Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-04-09 · Civilinė byla Nr. e2-9815-861/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
e2-9815-861/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04390-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
Atsakovas
O. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9815-861/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04390-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 2.6.8.10.; 3.2.6.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui O. S. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 750 Eur negrąžintos paskolos sumos, 148,95 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 208,18 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2018-02-12 teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimai buvo įteikti atsakovui tinkamai, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-06-23 pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9761988001 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 750 Eur kreditą 5 mėnesių terminui, paskolos grąžinimo terminas iki 2016-01-23. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, perdavė ieškovui 750 Eur sumą, tačiau atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko nustatyto sutarties specialiojoje dalyje. Todėl pradinis kreditorius 2015-11-14 vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Atsakovas liko skolingas ieškovui 750 Eur negrąžinto kredito ir 148,95 Eur palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais laikotarpiu nuo 2015-08-23 iki 2015-11-14.

2016-10-25 pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovą International Risk Management OÜ, kuris 2017-02-23 sutartimi reikalavimą perleido ieškovui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovui iš atsakovo priteistina 750 Eur negrąžinto kredito ir 148,95 Eur palūkanų už laikotarpį iki sutarties nutraukimo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 208,18 Eur palūkanų už laikotarpį po sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2015-11-15 iki 2016-02-14, taikant bendrą 152,50 procentų vartojimo kredito kainos metinę normą. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma. Pagal sutarties 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus kredito ir/ ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Sutarties specialiose sąlygose nustatyta, kad bendra kredito kainos metinė norma sudaro 152,50 procentų. Nagrinėjamu atveju sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Sutarties 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą (sutarties specialiosios sąlygos) mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi spręsdamas palūkanų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos palūkanos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensacinio pobūdžio palūkanų dydžio, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė ieškovo vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis. Atsakovas yra vartotojas, jis sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į pagrindinės prievolės sumą (750 Eur), teismas sprendžia, kad prašomos priteisti 152,50 procentų metinės palūkanos yra nepagrįstai didelės. Todėl palūkanos mažintinos iki 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tai sudaro 67,50 Eur sumą už 180 pradelstas atsiskaityti dienas (750 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina kaip nepagrįsta.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (966,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 87,29 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovo patirtas išlaidas sudaro 25 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi pagal ieškovo ieškinį yra patenkinta 85,75 procentai reikalavimų, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistinos 21,82 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždaroji akcinė bendrovė „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, iš atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) negrąžinto kredito, 216,45 Eur (du šimtus šešiolika eurų 45 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (966,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,82 Eur (dvidešimt vieną eurą 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Donata Kravčenkienė