- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- I-4186-764/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02245-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui A. D., atsakovės atstovui A. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) ir prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, jo naudai priteisti 50000 Lt neturtinės žalos.
Skunde nurodė, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2006-03-31 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LTIK) buvo kalinamas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. kamerose, kurių plotas vienam asmeniui neatitiko Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN76:1999 nustatyto 5 m² ploto. Pareiškėjas LTIK buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis ir dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą kaip ji apibrėžta CK 250 str. Teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus, praradimus nustato teismas. Pareiškėjas nurodo, kad dėl LTIK veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo regėjimas, sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, jaučiamas dirglumas, baimė.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7–11) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė neneigia aplinkybės, kad, pagal iki 2010-04-11 galiojusią Higienos normą Nr. HN76:1999, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas turėjo būti 5 m², o nuo 2010-05-11 pagal Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą Nr. V-124 – ne mažiau kaip 3,6 m². Paaiškino, kad nuteistieji LTIK paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitinka teisės aktuose nustatytų ribų. Administracija stengiasi, kad nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Laikotarpiais 2006-04-26 vakare, 2006-05-19 vakare, nuo 2006-05-20 iki 2006-05-23, 2006-06-27 ryte, 2006-09-11 vakare, 2006-11-05, 2007-01-26 ryte, 2008-09-11 ryte, 2008-09-15 ryte, 2009-06-28 ryte, 2009-07-24 vakare, nuo 2009-07-25 iki 2009-07-26, 2009-07-27 ryte, 2009-07-29 vakare, nuo 2009-07-30 iki 2009-09-17, 2009-07-18 ryte, 2009-10-20 ryte A. D. buvo užtikrintas 5 m² kameros gyvenamojo ploto. Laikotarpiais nuo 2006-04-12 iki 2006-04-26, nuo 2006-05-05 iki 2006-05-19, nuo 2006-05-30 iki 2006-06-09, nuo 2006-06-12 iki 2006-06-23, 2006-08-28 iki 2006-09-11, nuo 2006-10-13 iki 2006-10-27 pareiškėjo LTIK nebuvo, nes jis iš įstaigos buvo išvykęs.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymėjo, kad, pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar LTIK pareigūnai neteisėtai veikė (neveikė), bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė dėl dalies pareiškėjo reikalavimų taikyti CK 1.125 str. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo A. D. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., numatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Pareiškėjas teigia, kad nuo 2006-03-31 įvairiais laikotarpiais Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo kalinamas kamerose, kurių plotas vienam asmeniui neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50000 Lt suma (b. l. 1–2).
Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktos gynybos būdą. Priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų.
Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Vadinasi, asmuo, siekdamas gauti neturtinės žalos atlyginimą, į teismą turi kreiptis per trejus metus nuo dienos, kai sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Pagal CK 1.126 str. 2 d., ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas dėl dalies pareiškėjo reikalavimų prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas nurodo, kad neturtinę žalą patyrė, nes nuo 2006-03-31 įvairiais laikotarpiais LTIK buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas paštu padavė 2012-08-28 (b. l. 5). Teismo vertinimu, pareiškėjas tam tikra apimtimi yra praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl atsakovės prašymas tenkintinas. Daliai skundo reikalavimų, t. y. tiems kurie sietini su pareiškėjo nurodyta neturtine žala patirta iki 2009-08-27, taikytinas ieškinio senaties terminas.
Teismas neperžengdamas nagrinėjamo ginčo ribų ir spręsdamas dėl skundo reikalavimų pagrįstumo, vertins, ar pareiškėjo kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2009-08-28 iki 2012-08-28 atitiko teisės aktų reikalavimus ir nepažeidė A. D. teisių.
Bylos duomenys tvirtina, ir ginčo dėl to byloje nėra, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime A. D. nuo 2009-08-28 buvo kalinamas 131 dieną, t. y. iki 2010-01-06. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta Higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, kurioje buvo nustatyta, jog kameros gyvenamasis plotas asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 m². LTIK pateikti duomenys tvirtina, kad: nuo 2009-08-28 iki 2009-11-24 pareiškėjas buvo apgyvendintas kameroje Nr. 256 (plotas – 23,32 m²), kurioje įvairiais laikotarpiais buvo kalinama nuo 2 iki 11 asmenų; nuo 2009-11-24 iki 2009-11-25 pareiškėjas buvo apgyvendintas kameroje Nr. 273 (plotas – 7,79 m²), kurioje buvo kalinami 3–4 asmenys; nuo 2009-11-26 iki 2009-12-07 pareiškėjas buvo apgyvendintas kameroje Nr. 287 (plotas – 7,70 m²), kurioje buvo kalinami 2–4 asmenys; nuo 2009-12-08 iki 2010-01-06 (išvykimo į Pravieniškių pataisos namus) pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 289 (plotas – 7,78 m²), kurioje apgyvendinti 2–4 asmenys. Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjui buvo garantuotas 5 m² kameros plotas tik laikotarpiu nuo 2009-08-28 iki 2009-09-18 ryto, kai kameroje Nr. 256 buvo apgyvendinti 2–3 asmenys. Vadinasi, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų pareiškėjas buvo kalinamas 22 dienas. Likusį laikotarpį, t. y. 109 dienas, A. D. buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Nustatytos aplinkybės tvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime metu nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio, t. y. 5 m², gyvenamojo ploto kameroje. Šių aplinkybių LTIK neginčija. Tai, kad LTIK administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad 109 dienas buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 m² kameros ploto.
Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143 – 1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.
Pareiškėjas teigia, kad dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo regėjimas, sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, jaučiamas dirglumas, baimė ir kt.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 109 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad A. D. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, tvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko jo sveikata, pablogėjo regėjimas, sutriko miegas. Atsižvelgus į tai, teismas negali spręsti dėl gyvenamojo ploto kameroje įtakos A. D. sveikatos būklei. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 m² ploto, pažeidimo trukmę (109 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga (ginčui aktualiu laikotarpiu) – 800 Lt), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 550 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas, – būtų itin didelis, todėl 550 Lt sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamo kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendė:
pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui A. D. iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 550 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt litų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.