- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-779-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00573-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., R. J., V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. J. (A. J.) ir R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės D. M. prašymą išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką suinteresuotiems asmenims A. J., R. J. ir V. M. (V. M.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė D. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir prašė išaiškinti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi, kuria nustatyta, kad skolininko A. J. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine R. J. priklausančioje transporto priemonėje „Lexus LS460“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonėje „Lexus RX400H“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lygi ½, suteikia teisę antstoliui realizuoti šias transporto priemones (nedalijant jų į dalis) ir gautų lėšų ½ dalį grąžinant jų savininkei R. J., o likusią dalį panaudojant skolininko A. J. įsiskolinimams dengti?
Antstolė nurodo, kad vykdo vykdomąjį dokumentą dėl 24 386,96 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo V. M. naudai. Antstolė areštavo skolininko A. J. vardu registruotą transporto priemonę „Lexus LS 460, rinkos vertė 19 000 Eur, ir sutuoktinės R. J. vardu registruotą transporto priemonę „Lexus RX400H“, rinkos vertė 7 500 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-07 nutartimi nustatė, kad skolininko A. J. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine R. J. priklausančiose transporto priemonėse lygi ½.
Žemesnės instancijos teismas
Iš varžytinių realizuoti ½ dalies transporto priemonių neįmanoma, skolininkas nesistengia realizuoti turto.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. J. ir R. J. nurodė, kad su siūloma turto realizavimo tvarka nesutinka. Turtą realizuojant priverstine tvarka, jo vertė sumažinama 20 proc., todėl R. J. nebus kompensuojama tikroji turto vertė ir tai pažeis jos nuosavybės teises , ji neteks reikalingo turto, bus priversta dalyvauti išieškojimo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi patenkino antstolės pareiškimą ir išaiškino, kad antstolei leistina realizuoti skolininkui A. J. ir jo sutuoktinei R. J. po ½ dalį priklausančias transporto priemonę „Lexus LS460“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę „Lexus RX400H“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) gautų lėšų ½ dalį grąžinant jų savininkei R. J., o likusią dalį panaudojant skolininko A. J. įsiskolinimams dengti.
Atsiliepimas
Teismas nurodė, kad skolininkas ir jo sutuoktinė neišreiškė savo valios atsiliepime ir nenurodė, kad prieštarauja tokiam turto realizavimui. Tai rodo, jog antstolės siūlomas būdas yra tinkamiausias ir galbūt vienintelis būdas išieškoti lėšas iš A. J., dalies automobilio pirkimas rinkoje nepatrauklus.
III. Atskirojo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą skundo motyvai
Suinteresuoti asmenys A. J. ir R. J. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir išaiškinti antstolei, kad ji neturi teisės realizuoti ne skolininkui priklausančias bendrai valdomo turto dalis. Suteikti leidimą bendraturtei R. J. rinkos kaina parduoti transporto priemonę „Lexus LS460“ ir transporto priemonę „Lexus RX400H, ½ A. J. priklausančią kainos dalį pervesti teismo sprendimą vykdančiai antstolei, kad šią sumą ji skirtų skolininko prievolėms vykdyti.
Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrame turte, tačiau nebuvo spręsti turto atidalijimo klausimai. Nutartis negali būti keičiama procese nenumatytomis priemonėmis, teismo prašant leidimų realizuoti ne skolininkui priklausantį turtą.
CPK 667 straipsnio 3 dalis nurodo, jog nustačius skolininko turto dalis, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į skolininko turto dalį. Šios taisyklės išimčių nenumatyta.
Išieškotojui buvo pasiūlyta perduoti brangesnį automobilį, tačiau jis pasiūlymo nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog negalima parduoti automobilio dalies priėmė nesiremdamas įrodymais ir neatsižvelgdamas į tai, kad praktikoje antstoliai dažnai realizuoja sklypų ar butų dalis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi buvo nustatyta skolininko turto dalis ir į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., tačiau teismas nepasidomėjo, ar antstolė ėmėsi veiksmų šiam turtui realizuoti.
A. J. ir R. J. atsiliepime į antstolės pareiškimą buvo aiškiai pateikti argumentai, kodėl prieštaraujama dėl siūlomos vykdymo tvarkos, tačiau teismas jų neanalizavo, nurodė, kad atsiliepimas nebuvo pateiktas, nors atsiliepimas įkeltas į Elektroninių paslaugų portalą.
Šalies argumentai
Pareiškėja antstolė D. M. prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad ekonomiškesnis ir realiau įgyvendinamas išieškojimo būdas yra išieškoti iš skolininkui priklausančios turto dalies yra realizuoti visą transporto priemonę, o ½ dalį lėšų, gautų realizavus turtą, grąžinti sutuoktinei. Skolininkui leidžiama iki varžytynių pradžios pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, tai reiškia, jog skolininkas su sutuoktine turi teisę parduoti turtą savo nuožiūra, todėl atskirojo skundo argumentas, kad turtas bus parduotas 20 proc. mažesne kaina, atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantai skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išaiškinta teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka, nurodant, jog vykdymo procese turi būti parduodamas visas automobilis, į kurį nustatyta ½ skolininko turto dalis, o sutuoktinei pardavus automobilį gautais pinigais grąžinama jai priklausanti ½ dalis pardavus turtą gautų lėšų.
Skundžiama nutartis priimta CPK 589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka, pagal kurią nustatyta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje yra nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-29 sprendimu iš A. J. V. M. naudai priteista 23 749 Eur (82 000,00 Lt) skolos, palūkanos bei 638 Eur (2 203,30 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo vykdymas išdėstytas 10 mėnesių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-12 išdavė vykdomąjį raštą. Antstolė vykdo vykdomąjį dokumentą dėl 24 386,96 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo V. M. naudai. Antstolė areštavo skolininko A. J. vardu registruotą transporto priemonę „Lexus LS 460, rinkos vertė 19 000 Eur, ir sutuoktinės R. J. vardu registruotą transporto priemonę „Lexus RX400H“, rinkos vertė 7 500 Eur).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi V. M. pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintas iš dalies. Nustatyta, kad A. J. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine R. J. transporto priemonėje „Lexus LS 460“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonėje „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonėje „Lexus RX400H“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 7 000 / 12 200 dalyse žemės s klypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., lygi ½.
Vykdymo procese susidarė situacija, kurioje skolininkui turint turto, iš jo realiai negalimas išieškojimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi tenkinus išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies bendroje nuosavybėje nustatymo, automobilis tarp sutuoktinių padalintas lygiomis dalimis. Nors CPK 667 straipsnio nustatyta procedūra, kurią taikant priimta minima nutartis, yra skirta išieškotojo teisėms apginti bei pašalinti kliūtis išieškojimui vykdyti, padalinus automobilį lygiomis dalimis, iš esmės išieškojimas iš automobilio pardavimo lėšų tapo neįmanomu. Nuosavybės teisių įgijimas į pusę automobilio, nors ir nėra savaime negalimas ar draudžiamas teisės aktais, tačiau nėra realiai pasitaikantis dalykas. Asmeninio automobilio valdymas yra susijęs su galimybe juo naudotis, grįžti namo, pervežti daiktus, pavežti kitus asmenis, todėl dviejų savininkų buvimas automobilio naudojimui sudaro akivaizdžias kliūtis, kurios paneigia automobilio turėjimo teikiamus privalumus.
Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys teigia, jog antstolė nepateikė įrodymų, kad pusė automobilio yra nepatrauklus turtas ir remiasi tuo, kad nekilnojamasis turtas dažnai valdomas bendros nuosavybės teise. Automobilio turėjimas dalinės nuosavybės teise tarp visiškai nesusijusių asmenų negali būti prilyginamas dalies žemės sklypo ar gyvenamojo namo turėjimui nuosavybės teise, kadangi kitas nekilnojamojo turto savininkas netrukdo šiais daiktais naudotis tiek, kad pats naudojimasis taptų nevertingu. Kadangi pusės automobilio turėjimas yra visiškai civilinėje apyvartoje nenaudojamas dalykas, tai negalimumas antstoliui parduoti pusę automobilio vertintinas kaip akivaizdi neįrodinėtina aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
Iš esmės sutiktina su suinteresuotų asmenų atskirajame skunde reiškiamu argumentu, kad atlikus turto dalies nustatymo procedūrą pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, pagal to paties straipsnio 3 dalį išieškojimas yra nukreipiamas į skolininkui priklausančią turto dalį. Iš R. J. turto išieškojimas nevykdomas, todėl jos nuosavybės teise turimos turto dalies pardavimas negalimas. Skundžiama teismo nutartimi įtvirtinta antstolio teisė parduoti dalį R. J. priklausančių dviejų automobilių, pardavus automobilius jai grąžinant ½ dalį lėšų. Tokia antstolio teisė suprantama, kaip priverstinis daikto pardavimas, už jį atlyginant.
Įvertinęs iškilusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog susidarius padėčiai, kai išieškojimas tampa negalimu, nors skolininkas turi realizuotino turto, išieškotojo interesų įgyvendinimas yra prioritetinis lyginant jį su bendraturčio interesu turėti turto dalį. Civilinio proceso paskirtis yra sudarymas galimybės asmeniui, kurio teisės pažeistos neteisėtais kito asmens veiksmais, gauti savo reikalavimo patenkinimą. Toks išieškotojo siekis yra sąžiningas, ginamas teismų ir užtikrinamas prievartos priemonėmis. Suinteresuotas asmuo R. J. siekia, jog šioje byloje vykstančios procedūros metu teismas užtikrintų jos galimybę naudotis ne tik jai priklausančia transporto priemonės dalimi, bet ir naudotis A. J. priklausančia transporto priemonės dalimi, kadangi šis turtas objektyviai negali būti atskirtas. Siekis neatlygintinai naudotis kito asmens nuosavybe ir užkardyti galimybę išieškojimui vykdyti negali būti ginamas, kadangi tai vertinama kaip nesąžiningas procesinis elgesys.
Suinteresuotų asmenų atskirajame skunde nurodyta, jog išieškotojas nepriėmė pasiūlymo perimti automobilį „Lexus LS460“, kurio vertė 19 000 Eur. Iš bylos duomenų matyti, jog 2015-11-03 elektroniniame laiške A. J. laiške D. D. užsimena, jog „geriausiai Jums būtų paimti automobilį „Lexus LS460“, tačiau toliau susirašinėjimas vyksta dėl žemės sklypų statuso ir atsisakymo paimti automobilį išieškotojas neišreiškia. Įvertinus susirašinėjimo kontekstą, negalima daryti išvados, jog išieškotojas atsisakė perimti turtą. Tai, kad antstolė ir išieškotojas neskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutarties, taip pat nepatvirtina, jog jei sutiko su tuo, kad iš automobilių išieškojimas negali būti vykdomas. Šios aplinkybės antstolės ar išieškotojo elgesio vertinimui įtakos neturi.
Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 1 dalimi) teismas sprendžia, jog antstolei turi būti suteikta teisė parduoti abu automobilius, tačiau R. J. turi būti teisingai atlyginama už tenkančią nuosavybės dalį. R. J. po automobilio pardavimo turi gauti ne pusę už parduotus automobilius gautų lėšų, o pusę automobilių rinkos kainos. Tokia dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę nuostata taikoma paimant nuosavybę visuomenės poreikiams CK 4.100 straipsnio tvarka. Toks išieškojimo įgyvendinimo būdas daugiau nei reikalinga nepažeistų R. J. teisių.
Kaip matyti iš išieškotojo V. M. pareiškimo bei antstolės 2016-02-08 atsiliepimo nagrinėjant bylą pagal CPK 667 straipsnio tvarką, A. J. ir R. J. turi daug nekilnojamojo turto, į kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartimi dėl įvairių priežasčių – hipotekos, įsigijimo asmeninės nuosavybės teise, atsisakyta nustatyti turto dalį. A. J. naudojasi šiuo nekilnojamuoju turtu, brangiais automobiliais, nors nėra grąžinęs skolų.
Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys teigia, jog teismas neatskleidė bylos esmės, nes neanalizavo jų atsiliepime išdėstytų argumentų. Šis procesinis trūkumas pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl nesudaro pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Svarstymai apie teismų sprendimų pobūdį, vertinant, ar šie sprendimai dėl priteisimo ar dėl pripažinimo, neturi nieko bendro su CPK 667 straipsnio taikymu bei vykdymo procesu.
Suinteresuoti asmenys prašo suteikti teisę R. J. pačiai parduoti automobilius rinkos kaina, o ne 20 proc. sumažinta kaina, kokia taikoma varžytynėse. Galimybę skolininkui pačiam surasti pirkėją įtvirtinta CPK 704 straipsnyje, todėl šia teise gali pasinaudoti A. J..
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, tačiau dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama nutartis keistina, nustatant R. J. teisingą atlyginimą už priverstinai parduodamo turto dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Suinteresuotų asmenų R. J. ir A. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį. Nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Išaiškinti, kad antstolei leistina realizuoti skolininkui A. J. ir jo sutuoktinei R. J. po ½ dalį priklausančią transporto priemonę „Lexus LS460“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir po ½ dalį priklausančią transporto priemonę „Lexus RX400H“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. atlyginant ½ dalį transporto priemonių rinkos kainos, o likusią dalį panaudojant skolininko A. J. įsiskolinimams dengti“.