Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-15 · Civilinė byla Nr. 2S-2551-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-15Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
2S-2551-264/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01320-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
L. M.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2551-264/2014Proceso Nr. 2-13-3-01320-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo V. M. atstovės advokatės I. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1931-179/2014 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. M. dėl 2012-07-27 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas sprendimas byloje sustabdyti vykdymą dėl išlaikymo išieškojimo po 1020 Lt, nustatant laikiną išlaikymą po 350 Lt per mėnesį. Nurodė, kad jo materialinė padėtis bloga: jis iki 2014-09-01 buvo registruotas darbo biržoje, turi dar vieną nepilnametį vaiką, todėl šiuo metu dukters K. M. išlaikymui išgali mokėti tik po 350 Lt per mėnesį. Dėl to auga išlaikymo įsiskolinimas. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti kito jo vaiko interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-10-06 nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad ieškinio dalykas (reikalavimas) yra sumažinti iš ieškovo teismo sprendimu priteistą išlaikymą iki 350 Lt kas mėnesį. Todėl pritaikius ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo priėmimo sumažinus iš V. M. priteistą išlaikymą dukrai K. M. iki 350 litų kas mėnesį, iš esmės būtų įvykdyta tai, ko ir siekiama pareikštu ieškiniu. Dėl to ginčas faktiškai būtų išspręstas iš esmės ir tuo būdu teismas pareikštų savo išankstinę nuomonę dėl ginčo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad gali būti neužtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai, taip pat į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, bylų nagrinėjimo trukmę bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.) priteisto išlaikymo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nemažino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas atskirajame skunde ( b. l. 23 – 28) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir patenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto nuomone, priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neįvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto esmės, neįvertinus prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, pažeidžiant lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principus, apelianto ir kito jo nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas nevertino, jog apeliantas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sumažinimo dėl objektyvių priežasčių iš esmės pablogėjus jo turtinei padėčiai. Teismas nevertino ir neatsižvelgė, jog išieškomos 1 370 Lt per mėnesį periodinės išmokos, apeliantui gyvenant Lietuvoje ir gaunant 500 Lt darbo užmokestį, prieštarauja teisingumo principui ( CK 1.5str.), esmingai pažeidžia jo teisę į savęs išlaikymą, antro vaiko A. M. teises būti išlaikytai abiejų tėvų.

2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad dėl priteisto išlaikymo, apeliantas įgijo ne tik 5 480 Lt skolą, sumokėdamas įsiskolinimą vaiko motinai, bet ir papildomai įsiskolino antstoliui. Skolos kreditoriams dėl nepagrįstai didelio išlaikymo, neatitinkančio apelianto turtinės padėties, yra daugiau nei 11 000 Lt. Teismas privalėjo spręsti, ar tokia padėtis jo atžvilgiu yra teisinga ir sąžininga, ir ar susidariusi padėtis atitinka teisingos proceso šalių pusiausvyros principą.

3. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad 2013-12-22 apeliantui gimė kita dukra A. M., kuri yra 1,5 m. amžiaus ir kurią taip pat privalo išlaikyti ir kuriai išlaikymo dėl įsiskolinimo atsakovei, antstoliui, kitiems kreditoriams negali teikti. Dėl dukrai K. M. priteisto išlaikymo įgijo įsiskolinimą kitai dukrai A. M..

4. Teismo nutartis prieštarauja kasacinio teismo praktikai pagal kurią, priteisiant išlaikymą, kai teisę jį gauti turi du ir daugiau vaikų, vadovaujamasi lygybės principu. Apylinkės teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika, nesivadovavo proporcingumo ir pusiausvyros tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principu, nevertino nei apelianto, nei atsakovės dabartinės turtinės padėties ir galimybių teikti vaikams išlaikymą, pasisakė tik dėl pareigos išlaikyti K. M. bei neatsižvelgė, jog apeliantas turi kitą nepilnametį vaiką A. M., kurią taip pat privalo išlaikyti proporcingai jos poreikiams ir savo turtinei padėčiai ir kurios teisėti interesai bylos nagrinėjimo laikotarpiu yra pažeidžiami.

5. Apylinkės teismas nevertino ir nepasisakė, jog teikiamo išlaikymo suma yra didelė ir per metus sudaro 16 440 Lt (1370x12).

6. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Atsisakydamas tenkinti prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo teismas nenurodė motyvų, kodėl būtų neužtikrinti dukters K. M. poreikiai, patenkinus prašymą, laikinai išieškant jai po 350 Lt iki teismo nustatytos sumos išlaikymą.

7. Atsakovė nesiekia, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (proceso koncentruotumo principas), daro kliūtis greitam bylos išnagrinėjimui. Išlaikymo įsiskolinimas kas mėnesį didėja apie 1 000 Lt, apelianto banko sąskaitos yra areštuotos, dėl arešto ir susidariusių skolų apeliantas jau ilgą laiką suvaržytas atlikti finansines operacijas. Tokia padėtis jam kelia daug nepatogumų, todėl siekia kiek įmanoma greičiau išspręsti ginčą ir apginti savo ir kitų išlaikytinių teises ir teisėtus interesus.

8. Nepagrįstas teismo teiginys, kad pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę - iki teismo sprendimo priėmimo sumažinus iš apelianto priteistą išlaikymą dukrai K. M. iki 350 Lt kas mėnesį - ginčas būtų išspręstas iš esmės ir tuo būdu teismas pareikštų savo išankstinę nuomonę dėl ginčo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ( CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas sprendimas byloje sustabdyti vykdymą dėl išlaikymo išieškojimo po 1020 Lt, nustatant laikiną išlaikymą po 350 Lt per mėnesį.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas sprendimas byloje sustabdyti vykdymą dėl išlaikymo išieškojimo po 1020 Lt, nustatant laikiną išlaikymą po 350 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Vadovaujantis LR CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-07-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-496-835/2012 šalių nepilnametei dukrai iš V. M. priteistas išlaikymas iki 2016 m. spalio mėn. mokėti po 1370 Lt, o nuo 2016 m. spalio mėn. – po 1290 Lt per mėnesį. Ieškovas ieškinyje prašė priteistą išlaikymą dukrai sumažinti iki 350 Lt. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo materialinė padėtis bloga: jis iki 2014-09-01 buvo registruotas darbo biržoje, turi dar vieną nepilnametį vaiką, todėl šiuo metu dukters K. M. išlaikymui išgali mokėti tik po 350 Lt per mėnesį. Dėl to auga išlaikymo įsiskolinimas, pažeidžiami kito jo vaiko interesai. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nustatant laikiną išieškojimą po 350 Lt per mėnesį iki įsiteisės teismo sprendimas byloje.

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja pagrindus ne šalių susitarimu, bet teismo sprendimu nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis, kurį viena iš išlaikymo prievolės šalių ar kitas pagal įstatymą turintis teisę pareikšti ieškinį asmuo siekia pakeisti, yra nustatytas teismo sprendimu.

Apeliantas iš esmės neginčija paties išlaikymo vaikui priteisimo pagrįstumo. Atskiruoju skundu prašoma sustabdyti vykdymą dėl išlaikymo išieškojimo nustatant laikiną išlaikymą po 350 Lt iki bus priimtas sprendimas byloje. Pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, neturi res judicata galios, t. y. pasikeitus aplinkybėms, turėjusioms įtakos išmokų dydžiui nustatyti, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl išmokų dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo); tačiau tai nereiškia, kad toks teismo sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nagrinėjamoje byloje ieškinio patenkinimo atveju išlaikymo dydžio sumažinimas galiotų tik ateityje, t.y. mažesnis išlaikymas pradedamas išieškoti įsiteisėjus teismo sprendimui jį sumažinti. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sumažinant įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, kuomet nėra išspręstas ginčas iš esmės dėl išlaikymo sumažinimo, pažeistų nepilnametės dukters interesus.

Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad 2013-12-22 apeliantui gimė kita dukra A. M., kuri yra 1,5 m. amžiaus ir kurią taip pat privalo išlaikyti ir kuriai išlaikymo dėl įsiskolinimo atsakovei, antstoliui, kitiems kreditoriams negali teikti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepakankamais ir nesudarančiais teisinio pagrindo apelianto prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui, nes antro vaiko gimimo faktas nėra pakankamas pagrindas mažinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį vaikui.

Pažymėtina, kad vaikui skiriamo išlaikymo dydis nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šioje proceso stadijoje jo nevykdymas negali būti pateisintas deklaratyviais apelianto skundo teiginiais dėl jo turtinės padėties pablogėjimo. Be to, vaiko tėvai yra pilnamečiai asmenys, kurie turi potencialias galimybes uždirbti pinigų, priešingai nei vaikas, kuris galimybių teikti sau išlaikymą neturi. Tėvai yra atsakingi už vaiko išlaikymą ir dėl jų finansinių sunkumų išlaikymas vaikui negali būti mažinamas tiek, kad nebūtų užtikrinti net būtini vaiko poreikiai. Taigi atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Šias faktines aplinkybes pirmos instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. nustatyti tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl argumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos esme – dėl šalių turtinės padėties nustatymo, gaunamų pajamų, susidariusių įsiskolinimų, priteisto išlaikymo dydžio ir kt. Be to, pažymėtina, tai jog jei apeliantas turi kitokią nuomonę vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, nesuponuoja išvados, jog skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota arba kad buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja Aušra Baubienė