- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-1212-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Autoniukas“
- Atsakovas
- UAB „All Time Group“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Autoniukas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autoniukas“ ieškinį atsakovui UAB „All Time Group“ dėl sutarčių sąlygos pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti sutarčių sąlygas negaliojančiomis ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2017-05-19 sudarė keturias krovinio vežimo sutartis, kurių pagrindu ieškovas gabeno atsakovo krovinius. Šių sutarčių formą parengė atsakovas. Sutartyse numatyta, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šių sutarčių ar susijęs su šiomis sutartimis, jų pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme, pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksą, kurį šalys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamąja dalimi. Arbitražinis nagrinėjimas vyks Vilniuje, lietuvių kalba. Arbitražinis teismas vadovausis Ženevos 1956 m. tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). Ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, pateikė atsakovui apmokėti keturias PVM sąskaitas faktūras, kurių suma - 11 132 Eur, atsakovas apmokėjo 7 532 Eur ir nurodė, kad likusią sumą - 3 600 Eur vienašališkai įskaitė. Ieškovas nesutinka su atliktu įskaitymu. Ieškovas nurodė, kad pagal minėtų vežimo sutarčių nuostatas, šis ginčas turėtų būti sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme, tačiau ieškovas nesutinka, kad bylos nagrinėjimas vyktų Lietuvos arbitražiniame teisme, kadangi atsakovas susijęs su advokatų profesine bendrija, kurios nariai yra susiję su Lietuvos arbitražo teismo steigėjais, pirmininke. Nurodė, kad bylos nagrinėjimas Lietuvos arbitražo teisme būtų šališkas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas netinkamai įvykdė vežimo sutartis, kuriose buvo nurodyta, kad krovinių vežimas privalo būti vykdomas atviromis puspriekabėmis, o ieškovas tris iš keturių krovinių į pristatymo vietą atvežė uždaromis puspriekabėmis, dėl ko atsakovas patyrė 3 600 Eur nuostolių. Šiuos nuostolius atsakovas nurodo vienašališkai įskaitęs ir pranešęs apie tai ieškovui. Taip pat teigia, kad sutinka perduoti ginčo nagrinėjimą kitam arbitražo teismui, kadangi atsakovui nėra skirtumo, kuriame arbitražo teisme bus nagrinėjamas šalių ginčas, nes atsakovas neturi sąsajų su arbitražinių teismų arbitrais. Teigė, kad ieškovas nebandė šalių sutarimu pakeisti šios sutarčių sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-26 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas siekia nuginčyti šalių krovinių vežimo sutartyse 10 p. įtvirtintą arbitražinę išlygą („Šalys susitaria, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksą, kurį šalys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudėtine dalimi....“). Ieškovas šią sutarties dalį (sąlygą) siekia pripažinti negaliojančia dėl atsakovo įtakos šalių ginčus nagrinėti numatytam Lietuvos arbitražo teismui. Šią įtaką ieškovas laiko, kad arbitražinis susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei bei sudarytas apgaulės būdu, nuslepiant nuo ieškovo atsakovo ryšius su Lietuvos arbitražo teismu. Ieškovas siekia nuginčyti arbitražinę išlygą, pasitelkdamas bendruosius sandorių negaliojimo pagrindus ir esminė aplinkybė, kuria savo reikalavimus grindžia ieškovas - Lietuvos arbitražo teismo kompetencijos (galimas šališkumas), sprendžiant šalių ginčą, klausimas.
4. Ieškovas Lietuvos arbitražinio teismo galimą šališkumą kildina iš galimos atsakovo įtakos Lietuvos arbitražo teismo pirmininkui, kuris, šalims per 10 dienų nesusitarus dėl arbitro, nagrinėsiančio šalių ginčą, kandidatūros, turi teisę paskirti šį arbitrą. Atsakovo sąsajas su Lietuvos arbitražo teismo pirmininku ieškovas kildina iš atsakovo direktoriaus E. J. ryšių su Lietuvos arbitražo teismo dalyviais: Vilniaus inovatyvaus verslo asociacija (VIVA) ir Darnaus verslo plėtros asociacija (DVPA). Pavieniai sandoriai, paslaugų suteikimas pagal sutartis ar kelių pakopų sąsajos per atsakovo dalyvavimą asociacijose, kurių nariai įsteigė Lietuvos arbitražo teismą negali būti pagrindas konstatuoti, kad pavienius sandorius sudarę ar suteikę bei pasinaudoję vienas kito paslaugomis bei asociacijoms priklausantys asmenys yra tarpusavy susiję tokiais ryšiais, kurie galėtų turėti įtakos Lietuvos arbitražo teismo, prie kurio įsteigimo yra prisidėję paminėti asmenys, sprendimams.
5. Arbitražo teismas turi efektyvų savireguliacijos mechanizmą, siekiant apsaugoti šalis nuo galimo arbitražo šališkumo. Arbitro šališkumo klausimui išspręsti yra numatyta speciali tvarka ir įtvirtintas specialus institutas, kuris yra pakankamas arbitražo nešališkumui užtikrinti, esant ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. Arbitražinė išlyga ieškinyje nurodytose krovinių vežimo sutartyse yra aiškiai ir konkrečiai įtvirtinta. Ieškovas, prieš pasirašydamas šias sutartis, turėjo galimybę surinkti informaciją apie Lietuvos arbitražinį teismą iš viešai prieinamų šaltinių ir laiku priimti ieškovo interesus atitinkantį sprendimą dėl šios išlygos buvimo krovinių vežimo sutartyse. Ieškovui sutikus su arbitražine išlyga, nėra pagrindo šios išlygos pripažinti negaliojančia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas UAB „Autoniukas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjo ne sandorių negaliojimo instituto, bet nušalinimo instituto kontekste, t. y. priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nevertino, netyrė ir sprendime nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų ir jų egzistavimą patvirtinančių aplinkybių, nevertino ir netyrė, ar šalių sudarytose sutartyse numatyta arbitražinė išlyga neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, laisvos valios sudarant sutartis reikalavimui. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose ne tik nurodė konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia sandorio pripažinimo negaliojančiais pagrindų egzistavimą, bet atkreipė teismo dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ginčo nagrinėjimo ribas ir įrodinėjimo dalyką sudaro ne atsakovo (galimai) daroma įtaka Lietuvos arbitražo teismui, jo arbitrams ir pirmininkei arba galimybė tokią įtaką daryti, bet tai, ar šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl nuolatinės arbitražo institucijos (Lietuvos arbitražo teismo) ir jos pirmininko nešališkumo ir nepriklausomumo.
7. Ieškovas byloje atskleidė reikšmingas sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis aplinkybes, be kita ko, tai, kad sandorių sudarymo metu ieškovui nebuvo atskleista ir žinoma esminė aplinkybė, kad atsakovas yra glaudžiai susijęs su šalių ginčą nagrinėti numatyta institucija, kad atsakovas yra susijęs tiek su Lietuvos arbitražo teismo pirmininko paskyrimu, tiek su arbitražo proceso taisyklių patvirtinimu. Teismas, netinkamai atskleidęs bylos esmę, byloje vertino, ar ieškinyje nurodyti asmenys yra tarpusavyje susiję tokiais ryšiais, kurie galėtų turėti įtakos Lietuvos arbitražo teismo sprendimams. Teismas, atmesdamas ieškinį, skundžiamą sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad tokių ryšių tariamai nesama. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl arbitražinės išlygos negaliojančia teismas turėjo vertinti, ar sandorio dalies negaliojimą galinčios nulemti aplinkybės egzistavo būtent sandorių sudarymo (o ne kitu) metu. Tai, kad nuo 2017-06-01 pasikeitė Lietuvos arbitražo teismo statutas byloje apskritai neturi jokios teisinės reikšmės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodyta kasacinio teismo nutartimi vadovavosi nepagrįstai, t. y. nesant ne tik esminio, bet ir jokio panašumo tarp teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Nagrinėjamu atveju ginčijama sutarties nuostata yra niekinė ir negalioja dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), taip pat dėl to, kad sudaryta dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio) ir neatitinka laisvos valios sudaryti sutartį reikalavimo (CK 6.156 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Tokiomis aplinkybėmis, kai pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė iš esmės vien dėl to, kad, teismo vertinimu, esant ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, arbitražo nešališkumas ir ieškovo teisės galėtų būti užtikrintos galutiniu ir neskundžiamu Vilniaus apygardos teismo sprendimu, tačiau tokiai teismo išvadai pasirodžius akivaizdžiai nepagrįstai ir neišplaukiančiai iš teisinio reguliavimo, savaime egzistuoja akivaizdūs skundžiamo sprendimo naikinimo ir ieškovo ieškinio tenkinimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atmesti ieškinio argumentuojant ieškovo galimybe iš anksto surinkti informaciją apie Lietuvos arbitražo teismą.
9. Net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad skundžiamas sprendimas paliktinas galioti (nors, kaip minėta, ieškovo įsitikinimu, tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo), atsakovui turėtų būti mažinamos jam priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, viršija teisės aktų nustatytus maksimalius dydžius.
Atsiliepimas
10. Atsakovas UAB „All Time Group“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad visi ieškovo ieškinio argumentai buvo susiję išimtinai tik su tuo, kad ieškovui netinka konkreti arbitražinė institucija, o būtent - Lietuvos arbitražo teismas, atsakovas, nors ir nesutiko su ieškovo argumentais bei su ieškovo ieškiniu, tačiau siekdamas išspręsti ginčą geranoriškai jau pačioje pirminėje bylos stadijoje pasiūlė išspręsti šį ginčą taikiai ir šalių susitarimu pakeisti arbitražinėje išlygoje nurodytą arbitražinę instituciją kita, abiem šalims priimtina arbitražine institucija. Tačiau šio pasiūlymo ieškovas kategoriškai atsisakė, nors jokių objektyvių priežasčių, dėl ko jam netinka bet kokia kita Lietuvoje ar užsienio valstybėje veikianti arbitražinė institucija, nenurodė. Ieškovas net nepaaiškino, kodėl jo sutikimas atsisakyti valstybės teismų jurisdikcijos ir pasirinkti alternatyvią - arbitražo jurisdikciją, turėtų būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.
Šalies argumentai
11. Pirmosios instancijos teismas šią bylą išsprendė teisingai, neperžengdamas ginčo šalių nustatyto įrodinėjimo dalyko bei nepažeisdamas rungimosi principo. Nors ieškovas savo ieškiniu prašė pripažinti arbitražinę išlygą negaliojančia bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau vienintelis argumentas, kuriuo ieškovas grindė šių pagrindų tariamą egzistavimą - tai, kad, ieškovo įsitikinimu, šalių ginčo nagrinėjimas Lietuvos arbitražo teisme nebus objektyvus ir nešališkas dėl tariamų atsakovo sąsajų su šiuo arbitražu bei tariamos atsakovo įtakos šiam arbitražo teismui. Pirmosios instancijos teismas įsivertino byloje esančius įrodymus bei teisėtai ir pagrįstai neanalizavo jokių papildomų aplinkybių (kurių nei viena iš šalių nenurodė), savo iniciatyva nerinko įrodymų bei neperžengė šalių nustatyto ginčo įrodinėjimo dalyko.
12. Ieškovas siekia, kad teismai iš anksto įvertintų Lietuvos arbitražo teismo nepriklausomumą, nors ieškovas net nėra kreipęsis į šį arbitražo teismą. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas turi sąsajų su Lietuvos arbitražo teismo pirmininke ir gali daryti tariamą įtaką šios arbitražinės institucijos sprendimams. Lietuvos arbitražo teismo pirmininkas vykdo tik administracines funkcijas - jis nesprendžia bylų ir nepriima sprendimo. Nei atsakovas, nei atsakovo vadovas, nei joks kitas atsakovo darbuotojas ar atstovas nedalyvavo tvirtinant ir netvirtino Lietuvos arbitražo teismo reglamento. Šiai dienai minėtas reglamentas jau nebegalioja. Nei atsakovas, nei atsakovo vadovas, nei joks kitas atsakovo darbuotojas ar atstovas nedalyvavo renkant Lietuvos arbitražo teismo pirmininko. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas apgavo ieškovą dėl esminių sandorio aplinkybių ar kad atsakovas tyčia neatskleidė ieškovui esminių sandorio aplinkybių. Vežimo sutartys, kurių arbitražines išlygas ieškovas ginčija, buvo sudarytos 2017-05-19. Tuo tarpu „15min.lt“ straipsnis „Virš Lietuvos arbitražo teismo kaupiasi debesys“, kurį ieškovas ir pateikė į bylą, buvo viešai publikuotas interneto portale „15min.lt“ dar 2017-04-10.
13. Šioje byloje atsakovas prašė priteisti iš viso 1 708,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu pats ieškovas prašė priteisti net 64 % didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 2 801,15 Eur. Ši byla yra gana sudėtinga ir nemažos apimties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Byloje nustatyta, kad nuo 2017-06-01 galioja nurodytą dieną patvirtintas Lietuvos arbitražo teismo proceso reglamentas ir šio teismo statutas. Vilniaus inovatyvaus verslo asociacija nuo 2017-06-01 nėra Lietuvos arbitražo teismo dalyvė.
17. Apeliantas prašė pripažinti šalių 2017-05-19 krovinių vežimo sutartyse įtvirtintas arbitražines išlygas negaliojančiomis (CK 1.80, 1.81 ir 1.91 straipsnių pagrindu), kadangi, jo teigimu, sutarčių sudarymo metu jis nežinojo, jog egzistuoja aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl Lietuvos arbitražo teismo ir jo pirmininko nešališkumo ir nepriklausomumo. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino, netyrė ir sprendime nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas ieškiniu prašė pripažinti arbitražinę išlygą negaliojančia bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau vienintelis argumentas, kuriuo jis grindė savo reikalavimą yra tai, jog ginčo nagrinėjimas Lietuvos arbitražo teisme galimai bus neobjektyvus ir šališkas. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas ginčo šalių nustatyto įrodinėjimo dalyko. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas suprantamas kaip ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, jog atsakovas yra susijęs su arbitražo teismu ir jo pirmininke ir dėl to ginčo nagrinėjimas arbitražiniame teisme nebūtų šališkas ir objektyvus, taip pat jog atsakovas šias aplinkybes nuslėpė nuo ieškovo sutarčių sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas šias ieškovo nurodytas aplinkybes sprendime nagrinėjo ir analizavo. Tai, kad teismas išsamiai neišanalizavo ir neaprašė kiekvieno atskirai iš ieškovo nurodomų bendrųjų sandorio negaliojimo pagrindų, nereiškia, jog teismas netyrė bylos aplinkybių ir netinkamai išnagrinėjo bylą.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovo minimi asmenys būtų susiję tokiais ryšiais, kurie galėtų daryti įtaką Lietuvos arbitražo teismo sprendimams. Teismas nustatė, jog tarp atsakovo ir Lietuvos arbitražo teismo steigėjų nėra nei pavaldumo, nei turtinio pobūdžio, nei artimų asmenų ryšių. Tuo atveju, jei pradėjus nagrinėti ginčą arbitražo teisme ieškovas manytų, jog paskirtas arbitras galimai yra nešališkas ar jog arbitražo institucijos pirmininkas nėra šališkas skirdamas arbitrą bylos nagrinėjimui, jis turi galimybę ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka. Arbitražo institucijų esminė funkcija – administruoti arbitražo procesus, t. y. atlikti su arbitražiniu bylos nagrinėjimu susijusias organizacinio-palaikomojo, techninio pobūdžio funkcijas. Tačiau tam tikros arbitražo institucijų atliekamos funkcijos nėra vien tik techninės ar organizacinės. Pavyzdžiui, įstatymas, šalių sutartis ar arbitražo taisyklės gali arbitražo institucijai (jos pirmininkui, valdybai ar kt.) nustatyti kompetenciją priimti sprendimą dėl vienokių ar kitokių reikšmingų arbitražo procese kylančių klausimų. Viena iš tokių sričių – įgaliojimai, susiję su arbitražo tribunolo sudėtimi, – arbitražo institucija gali veikti kaip skiriantysis subjektas tais atvejais, kai šalys arbitražo tribunolo sudėtį susitaria formuoti netiesiogiai arba, formuodamos ją tiesiogiai, negali susitarti dėl tribunolo sudėties, taip pat spręsti klausimo dėl arbitro nušalinimo. Tais atvejais, kai gali egzistuoti aplinkybių, dėl kurių objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl skiriančiojo subjekto (nuolatinės arbitražo institucijos, jos pirmininko ar kt.) nešališkumo ir nepriklausomumo atliekant šią funkciją, šios aplinkybės turėtų būti, pirma, atskleidžiamos bylos šalims, antra, jos turi būti šalinamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, susiklosčius ar paaiškėjus situacijai, galinčiai kelti interesų konfliktą, abejonės dėl nešališkumo ir nepriklausomumo gali būti šalinamos, inter alia, vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsniu – kreipiantis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą dėl atitinkamo procesinio veiksmo atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016). Šiuo metu byloje nėra duomenų, jog Lietuvos arbitražo teisme būtų pradėtas nagrinėti šalių ginčas ir jam nagrinėti būtų paskirtas arbitras dėl kurio nešališkumo ieškovui kiltų abejonių.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti išankstinės (a priori) išvados apie galimą Lietuvos arbitražo teismo ar jo pirmininko šališkumą, kadangi, kaip jau minėta, ginčas nagrinėti Lietuvos arbitražo teisme nėra pradėtas, nėra aišku koks arbitras tokį ginčą nagrinėtų ir kokiu būdu jis būtų paskirtas. Nesant tokių duomenų apelianto argumentai dėl galimai šališko būsimo arbitro yra deklaratyvaus pobūdžio ir pagrindo panaikinti šalių sutartyse įtvirtintą arbitražinę išlygą nesudaro. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas, siekdamas išspręsti ginčą geranoriškai, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme siūlė ieškovui šį ginčą nagrinėti kitoje arbitražinėje institucijoje, dėl kurios galimo nešališkumo ieškovui nekyla abejonių, tačiau apeliantas su šiuo pasiūlymu nesutiko, kas rodo, jog atsakovas neturi suinteresuotumo, jog šalių ginčas būtų nagrinėjamas būtent šiame arbitražo teisme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir priėmė motyvuotą ir teisingą sprendimą.
20. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
22. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šioje normoje imperatyviai draudžiama priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą šaliai atitinkamą prašymą dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikus vėliau. Toks reguliavimas paaiškinamas siekiu užkirsti kelią nesąžiningiems reikalavimams priteisti teisinės pagalbos išlaidas, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rūpintis proceso eiga (CPK 7 straipsnio 2 dalis)
23. Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai – 1 708,52 Eur, kadangi jos viršija nustatytų maksimalių dydžių ribą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir nurodo, jog atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma maksimalaus galimo priteisti dydžio neviršija. Visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra detalizuotos Teisinių paslaugų suvestinėse (nuo 2017-10-30 iki 2017-12-13 ir nuo 2018-02-02 iki 2018-02-19). Apeliantas nurodo, jog nepagrįsta yra 215,38 Eur suma (už paiešką Juridinių asmenų registre) ir kitos išlaidos už įrodymų rinkimą. Taip pat apelianto teigimu, rekomenduojamus dydžius viršija ir išlaidos už atstovavimą teisme 2017-12-18 (145,20 Eur), bei išlaidos už atstovavimą teisme 2018-02-20 (217,80 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, jog nei viena iš apelianto nurodomų suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsakovo reikalaujama priteisti suma sudaro reikšmingai mažesnę sumą, nei maksimaliai galima suma pagal Rekomendacijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 1 708,52 Eur išlaidos už atstovavimą viso pirmosios instancijos teismo proceso metu (kai pats ieškovas, teigdamas, jog atsakovo prašomos priteisti 1 708,52 Eur išlaidos yra per didelės, prašo priteisti jam 2 801,15 Eur) yra protingos ir pagrįstos, todėl nebuvo pagrindo jas mažinti. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui priteisė visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas nei 2017-10-16 nutartimi atsisakydamas priimti ieškinio reikalavimų dalį, nei skundžiamu sprendimu negrąžino ieškovui sumokėto žyminio mokesčio dalies. CPK 87 straipsnis numato atvejus, kada suinteresuoto asmens pareiškimu yra grąžinami sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis. Taigi, ieškovas, norėdamas, jog pirmosios instancijos teismas grąžintų jam dalį sumokėto žyminio mokesčio, turi į pirmos instancijos teismą kreiptis su prašymu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
25. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, atsakovo prašymas dėl 977,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš ieškovo yra tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo UAB „Autoniukas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.