Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė J. S., kurios vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini). Po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis, J. S. mirė būdama našle, turėjo vieną vaiką – suinteresuotą asmenį – R. V., gimusią (duomenys neskelbtini)., kuri sutinka su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis ir prašo jį tenkinti.

4. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

5. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

6. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, patvirtina, jog pareiškėjas po senelės mirties perėmė jos asmeninius daiktus, papuošalus, antikvarinius paveikslus, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, likusius po mirties, pareiškėjas liko gyventi name, kuriame gyveno su senele, mokėjo mokesčius, rūpinosi jo senelei priklausiusiu turtu, valdo šį turtą kaip savo iki šiol. Tai patvirtina kartu su pareiškimu pridėtos sąskaitos faktūros už komunalinius mokesčius, mokėjimo kvitai už statybines medžiagas. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po senelės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Notaro pažyma patvirtina, kad J. S. palikimas nebuvo priimtas. Suinteresuotas asmuo, galintis pretenduoti į pareiškėjo senelės turtą, prieštaravimų nepareiškė.

7. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad E. V. iki senelės mirties gyveno kartu su ja, po palikėjos mirties perėmė jos asmeninius daiktus bei rūpindamasis likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasi su juo toliau kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad E. V. priėmė po senelės mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

9. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė jos vaikaitis pareiškėjas E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.