Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. P. ir I. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo L. B., AS, Lietuvoje veikiantis per L. B., AS, Lietuvos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.10. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažinti apeliantės dalyvavimą būtinu bei pridėti naujus rašytinius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo ir patvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

9. Pareiškėjas R. P. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

10. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

11. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjas R. P. nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12. Tiek apeliantė, tiek pareiškėjas kartu su procesiniais dokumentais pateikė papildomus įrodymus – psichologės R. V. pažymą; psichologės A. M. pažymą; UAB „Liūtomera“ Nekilnojamojo turto registro išrašus; finansinės atskaitomybės duomenis; viešai skelbiamą informaciją apie UAB „Liūtomera“ veiklą; nekilnojamo turto skelbimus; 2023 m. gegužės 25 d. preliminarią sutartį; 2023 m. birželio 5 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, PVM sąskaitą faktūrą, 2023 m. rugpjūčio 16 d. skolų suderinimo aktą; 2023 m. birželio 6 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį; 2023 m. birželio 13 d. Vedybų (povedybinė) sutartį; 2023 m. birželio 15 d. Pirkimo–pardavimo sutartį; 160 000,00 Eur mokėjimo pavedimus už butą; 2023 m. birželio 12 d. adv. R. Š. el. laišką su priedu; apeliantės užrašytus kontaktinius duomenis po sutarties pasirašymo; kredito likutį. Prašo šiuos įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti su kita bylos medžiaga, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.

13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Pagal CPK 314 straipsnį sprendžiant, ar naujo įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, turi būti įvertinta, kiek įrodymų prašoma pridėti, ar jie teikiami teismui kartu su prašymu juos pridėti, ar juos reikia išreikalauti, ar jie egzistuoja, ar reikia atlikti papildomus veiksmus dėl naujų įrodymų sukūrimo ar surinkimo (skirti ekspertizę, vykdyti apžiūrą ir pan.). Jeigu kaip įrodymas teikiamas jau egzistuojantis dokumentas, tai vien pagal kiekį ir apimtį nepakanka konstatuoti, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, net jei reikalautų skirti laiko kitiems bylos dalyviams susipažinti su juo ir teikti dėl jo paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

14. Kadangi byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka ir naujų dokumentų teikimo būtinybė iškilo vėliau, o nauji įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo esmės ir nėra pagrindo išvadai, jog šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, šalys galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikė, apeliacinės instancijos teismas siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, palikti santuokines pavardes ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad dėl išsiskyrusių požiūrių į šeimą, interesus, bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Pareiškėjai teigė, kad nuo 2022 metų pradžios netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Pareiškėjų vertinimu, jų šeima faktiškai yra iširusi, todėl pareiškėjai yra tvirtai apsisprendę nutraukti santuoką. Pareiškėjai nurodė, kad visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo

17. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieni metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio nustatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).

18. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

19. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Dėl to sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turi būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi, – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visą santuokos metu įgytą turtą, priklausiusį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, paskyrus vienam sutuoktiniui kitam nepaskiriant jokios kompensacijos, teismai turi vertinti, ar tokia sutartis atitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o prieš tvirtindamas tokią sutartį teismas turi įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis. Taigi teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 39–40 punktai). Paprastai tokios sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teisėtumo patikra atliekama žodinio proceso metu, tiesiogiai teismo posėdžio metu išklausant pareiškėjus ir išsiaiškinant priežastis, kodėl buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, arba šią pareiškėjų poziciją išsiaiškinant kitais būdais (gaunant papildomus rašytinius paaiškinimus ir pan.).

22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą nutraukti tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nusprendė buvus pagrindą tokį šalių prašymą tenkinti, todėl šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patvirtinus pareiškėjų pateiktą 2023 m. birželio 7 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią apeliantei priskirtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas R. P. įsipareigojo už savo asmenines lėšas iki 2023 m. birželio 27 d. I. P. asmeninės nuosavybės teise nupirkti šį nekilnojamąjį turtą: 58,87 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/114 dalimi žemės sklypo ir 1/16 dalimi požeminės automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį bus įtraukta sąlyga, kad šiame bute M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvens iki pilnametystės ir I. P. įsipareigos gauti R. P. rašytinį sutikimą, norėdama disponuoti ar įkeisti minėtą nekilnojamąjį turtą iki dukros pilnametystės. Tuo tarpu R. P. asmeninės nuosavybės teise atiteko: žemės sklypas su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini); 0,0497 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. k. v.; pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0581 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini); 24 064 (dvidešimt keturi tūkstančiai šešiasdešimt keturi) vnt. 28,96 Eur nominalios vertės UAB „LIŪTOMERA“ akcijų, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

23. Kaip matyti, visas nekilnojamasis turtas, priklausęs pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (namas ir žemės sklypai), atiteko pareiškėjui, tuo tarpu pareiškėjas įsipareigojo apeliantei iki 2023 m. birželio 27 d. nupirkti 58,87 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad vertinant vien preliminarias turto vertes buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

24. Teismas nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas R. P. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiėmė pareigą grąžinti skolą bankui, negali būti pripažįstama teisėtu pagrindu visą santuokoje įgytą turtą paskirti jam vienam. Pažymėtina, kad bankui R. P.ir apeliantė liko atsakingi solidariai, todėl galima situacija, kad, R. P. nustatytais terminais negrąžinant skolos, bankas pareikš reikalavimą apeliantei, kuri yra įsipareigojusi pagal sudarytą kredito sutartį kaip solidarioji skolininkė. Taigi apeliantė turės pareigą mokėti bankui pagal kredito sutartį, nors visas santuokinis turtas yra priskirtas pareiškėjui R. P.. Teismo vertinimu, tokia situacija ir atitinkamai sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria beveik visas santuokinis turtas perduodamas vieno sutuoktinio nuosavybėn, o skola bankui lieka solidariąja sutuoktinių prievole, pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, todėl pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį pirmosios instancijos teismas turėjo 2023 m. birželio 7 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtinti, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, iki sutuoktiniai sudarys naują sutartį.

25. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjui atiteko ir visos UAB „LIŪTOMERA“ akcijos (24 064 vnt.). Pareiškėjas nurodo, kad UAB „LIŪTOMERA“ turimas turtas sutuoktiniams nepriklauso ir nėra dalybų objektas. UAB „LIŪTOMERA“ akcijos yra nedalytinos ir po santuokos nutraukimo šio turto teisinis režimas nesikeičia, nes akcijos įgytos steigimo metu 2003 m. sausio 28 d., dar iki santuokos sudarymo.

26. Teismas negali sutikti su tokiu pareiškėjo teiginiu ir pažymi, kad 100 vnt. 28,96 Eur nominalios vertės UAB „LIŪTOMERA“ akcijų yra nedalytinos ir po santuokos nutraukimo šio turto teisinis režimas nesikeičia, nes akcijos įgytos steigimo metu 2003 m. sausio 28 d., dar iki santuokos sudarymo, tačiau likę 24 064 vnt. akcijų yra įgytos santuokos metu. Remiantis bylos duomenimis – pareiškėjo pateikta 2023 m. gegužės 31 d. UAB „LIŪTOMERA“ buhalterės pažyma, matyti, kad pareiškėjui priklauso 24 164 vnt. įmonės akcijų. 100 vnt. akcijų įgytos 2003 m. sausio 28 d. įmonės steigimo metu, vėliau jau po santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) buvo kelis kartus didintas įmonės įstatinis kapitalas – 2007 m. balandžio 3 d. (įgyta 1 900 vnt. akcijų), 2008 m. kovo 17 d. (įgyta 1 000 vnt. akcijų), 2012 m. gruodžio 6 d. (įgyta 17 709 vnt. akcijų), 2016 m. gegužės 4 d. (įgyta 3 455 vnt. akcijų). Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, darytina išvada, kad santuokos metu verslas sėkmingai plėtėsi. Remiantis byloje esančiais duomenimis 1 vnt. akcijų vertė – 28,96 Eur, taigi santuokos metu įgytų akcijų vertė (24 064 vnt. x 28,96 Eur) 696 893,44 Eur. Pirmosios instancijos teismas visus 24 064 vnt. akcijų (696 893,44 Eur vertės) priskyrė pareiškėjui R. P. be jokios kompensacijos apeliantei. Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo metu bet kuriuo atveju turi būti padalyta bendroji jungtinė nuosavybė – turtas, įgytas po santuokos sudarymo. Tai apima ir jos metu įgytus vertybinius popierius bei vieno iš sutuoktinių iki santuokos turėto verslo vertės padidėjimą. Jei akcijos įgytos ar įmonė įsteigta iki santuokos, ji priklauso sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Tačiau iš verslo gautos pajamos ir verslo vertės padidėjimas jau bus bendroji sutuoktinių nuosavybė. Nusprendžiant dėl vieno iš sutuoktinių iki santuokos sukurtos įmonės (verslo) vertės prieaugio santuokos metu dydžio nustatymo, turėtų būti retrospektyviai įvertinta verslo vertė, nustatant ją santuokos sudarymo dieną ir santuokos nutraukimo metu.

27. Atsižvelgiant į tai, kaip buvo tarp šalių pasidalytas sutuoktinių turtas, darytina išvada, kad tokia sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turėjo įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis.

28. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad sutartis atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepažeidžia šio straipsnio 4 dalies reikalavimų – neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia nė vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų atlikęs priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, analizę.

29. Teismas nusprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įvertino formaliai, nenurodė jokių argumentų, kodėl padarė pirmiau nurodytas išvadas, nors, kaip minėta, tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas pažymi, kad tokiu atveju, kai teismui pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama vienam iš sutuoktinių paskirti akivaizdžiai per mažą santuokinio turto dalį, teismui kyla pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tokią pareigą teismas privalo įgyvendinti nepriklausomai nuo aplinkybės, ar pareiškėjai yra atstovaujami advokato ir ar byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, esant atitinkamam šalių prašymui.

30. Minėta, kad pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjų 2023 m. birželio 7 d. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodyta santuokos metu įgyto turto vertė, nenustatyta kompensacija apeliantei už gaunamą mažesnės vertės turtą, netirta ir nesiaiškinta, kodėl kitas sutuoktinis visiškai atsisakė kompensacijos santuokos nutraukimo atveju, kai santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo pasirašyta visiškai apribojant vieno iš sutuoktinių turtines teises.

31. Teismas konstatuoja, kad tokios sutarties nuostatos pripažintinos iš esmės ribojančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009).

32. Pažymėtina ir tai, kad nors nagrinėjant civilinę bylą ginčo šalims atstovavo advokatė, kuri parengė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teismui tinkamai neišsiaiškinus priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. kodėl buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, nenustačius, ar į dalytino turto balansą įtrauktas visas pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad buvo padalytas ne visas santuokos metu įgytas turtas. Nepadalyta liko 2023 m. birželio 6 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, kuria apeliantė, kaip pradinė kreditorė, neatlygintinai perleido R. P., kaip naujajam kreditoriui, reikalavimo teisės į 62 752 Eur dydžio prievolę, mokėtiną skolininkės UAB „Liūtomera“ pagal 2016 m. kovo 31 d. Paskolos sutartį Nr. 2016/02.

33. Apeliantė nurodo, jog sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitiko tikrosios jos valios, buvo sudaryta dėl psichologinio spaudimo ir šantažo jai įtakos, paskubomis, neturint galimybės gauti teisinę pagalbą sutarties sudarymui.

34. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė, pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patyrė psichologinį spaudimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek R. P., tiek ir apeliantės interesams atstovavo ta pati advokatė, byla išnagrinėta apeliantei nedalyvaujant rašytinio proceso metu ir, minėta, teismui tinkamai neišsiaiškinus priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.

35. Teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalijamo turto vertės klausimas net nebuvo sprendžiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustato turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos. Nurodyti bendrą turtą (jo kiekį ir vertę) turi sutuoktiniai, prašantys teismo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Taigi sutuoktiniai, prašantys nutraukti jų santuoką bendru sutarimu, turi teismui pateikti duomenis apie turtą ir jo vertę bei sudarytą sutartį, kurioje šis turtas padalijamas tarp sutuoktinių. Teismas santuokinio turto vertės ir atitinkamai jo padalijimo klausimą nagrinėja vykdydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų kontrolę, siekdamas nustatyti, ar ši neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

36. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teisme liko neištirtos ir neįvertintos svarbios šiai bylai aplinkybės. Atsižvelgiant į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teismo turėjo būti įvertinta, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, ar egzistuoja pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti patvirtinta.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Byloje liko nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. Faktinių aplinkybių nustatymas ir ištyrimas atliekamas pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo išvadų nepagrindė, tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo, t. y. jo nepagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsniai). Dėl ydingo proceso, bylos esmės neatskleidimo konstatuojami esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme dėl tokio pobūdžio bylų procesinių nagrinėjimo ypatumų, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.