Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Simpras“ ieškinį atsakovui UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma, atsižvelgiant į tai, jog įsiskolinimas padengtas ir ieškovas realiai didesnių nuostolių nėra patyręs, yra aiškiai perteklinė ir neatitinka LR CK įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.Teismas, priimdamas sprendimą turi įvertinti prašomų netesybų dydį, tačiau vadovavosi tik aplinkybe, jog ieškovas pusiau sumažino sutartyje numatytą delspinigių dydį.Aplinkybės, kad ieškovas negalėjo laisvai disponuoti savo lėšomis ir atlikti mokėjimų savo ieškinyje nenurodė ir nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų. Ieškovas nenurodo jokių realių jo nuostolius galinčių patvirtinti duomenų, pateikia tik abstrakčius argumentus dėl ribotos galimybės disponuoti savo lėšomis, ir siekdamas priteisti reikalaujamą delspinigių sumą siekia nubausti atsakovą ir pasipelnyti jo sąskaita.Teismas nevertino visų bylos aplinkybių, vienareikšmiškai vadovavosi tik ieškovo pozicija, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neatsižvelgė į atsakovo elgesį siekiant atitaisyti prievolės nevykdymą, grąžino susidariusį įsiskolinimą.

Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju nustatytos netesybos yra laikomos neprotingai didelėmis ir yra pagrindas jas mažinti.Atsakovas turėjo pareigą sumokėti dalį skolos jau 2010-12-12, tačiau jis grąžino skolą tik įsiteisėjus teismo įsakymui ir perdavus jį priverstiniam vykdymui, 2011-05-03 ir 2011-05-04 skola buvo priverstinai išieškota iš atsakovo, tokio jo elgesio negalima vertinti kaip siekimo atitaisyti prievolės pažeidimą. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, kad nuo šalių sutarties sudarymo 2009-07-21 siekė susitarti dėl kitokio delspinigių dydžio, arba sutarties vykdymo metu mėgino susitarti dėl kitokių sutarties sąlygų.Delspinigių sumažinimu iki 0,02 proc. dydžio nebūtų užtikrina prievolės šalių interesų pusiausvyra ir teisingumo principas. Duomenų, kad tokie delspinigiai būtų laikomi protingais ir nepažeidžiančiais šalių interesų, atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas tiekė atsakovui prekes pagal tarp šalių sudarytą 2009-07-21 sutartį (b.l.8-10). Sutartyje buvo nustatytas 45 dienų atsiskaitymo terminas už pirktas prekes po sąskaitos-faktūros išrašymo dienos (sutarties 4.2 p.), o laiku neatsiskaičius, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,3 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 5.1 p.). Atsakovui pažeidus sutartyje nustatytus terminus ir neatsiskaičius su ieškovu už patiektas prekes, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. teismo įsakymu priteisė iš atsakovo 33457,88 Lt skolą (b.l.31), atsakovas prieštaravimų šioje dalyje nepareiškė. Minėta suma iš atsakovo buvo išieškota priverstine tvarka 2011 m. gegužės mėn.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 4611,86 Lt delspinigių, atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

Pagal CK 6.71 str. 1, 3 dalis netesybos (bauda, delspinigiai) gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat už įvykdymo termino praleidimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo netesybas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nesumažino iš atsakovo priteistino delspinigių dydžio iki 0,02 procentų už kiekvieną uždelsto mokėjimo dieną. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovo argumentus.

CK 6.73 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Iš tikrųjų, ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje buvo teigiama, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki įprastų – 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-173/2006.). Tačiau nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 str. 3 d.), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2012). Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010). Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus ir iš esmės tokia teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Vien abstraktus nurodymas, kad 0,15 procentų dydžio palūkanos už kiekvieną dieną yra akivaizdžiai per didelės, yra nepakankamas pagrindas pripažinti pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-628/2008). Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad priteistos 4611,86 Lt netesybos, palyginus jas su skolos 33457,88 Lt suma, sudaro sąlygas ieškovui piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagrindų konstatuoti sutartinių netesybų dydį kaip neprotingą taip pat nėra. Pažymėtina, kad ieškovas savanoriškai per pusę sumažino šalių sutartų netesybų dydį. Be to, nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslo subjektai, sutartimi sulygo dėl netesybų dydžio (CK 6.156 str.), sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl turi būti vykdoma. Atsakovo argumentai, kad ieškovas neįrodė bei nepateikė duomenų apie realių nuostolių dydį, atmestini, kadangi šalių susitarimas dėl netesybų reiškia šalių susitarimą dėl nukentėjusios šalies minimalių ir neįrodinėtinų nuostolių, o priteisti delspinigiai nagrinėjamu atveju nėra aiškiai per dideli.

Pažymėtina, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, ieškovas dėl to buvo priverstas kreiptis į teismą, o skola buvo išieškota priverstine tvarka tik po teismo įsakymo priėmimo ir įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog atsakovui laiku neatsiskaičius, ieškovas patyrė suvaržymus disponuoti jam priklausančiomis lėšomis iš atsakovo, turėjo ne savo noru iš esmės kredituoti atsakovą. Šalys susitarė dėl minimalių neįrodinėtinų ieškovo nuostolių netesybų forma, todėl pats atsiskaitymo termino pažeidimo faktas sudaro ieškovui teisę reikalauti netesybų iš atsakovo. Todėl atmetamas kaip nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad prašoma priteisti delspinigių suma yra perteklinė ir neatitinka CK 5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų bylos aplinkybių, vadovavosi tik ieškovo pozicija dėl delspinigių dydžio nustatymo, neatsižvelgė į atsakovo elgesį, nes tokie atsakovo skundo argumentai nepagrįsti bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į abiejų šalių argumentus ir jų elgesį, įvertino visus byloje esančius įrodymus, vertino, ar prašomi priteisti delspinigiai nesudarys pagrindo praturtėti ieškovui atsakovo sąskaita, ar jų dydis protingas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau iš atsakovo ieškovui priteistinos pastarojo patirtos 968 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 93 str., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Simpras“ iš atsakovo UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ 968 (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) litus bylinėjimosi išlaidų.