Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1737-324/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
2S-1737-324/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01686-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
A. G., J. P., V. P.
Civilinė byla Nr. 2S-1737-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01686-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.13; 3.3.2.3; 3.2.6.12.1; 3.3.2.5
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. P. ir V. P. prašymą nutraukti santuoką jų bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas teismo prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019 ir atsisakyti patvirtinti tarp sutuoktinių J. P. bei V. P. 2019 m. sausio 28 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo kaip prieštaraujančią kreditoriaus interesams; po santuokos nutraukimo šalims nuosavybės teise palikti po ½ dalį buto/patalpos su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei po ½ dalį negyvenamosios patalpos – garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); J. P. 15 675,91 Eur dydžio prievolę pareiškėjui po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine J. P. prievole; priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.

2. Atnaujinęs bylos procesą, Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atmetė. Priteisė suinteresuotam asmeniui V. P. iš pareiškėjo 1 054,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 9,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartyje Nr. A2-618-717/2020, vietoj iš pareiškėjo A. G. suinteresuotam asmeniui V. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos „1 054,08 Eur (vienas tūkstantis penkiasdešimt keturi eurai 08 ct)“ įrašydamas „1 548,80 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 80 ct)“. Įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. A2-618-717/2020, panaikino 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-14441-717/2019 (dabartinis Nr. A2-618-717/2020) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą pareiškėjų J. P. ir V. P. santuokoje įgytam nekilnojamajam turtui: butui su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), bei garažui Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

4. Nurodė, kad teismo nutartyje padarytas rašymo apsirikimas . Neteisingai nurodyta iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistina bylinėjimosi išlaidų – nurodyta: „1 054,08 Eur“, o turi būti „1 548,80 Eur“, nes motyvuojamojoje dalyje teismas pasisakė, jog bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo proporcingos bylos sudėtingumui, jos apimčiai, nagrinėjimo trukmei ir priteistinos pilnai, jų nemažinant, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog suinteresuotas asmuo patyrė ne 1 054,08 Eur, o 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-618-717/2020 pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019 atmetė, tačiau teismo nutartyje liko neišspręstas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, jog atmetus ieškinį įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis), į tai, kad galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-618-717/2020 dar neįsiteisėjęs, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos, įsiteisėjus 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. A2-618-717/2020.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. pirmosios instancijos teismas baigiamuoju aktu pakeitė 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties esmę, o ne ištaisė rašymo apsirikimus. Tiek rezoliucinėje, tiek dėstomojoje dalyse nurodoma, kad V. P. patyrė 1054,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl negalima vertinti, kad nutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai taikė rašymo apsirikimo ištaisymo institutą, kadangi skundžiama nutartimi buvo iš esmės pakeistas priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis.

6.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo klausimas nepatenka į rašymo apsirikimų ištaisymo instituto reguliavimo sritį. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo patenkinti ieškinį įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 4, 5 dalys). Bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

6.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje AC-34-2 pažymi, kad CPK 277 straipsnio 1 dalis laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nepriskiria prie tų klausimų, kurie išsprendžiami priimant papildomą sprendimą, todėl, kai teismas savo iniciatyva laiku neįvykdo prievolės panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, byloje dalyvaujantys ar suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu ir teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikina priimdamas nutartį.

Atsiliepimas

7. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

7.1. V. P. į šią bylą yra pateikusi 2020 m. gegužės 12 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 677,60 Eur sumai ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 871,20 Eur sumai, iš viso 1 548,80 Eur, tačiau teismas, nustatęs, kad yra pagrindas priteisti V. P. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisė 1054,08 Eur. Ši suma buvo nurodyta 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo lentelėje palyginimui, kaip maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma pagal suteiktas teisines paslaugas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

7.2. Akivaizdu, kad teismas suklydo, įrašydamas 1054,08 Eur sumą vietoje 1 548,80 Eur sumos. Bylinėjimosi išlaidų dydžio pataisymas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties esmės nepakeitė, atitiko motyvuojamojoje dalyje konstatuotą faktą, kad bylinėjimosi išlaidų dydis yra proporcingas bylos sudėtingumui, bylos apimčiai, nagrinėjimo trukmei, todėl priteistinos pilnai. Pareiškėjas atskiruoju skundu nenurodo, kokia nutarties esmė ir turinys buvo pakeisti.

7.3. Atskiruoju skundu nėra nurodoma, ar laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo išsprendimas ta pačia nutartimi sąlygojo netinkamą bylos išsprendimą, neįvardintas nei vienas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d.). Jei teismas ir laikytų, kad skundžiama nutartimi išsprendus laikinųjų apsaugos priemonių pabaigos klausimą buvo pažeista procesinė CPK 277 straipsnio 1 dalies norma, tai nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti nutartį. Laikinųjų apsaugos priemonių pabaigos klausimo išsprendimas neturi ir negali turėti jokios reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, visų aplinkybių įvertinimui ir bylos baigčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ištaisytos aritmetinės klaidos teismo nutartyje ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

11. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000, 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010).

12. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties esmę, o ne ištaisė aritmetinę klaidą (rašymo apsirikimą)

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi atnaujinęs bylos procesą, 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-6063-584/2019 priimto teismo sprendimo panaikinimo, priteisė suinteresuotam asmeniui V. P. iš pareiškėjo A. G. 1054,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja V. P. pateikė teismui du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą (registracijos Nr. DOK-99952) priteisti 871,20 Eur bei tai pagrindžiančius dokumentus (ataskaitą apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus sandorius, pranešimų projektus, parengtus procesinius dokumentus Nr. 59699, 2019 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1475) ir 2020 m. gegužės 12 d. prašymą (registracijos Nr. DOK-55540) priteisti 677,60 Eur bei tai pagrindžiančius dokumentus (2020 m. kovo 5 d. sąskaitą Nr. 2294 ir 2020 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1525). Teismas nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad, „atmetus pareiškėjo pareiškimą, iš jo suinteresuotam asmeniui V. P. priteistinos jos turėtos šios bylos vedimo išlaidos, kurias sudaro 1054,08 Eur. Šios išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui, jos apimčiai, nagrinėjimo trukmei, todėl priteistinos pilnai, jų nemažinant (CPK 93 straipsnio 1 dalis)“. Tai patvirtina, kad, priteisdamas visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas padarė aiškią aritmetinę klaidą, kadangi suminė bylinėjimosi išlaidų išraiška būtų 1548,80 Eur (871,20 + 677,60), o ne teismo nurodyta 1054,08 Eur. Priešingai, nei teigia apeliantas, nutarties esmė būtų iškraipyta, jeigu, teismui išreiškus valią priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (1548,80 Eur), įsiteisėtų tokia nutartis, kuria priteisiama tik dalis bylinėjimosi išlaidų (1054,08 Eur).

14. CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

15. Sutiktina su pareiškėju, kad užbaigus bylą turi būti išspręsti visi su ja susiję procesiniai klausimai, be kita ko, ir dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nebuvo išspręstas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, o kartu su klaidos ištaisymu, savaime nereiškia procesinės teisės normų pažeidimo, sudarančio pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Kaip teisingai nurodė apeliantas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje AC-34-2 nurodė, kad CPK 277 straipsnio 1 dalis laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nepriskiria prie tų klausimų, kurie išsprendžiami priimant papildomą sprendimą, todėl, kai teismas savo iniciatyva laiku neįvykdo prievolės panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, byloje dalyvaujantys ar suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu, ir teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikina priimdamas nutartį.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo institutą, nepakeisdamas teismo sprendimo esmės. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

17. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 10 d. prašymu (registracijos Nr. DOK-28858) prašo priteisti 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla A2-1736-324/2020 pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos pagal kreditoriaus A. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. P. ir V. P. prašymą nutraukti santuoką jų bendru sutikimu.

18. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 ). Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal minimą teisės normą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

19. Atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, kol nėra apeliacine tvarka išnagrinėta nurodyta civilinė byla, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti pareiškėjos prašomų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė