Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutarimas

2022-04-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-175-913/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-04-29
Bylos Nr.
A6.-175-913/2022
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00007-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. M., UAB "Vipernos" kavinė
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Marijus Šaras
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-175-913/2022
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00007-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.4; 21.9.10; 21.14.9. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 29 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Karolinai Baltakienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. atstovui advokato padėjėjui Marijui Šarui (nuotoliniu būdu per Zoom),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. M., gim. (duomenys neskelbtini), UAB ,,V.“ kavinė nuo 2019-12-09 iki 2021-12-17 vadovės, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., nuo 2019-12-09 iki 2021-12-17, būdama UAB ,,V.“ kavinė, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, padarė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tokiais savo veiksmais E. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad nuo 2020-05-20 iki 2021-02-28 UAB ,,V.“ kavinė buvo įtraukta į sąrašą Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021-04-27 įsakymu Nr. VA-30 ,,Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020-03-26 įsakymo Nr. VA-27 ,,Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo (toliau - Įsakymas), kuriame įtvirtinamos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, tame tarpe – iki 2021-10-31 nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebus taikomi priverstino išieškojimo veiksmai, taip pat nebus skaičiuojami delspinigiai. Įsakyme nėra numatyta išlyga, jog mokesčių mokėtojas gali nesilaikyti mokėjimų eiliškumo. UAB ,,V.“ kavinė yra VMI kreditorė. 2022-03-17 duomenimis UAB ,,V.“ kavinė prievolės biudžetui sudarė 15666,17 Eur, iš jų: 10431,04 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM); 236,85 Eur GPM delspinigiai; 46 Eur nekilnojamojo turto mokestis (toliau – NTM); 0,84 Eur NTM delspinigiai; 4880,49 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM); 70,95 Eur PVM delspinigiai. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-05-16, o teisė išieškoti nuo 2022-02-14, kadangi 2021-09-03 tarp VMI ir UAB ,,V.“ kavinė buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-46233 (toliau – Sutartis) dėl 11633,77 Eur mokėjimų išdėstymo, kuri 2022-01-05 nutraukta UAB ,,V.“ kavinė neatlikus nei vieno mokėjimo ir 2022-01-25 raginimu UAB ,,V.“ kavinė įpareigota sumokėti 11633,77 Eur sumą. Mokestinės nepriemokos išieškojimas iš lėšų bankų sąskaitose vykdomas nuo 2021-12-02, priėmus nurodymą nurašyti 512,19 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. 2022-02-15 priimtas sprendimas išieškoti 15415,54 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. 2022-01-03 gauta paskutinė įplauka pagal nurašymo nurodymus. UAB ,,V.“ kavinė turi dvi atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). VMI išnagrinėjusi banko sąskaitų judėjimo išrašus nustatė, kad UAB ,,V.“ kavinė, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį. T. y. UAB ,,V.“ kavinė skola valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2020-05-16 iki 2020-05-30 sudarė – 68,06 Eur, išlaidos siekė 3154,91 Eur, tačiau skola valstybės biudžetui padengta nebuvo; UAB ,,V.“ kavinė skola valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2020-06-30 sudarė – 136,12 Eur, išlaidos siekė 11507,15 Eur, tačiau skola valstybės biudžetui padengta nebuvo; UAB ,,V.“ kavinė skola valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2020-07-30 sudarė – 291,02 Eur, išlaidos siekė 16132,42 Eur, tačiau skola valstybės biudžetui padengta nebuvo; UAB ,,V.“ kavinė skola valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2020-08-01 iki 2020-08-30 sudarė – 628,39 Eur, išlaidos siekė 16794,22 Eur, tačiau skola valstybės biudžetui padengta nebuvo; UAB ,,V.“ kavinė skola valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2020-09-30 sudarė – 838,96 Eur, išlaidos siekė 19642,30 Eur, tačiau skola valstybės biudžetui padengta nebuvo; UAB ,,V.“ kavinė skola valstybės biudžetui laikotarpiu nuo 2020-10-01 iki 2020-10-30 sudarė – 1227,76 Eur, išlaidos siekė 16208,74 Eur, tačiau skola valstybės biudžetui padengta nebuvo; UAB ,,V.“ kavinė skola valstybės biudžetui 2020-11-01 sudarė – 2448,76 Eur, 2020-12-31 – 3702,93 Eur, išlaidos šiuo laikotarpiu – 11532,48 Eur, valstybės biudžetui nuo 2020-11-01 iki 2020-12-31 pervesta 55 Eur; UAB ,,V.“ kavinė skola valstybės biudžetui 2021-01-01 sudarė – 3702,93 Eur, 2021-02-28 – 4431,88 Eur, išlaidos šiuo laikotarpiu – 11803,78 Eur, valstybės biudžetui nuo 2021-01-01 iki 2021-02-28 pervesta 209 Eur; UAB ,,V.“ kavinė skola valstybės biudžetui 2021-03-01 sudarė – 4431,88 Eur, 2021-04-30 – 4795,95 Eur, išlaidos šiuo laikotarpiu – 19284,98 Eur, valstybės biudžetui nuo 2021-03-01 iki 2021-04-30 pervesta 313 Eur; UAB ,,V.“ kavinė skola valstybės biudžetui 2021-05-01 sudarė – 4795,95 Eur, 2021-06-30 – 6051,94 Eur, išlaidos šiuo laikotarpiu – 23397,61 Eur, valstybės biudžetui nuo 2021-05-01 iki 2021-06-30 pervesta 250 Eur; UAB ,,V.“ kavinė skola valstybės biudžetui 2021-07-01 sudarė – 6051,94 Eur, 2021-08-30 – 7633,42 Eur, išlaidos šiuo laikotarpiu – 16228,69 Eur, valstybės biudžetui nuo 2021-07-01 iki 2021-08-30 pervesta nebuvo; UAB ,,V.“ kavinė skola valstybės biudžetui 2021-09-01 sudarė – 16118,05 Eur, 2021-10-30 – 1377,15 Eur bei pradelsta skola pagal Sutartį – 1454,22, išlaidos šiuo laikotarpiu – 13383,67 Eur, valstybės biudžetui nuo 2021-09-01 iki 2021-10-30 pervesta nebuvo; UAB ,,V.“ kavinė skola valstybės biudžetui 2021-11-01 sudarė – 1377,15 Eur bei pradelsta pagal Sutartį 1454,22 Eur, 2021-12-17 – 661,12 Eur bei pradelsta pagal Sutartį 2181,33 Eur, išlaidos šiuo laikotarpiu – 3285,61 Eur, valstybės biudžetui nuo 2021-11-01 iki 2021-12-17 pervesta 1761,08 Eur. VMI nurodė, kad UAB ,,V.“ kavinė, būdama VMI kreditorė, nuo 2020-05-16 iki 2021-12-17 turėjo piniginių lėšų ir galimybę geranoriškai sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, tačiau vadovas vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais, todėl pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Prašė administracinį nusižengimą padariusiai UAB ,,V.“ kavinė vadovei E. M. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, t. y. 2200 Eur dydžio baudą.

VMI prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. atstovas advokato padėjėjas Marijus Šaras nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės pripažįsta administracinį nusižengimą, kad mokėjimai buvo atlikti, bet mano, kad tų mokėjimų atlikimas nėra ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Paaiškino, kad šios įmonės finansinė padėtis buvo sunki ir yra sunki, įmonė, kuriai vadovavo E. M., praėjusiais metais atsiskaitymo su kreditoriais eilė nebuvo pažeidinėjama specialiai, norint nuslėpti mokėjimus nuo VMI, jei ir buvo vykdomi atsiskaitymai, tai buvo mažomis sumomis su tiekėjais, bet nei su nuomotoju nei su kitais dideliais kreditoriais nebuvo atsiskaitoma. Su VMI buvo sudaryta mokestinės nepriemokos paskolos sutartis, ir pirma įmoka turėjo būti daroma tik 2022 metais, ir E. M. nuomone, tik nuo tada įmonė turėjo daryti mokėjimus VMI. E. M. iki šios sutarties vykdymo buvo atšaukta iš įmonės vadovo pareigų. Jei teismas nuspręstų, kad kreditorių eilė buvo pažeista, E. M. norėtų atkreipti dėmesį, kad pagrindo skirti tokią baudą, kokią prašo skirti VMI nemato, nes tai pirmas tokio pobūdžio pažeidimas E. M., E. M. bendravo su VMI, dėl to vidutinio dydžio baudą skirti pagrindo nėra. Sutinka, kad formalus pažeidimas buvo, bet baudos dydis už pažeidimą, kuris buvo padarytas, neadekvatus. Jos darbo užmokestis šioje bendrovėje buvo minimalus. Prašo nepradėti administracinio nusižengimo bylos ir baudos neskirti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Įstatymų leidėjas, priimdamas šią normą, nurodė, kad jos tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga: išrašu iš Juridinių asmenų registro (b. l. 61-62), VMI Integruotos mokesčių informacinės sistemos (IMIS) duomenų bazės išrašais (b. l. 8, 9, 10), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu (b. l. 11-46), išrašais iš UAB ,,V.“ kavinė banko sąskaitų (dokumentas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bylos Nr. A6-175-913/2022 priedų sąraše).

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, aplinkybės išdėstytos nuosekliai, jos yra išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią kitą medžiagą, todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. M. nuo 2019-12-09 iki 2021-12-17, būdama UAB ,,V.“ kavinė vadove, būdama atsakingu asmeniu ir žinodama apie UAB ,,V.“ kavinė finansinę padėtį, t. y. kad ši neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atsiskaitymo pirmenybę teikė žemesnės eilės UAB ,,V.“ kavinė kreditoriams, taip pažeisdama kreditoriaus VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog E. M. nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti. Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ji neteista, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 53-54). Už analogišką administracinį nusižengimą nėra bausta (b. l. 53-54). Administracinis nusižengimas padarytas ne dėl piktavališkų ar savanaudiškų paskatų, o vadovaujamai įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, siekiant išlaikyti jos veiklą, mokumą. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais E. M. už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1 400 Eur bauda (ANK 34 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. M. pripažinti kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-175-913/2022.

Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė