- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2-630-1138/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00704-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Atsakovas
- L. A.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovui L. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo L. A. 3 095,30 Eur negrąžintos kredito dalies, 190,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 095,30 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. gruodžio 31 d., 1 785,95 Eur tarpininkavimo mokesčio, 0,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugpjūčio 4 d., 24,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 095,30 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. gruodžio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 114,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį.
1.1. Nurodė, kad tarp AB „NEO Finance“ ir atsakovo L. A. 2018 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K675810912, kuria atsakovui buvo suteiktas 3 700,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 2 686,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24,00 proc.) ir 632,24 Eur tarpininkavimo mokesčio, iki 2023 m. gruodžio 31 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesinių įmokų. Kadangi atsakovas iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2020 m. liepos 29 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas yra skolingas 3 095,30 Eur vartojimo kredito. Prašo teismo priteisti iš atsakovo 190,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.). Prašo teismo priteisti iš atsakovo 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3095,30 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 31 d.). Pažymi, kad neteikia teismui palūkanų suminės išraiškos skaičiavimo už laikotarpį nuo (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki (2023 m. gruodžio 31 d.), kadangi atsakovas įsiskolinimą gali padengti ir anksčiau. Atsakovas laiku nemoka mėnesinių įmokų, o tarpininkavimo mokestis yra dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka, dėl to atitinka vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą, todėl prašo iš atsakovo priteisti 1 785,95 Eur tarpininkavimo mokestį. Remiantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, CK 6.261 str. bei sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktu, pažeidus sutarties sąlygas, ieškovė įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki tol, kol šalis siejo paskolos sutartiniai teisiniai santykiai) bei kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 0,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) bei 24,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 095,30 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
2. Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Iš jo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
4. Atlikus pateiktų įrodymų formalų vertinimą nustatyta, kad tarp AB „NEO Finance“ ir L. A. 2018 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K675810912, kuria atsakovui buvo suteiktas 3 700,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, atsakovas pagal sutartį įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 2 686,40 Eur palūkanų (24,00 proc. dydžio metinė norma). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta 632,24 Eur tarpininkavimo mokesčio suma su ieškovės taikyta nuolaida (bendra mokėtina suma – 7 018,64 Eur). Pagal teismui pateiktą ieškovės sąskaitos išrašą, vartojimo kreditas atsakovui buvo suteiktas 2018 m. gruodžio 21 d. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2020 m. liepos 29 d. pranešimu nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutraukė sutartį su atsakovu.
5. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę grąžinti 3 095,30 Eur kredito dalį, sumokėti 190,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), todėl atsakovas laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę ir ieškovės reikalavimas dėl 3095,30 Eur kredito, 190,66 Eur mokėjimo palūkanų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).
6. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 785,95 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma sudaro 632,24 Eur su ieškovės taikyta nuolaida.
7. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktas numato, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Tuo tarpu pagal sutarties 5.4. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu.
8. Nurodytų nuostatų kontekste teismas pažymi, kad sutarties specialiojoje dalyje nurodyta bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovas privalo sumokėti – 7 018,64 Eur, o dalinių įmokų mokėjimo grafike nurodoma būtent preliminari tarpininkavimo mokesčio suma, kuri iš esmės atitinka tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaida, bet ne tarpininkavimo mokesčio sumą be nuolaidos.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo vertinimu, tokios šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2 punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjos mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, yra neaiškios o, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jam bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio už sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą taikymą (pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą). Pažymėtina ir tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), ir savo esme yra tos pačios netesybos, kas vėlgi pažeidžia aptariamą imperatyvą.
10. Išanalizavus ir įvertinus aptartų sutarties bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.14 punktų, taip pat 1.28 punkto nuostatas (1.28 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka), yra pagrindas pripažinti šių sąlygų nuostatas nesąžiningomis, be to, pažeidžiančiomis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas. Dėl to sąlygos, pagal kurias ieškovei suteikiama teisė skaičiuoti tarpininkavimo mokestį viršijantį 632,24 Eur sumą, o tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Kita vertus, iš atsakovo yra pagrindas priteisti iki šiol nesumokėtą tarpininkavimo mokestį, numatytą pagal tarp šalių sudarytos sutarties įmokų mokėjimo grafiką. Teismas pažymi, kad sutarties specialiosios dalies sąlygos, kuriose nustatytas aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis nepripažįstamos negaliojančiomis, todėl lieka galioti ir remiantis jomis ieškovei iš atsakovo priteistinas tarpininkavimo mokestis.
12. Iš ieškovės pateiktų skaičiavimų matyti, kad 2019 m. sausio 21 d. – 2020 m. balandžio 30 d. atsakovas tarpininkavimo mokestį, numatytą įmokų grafike, sumokėjo visiškai. Tuo tarpu už laikotarpį iki 2020 m. birželio 30 d. sumokėjo dar 0,28 Eur (0,17 Eur + 0,09 Eur) tarpininkavimo mokesčio. Taigi bendra atsakovo sumokėta tarpininkavimo mokesčio suma sudaro 172,78 Eur. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti 459,46 Eur (632,24 Eur (numatyta sutartyje) - 172,78 Eur (sumokėta)) tarpininkavimo mokesčio, o likusioje dalyje reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo atmesti.
13. Priteisdamas tarpininkavimo mokesčio sumą, teismas pažymi, kad iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio sampratos matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Teismo vertinimu, sutarties specialiosios dalies mokėjimų grafike nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma būtent ir atitinka ieškovės išlaidas, susijusias su sutarties sudarymu, o ne su sutarties vykdymo kontrole, tik yra išdėstyta per visą sutarties galiojimo laikotarpį, todėl nesumokėtos jos dalies priteisiamas, atsižvelgiant ir į teismų praktiką, kuri šiuo klausimu nėra vienoda, yra pagrįstas.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 0,48 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugpjūčio 4 d., 24,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3095,30 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. gruodžio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymi, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktą vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
16. Teismo vertinimu, ši sutarties nuostata suformuluota neaiškiai. Nors kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos „nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma“, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą. Kartu pažymėtina tai, kad, vertinant aptariamą sutarties sąlygą kitų jos sąlygų kontekste, galima daryti išvadą, jog sutarties 6.1 punkte nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, jų dydį siejant su sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma – 24,00 proc., t. y. nustatant, kad kompensuojamosios palūkanos bus tokio paties dydžio, kaip ir mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
17. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
18. Kaip matyti iš nurodomos teismų praktikos, įstatymas imperatyviai draudžia skaičiuoti didesnius nei 0,05 proc. dydžio delspinigius ar už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti 24,00 proc. dydžio kompensacines palūkanas šį imperatyvų draudimą pažeidžia (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas maksimalus dydis (18,25 proc.)). Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas nurodo, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 73 punktas).
19. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp AB „NEO Finance“ ir atsakovo L. A. 2018 m. gruodžio 20 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. K675810912 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
20. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (šiuo atveju kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas), todėl reikalavimai dėl kompensacinių palūkanų priteisimo atmestini.
21. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 095,30 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. gruodžio 31 d.
22. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
23. Pirmiausiai, teismas pažymi, kad nors ieškovė skaitine išraiška ir nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. lapkričio 30 d., tačiau jų dydį nesudėtinga apskaičiuoti. Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovas turėjo sumokėti iš viso 413,99 Eur mokėjimo palūkanų (iki šio laikotarpio mokėjimo palūkanos, pagal ieškovės paskaičiavimus, buvo apmokėtos), iš kurių dalis, t. y. 190,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos) jau yra ieškovei priteisiama šiuo sprendimu už akių. Tai reiškia, kad negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. lapkričio 30 d. sudaro 223,33 Eur, ir yra priteistina atsakovui.
24. Teismas taip pat pažymi, kad pagal sutartį šalys susitarė dėl 2 686,40 Eur palūkanų mokėjimo, o šiuo sprendimu už akių ieškovei yra priteisiama 190,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), ir 223,33 Eur negautų pajamų suma, be to pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus, atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovei 1 124,30 Eur palūkanų, todėl tokiu būdu procentine išraiška iki 2023 m. gruodžio 31 d. ieškovės tikėtasi gauti priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 1 148,11 Eur (2 686,40 Eur – 1 124,30 Eur – 223,33 Eur – 190,66 Eur). Sprendžiant priešingai, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo gauti pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
25. Teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei sutarties šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 31 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 24,00 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-12-01 – 2 814,36 Eur, 2020-12-31 – 2 764,21 Eur, 2021-01-31 – 2 713,05 Eur, 2021-02-28 – 2 660,87 Eur, 2021-03-31 – 2 607,65 Eur, 2021-04-30 – 2 553,36 Eur, 2021-05-31 – 2 497,99 Eur, 2021-06-30 – 2 441,51 Eur, 2021-07-31 – 2 383,90 Eur, 2021-08-31 – 2 325,14 Eur, 2021-09-30 – 2 265,20 Eur, 2021-10-31 – 2 204,06 Eur, 2021-11-30 – 2 141,70 Eur, 2021-12-31 – 2 078,09 Eur, 2022-01-31 – 2 013,21 Eur, 2022-02-28 – 1947,03 Eur, 2022-03-31 – 1 879,53 Eur, 2022-04-30 – 1 810,68 Eur, 2022-05-31 – 1 740,45 Eur, 2022-06-30 – 1 668,82 Eur, 2022-07-31 – 1 595,75 Eur, 2022-08-31 – 1 521,22 Eur, 2022-09-30 – 1 445,20 Eur, 2022-10-31 – 1 367,66 Eur, 2022-11-30 – 1 288,57 Eur, 2022-12-31 – 1 207,90 Eur, 2023-01-31 – 1 125,62 Eur, 2023-02-28 – 1 041,69 Eur, 2023-03-31 – 956,08 Eur, 2023-04-30 – 868,76 Eur, 2023-05-31 – 779,69 Eur, 2023-06-30 – 688,84 Eur, 2023-07-31 – 596,18 Eur, 2023-08-31 – 501,66 Eur, 2023-09-30 – 405,25 Eur, 2023-10-31 – 306,91 Eur, 2023-11-30 – 206,61 Eur, 2023-12-31 – 104,24 Eur). Todėl priteisiant 24,00 proc. negautas pajamas iš atsakovo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, negautos pajamos negali viršyti ir atitinkamą mėnesį turėjusios būti paskaičiuotos palūkanų sumos nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-48-440/2021).
26. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo iš viso 5072,39 Eur sumą, taip pat reiškė reikalavimus dėl negautų pajamų ir kompensacinių palūkanų (po sutarties termino pabaigos) priteisimo. Teismas sprendžia, kad ieškovei yra pagrindas priteisti 3 745,42 Eur iš 5072,39 Eur prašytos priteisti sumos, kas yra 73,84 proc. šių reikalavimų, taip pat priteisia 223,33 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. lapkričio 30 d., 24 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 31 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ir ne daugiau kaip 1 148,11 Eur. Tuo tarpu reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo (po sutarties termino pabaigos) atmeta. Nurodytų aplinkybių kontekste, remdamasis ir teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad tenkinama būtent 73,84 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė šioje byloje sumokėjo iš viso 114,00 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t. y. iš viso 314,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl jai iš atsakovo proporcingai priteistina iš viso 231,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
28. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2018 m. gruodžio 20 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K675810912, sudarytos tarp atsakovo L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės AB „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546), bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.14 punktuose, taip pat 1.28 punkte, pagal kurias ieškovei suteikiama teisė skaičiuoti tarpininkavimo mokestį viršijantį 632,24 Eur sumą, o tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, taip pat sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, numatančią, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) 3 095,30 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus 30 ct) negrąžintos kredito dalies, 190,66 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 66 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 459,46 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 46 ct) tarpininkavimo mokesčio, 223,33 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 33 ct) negautų pajamų, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. lapkričio 30 d., 24 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 31 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-12-01 – 2 814,36 Eur kredito likučio, 2020-12-31 – 2 764,21 Eur, 2021-01-31 – 2 713,05 Eur, 2021-02-28 – 2 660,87 Eur, 2021-03-31 – 2 607,65 Eur, 2021-04-30 – 2 553,36 Eur, 2021-05-31 – 2 497,99 Eur, 2021-06-30 – 2 441,51 Eur, 2021-07-31 – 2 383,90 Eur, 2021-08-31 – 2325,14 Eur, 2021-09-30 – 2 265,20 Eur, 2021-10-31 – 2204,06 Eur, 2021-11-30 – 2 141,70 Eur, 2021-12-31 – 2 078,09 Eur, 2022-01-31 – 2 013,21 Eur, 2022-02-28 – 1 947,03 Eur, 2022-03-31 – 1 879,53 Eur, 2022-04-30 – 1 810,68 Eur, 2022-05-31 – 1 740,45 Eur, 2022-06-30 – 1 668,82 Eur, 2022-07-31 – 1 595,75 Eur, 2022-08-31 – 1 521,22 Eur, 2022-09-30 – 1 445,20 Eur, 2022-10-31 – 1 367,66 Eur, 2022-11-30 – 1288,57 Eur, 2022-12-31 – 1 207,90 Eur, 2023-01-31 – 1 125,62 Eur, 2023-02-28 – 1 041,69 Eur, 2023-03-31 – 956,08 Eur, 2023-04-30 – 868,76 Eur, 2023-05-31 – 779,69 Eur, 2023-06-30 – 688,84 Eur, 2023-07-31 – 596,18 Eur, 2023-08-31 – 501,66 Eur, 2023-09-30 – 405,25 Eur, 2023-10-31 – 306,91 Eur, 2023-11-30 – 206,61 Eur, 2023-12-31 – 104,24 Eur), ir ne daugiau kaip 1 148,11 Eur, 5,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 968,75 Eur) nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 231,86 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.