A. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir šis turtas – transporto priemonė Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nes buvo įsigytas santuokos metu. Pažymėtina, kad transporto priemonės yra nedalomas turtas, t. y. nors automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir priklauso J. D. bei A. D., tačiau net jį ir atidalinus, jo realizacija tiek teisiškai, tiek techniškai nebūtų įmanoma (arba beveik neįmanoma). Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad J. D. priklauso ½ dalis su sutuoktiniu A. D. bendrosios jungtinės nuosavybes teise valdomoje nurodytoje transporto priemonėje, o ją realizavus – A. D. turi būti išmokėta ne mažesnė nei ½ dalis minėtos transporto priemonės rinkos vertės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-779-580/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš jo darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių A. D. (A. D.) sąskaitose kredito įstaigose.

Nustatyti, kad skolininkei J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis transporto priemonės Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti, kad realizavus nurodytą transporto priemonę, A. D. (A. D.) turi būti išmokėta ne mažiau kaip pusė šios transporto priemonės rinkos vertės kompensacija, o likusios gautos lėšos gali būti naudojamos skolininkės J. D. įsiskolinimams dengti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.