Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ yra namo, esančio Lvovo g. 13A Vilniuje, turto administratorius, t. y. ieškovas šiam namui nuo 2012-12-31 iki šiol teikia administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, įrašas VĮ „Registrų centras“ galioja nuo 2012-12-31.Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai už likusias suteiktas paslaugas, su kuriomis jie sutikdavo, mokėjo reguliariai, nustatyta tvarka ir terminais, skolos bei ginčo dėl likusių mokėjimų nėra. Šios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ neteisingai teigia, jog prieštaravimų dėl ginčo skolos, kuri susidarė iš konkrečių ginčo darbų atlikimo, nebuvo, t.y. atsakovų rašytinius nesutikimus su konkrečių darbų atlikimo apmokėjimu ignoruodavo ir neteisingai, esant šalių ginčui, atsakovų įmokas įskaitydavo seniausioms skolos padengti, taip susiaurindamas skolos atsiradimo laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2015-09-30. 2013 metais, atsakovui prašant, buvo paaiškinta, iš ko susideda jo skola ieškovui, taip, iš UAB „Žirmūnų būstas“ 2013-05-08 rašto Nr. ŽB-RS-13-0399 matyti, kad atsakovui išaiškinta, kad jo skola yra už laiptinės durų montavimo bei domofono sistemos įrengimo darbus. Atliktų darbų suma sudaro 5118,30 Lt ir paskirstyta visiems laiptinės patalpų savininkams lygiomis dalimis per du mėnesius, t.y. 2012 metų 11-12 mėn. Teismas nesutiko su ieškovo motyvais, nurodytais procesiniuose dokumentuose bei ieškovės pasisakymuose teisminio nagrinėjimo metu, kad pagal CK 6.55 str. 2 d. jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalies susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs, t.y. kreditorius turi teisę pagal minėtą normą pirmiausiai padengti seniausią skolą, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Nagrinėjamoje byloje atsakovai aiškiai pareiškė, kad nesutinka mokėti už lauko durų įrengimą bei už kaminų remontą. Taigi, atsiskaitymo lapeliuose ir turėjo būti atspindėtos būtent šios atsakovų skolos. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovų skola už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2015-09-30 yra priskaičiuoti mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovams nuosavybės teise priklausančiai patalpai - 725,80 EUR. Skola atsakovams turi susidaryti už kaminų remontą bei lauko durų montavimą.Teismas nurodė, kad 2012 m. lapkričio mėn. ieškovas priskaičiavo 232,65 Lt, 2012 m. gruodžio mėn. 161,07 Lt., viso 393,72 Lt, tačiau turėjo būti 366 Lt (5118,30 Lt : 14.). Skolų valdymo ataskaitoje bei išraše iš buto sąskaitos nurodytos visai kitos sumos. Taip pat, sąskaitos už sutektos paslaugas yra netikslios, skolos sumos nesutampa.Teismas pažymėjo, kad 2017-01-31 sąskaitoje ZBG17392528 nurodyta atsakovų skola -771,58 EUR, o 2017-01-31 sąskaitoje Nr. ZBG17399005 - permoka 83,07 EUR, skirtumas sudaro 688,51 EUR. Teismas sprendė, kad iš skolos sumos neaišku iš ko ji susideda, todėl sprendė, kad ieškovas savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-26 sprendimo dalį - vietoje 295,89 EUR priteistų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ atsakovo K. Š. naudai priteisti 191,25 EUR.Nurodo, kad ieškovas pradiniu ieškiniu prašė teismo priteisti 836,64 EUR iš atsakovų, kas sudaro 12,05 proc. nuo ieškovo nurodytos 6945,14 EUR (5462,78 EUR už kaminus + 1482,36 EUR už duris) darbų kainos. Kadangi reali darbų kaina yra 5252,59 EUR (4511,41 EUR sumažinta kaminų kaina po specialisto išvados + 741,18 EUR durų kaina jau atskaičius 50 proc. kompensaciją) iš atsakovų priteistina 12,05 proc. dalis sudaro 632,94 EUR. Tačiau, teismas atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus (šalių pasirašytus tarpusavio susitarimus, šalių duotus paaiškinimus), sprendimu pripažino atsakovų mokėtiną ieškovui 562,55 EUR sumą, o likusią ieškovo reikalavimo dalį atmetė kaip ieškovo neįrodytą. Todėl ieškovo patenkintų reikalavimų procentą sudaro 65,19 proc., tuo pačiu atmestų reikalavimų dalį sudaro 34,81 proc. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 850 EUR bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo pagrindu atsakovui turi būti proporcingai priteista iš ieškovo 34,81 proc. atmestų reikalavimų bylinėjimosi išlaidų, o tai sudaro 295,89 EUR.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotinos pagal patikslintus reikalavimus, ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-66-686/2016). 2017 m. sausio 18 d. ieškovui pateikus patikslintą ieškinį ir prašomos priteisti skolos dydį sumažinus nuo 836,64 EUR iki 725,80 EUR, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsižvelgdamas į šio reikalavimo ribas ir pagal patikslintą reikalavimą paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus: Teismo motyvai susiję su atsakovų skolos apmokėjimu, nepagrįstai formuoja ydingą praktiką dėl atliekamų bendraturčių mokėjimų už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, tokiu būdu yra nukrypstama nuo CK 6.55 str. 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuris užtikrina ir numato įmokų paskirstymo klausimą, esant nereguliariems mokėjimams. Gautus mokėjimus ieškovė įskaitydavo, vadovaujantis CK 6.55 str. 2 d. numatytu teisiniu reguliavimu. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų yra matoma kaip buvo skaičiuota atsakovų skola, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos ir kaip skaičiuoti atsakovų mokėjimai, kurie buvo įskaitomi dengiant seniausią skolą, o šiai išvadai pagrįsti bylos medžiagoje yra pakankamai įrodymų t.y. ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos, atsakovų pateikti apmokėjimai ir ieškovo pateikti paaiškinimai, sudarantys pagrindą įskaityti gautas iš atsakovo įmokas už ankstesniais periodais neįvykdytas atsakovo prievoles. Atsakovai atlikdami mokėjimus nepareiškė kurią skolą jie grąžina. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino atliktus remonto darbus, kurie nepatenka į ieškinio ribas, t. y. lauko durų įrengimas, domofono įrengimas, kurie atliki 2012 m. ir nepatenka į prašomos priteisti skolos laikotarpį, taip pažeisdamas nustatytą pareigą priimti sprendimą neperžengti ieškinio dalyko, t. y. negali keisti ieškinio dalyko ar pagrindo. Ieškovas prašė priteisti susidariusį įsiskolinimą nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., todėl teismas privalėjo vertinti tik šioje apimtyje susidariusią skolą ir atliktus darbus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai dalį skolos pripažino ir sumokėjo 565,22 EUR, tokiu atveju, teismas turėjo ne atmesti ieškinį, bet patenkinti ieškinį iš dalies, nes atsakovai pripažino dalį ieškovo reikalavimų ir tokiu būdu toje dalyje ginčo tarp šalių nėra, todėl esant tokioms aplinkybėms, ieškinys negalėjo būti atmestas visiškai, bet turėjo būti patenkintas iš dalies. Pagrįsta skolos suma yra ta, kurią atsakovai yra bylos nagrinėjimo eigoje 2017-02-22 sumokėję - 562,55 EUR. Tačiau teismas dalyje atmetė ieškinį, bet priėmė sprendimą ieškinį atmesti, nors dalis reikalavimo buvo pripažinta, todėl turėjo būti priimtas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies.Teismas nurodė kad skola atsakovams susidarė už kaminų remonto darbus bei lauko durų montavimą. Kaminų remonto darbai patenka į ieškinio laikotarpio ribas, tačiau lauko durų montavimo darbai buvo atlikti 2012 m., todėl šie darbai nepatenka į ieškinio ribas ir negalėjo būti teismo vertinami, nes byloje nebuvo pareikštas priešieškinis. Be to, lauko durų remonto darbai buvo faktiškai atlikti, todėl ieškovas turi teisę gauti už tai atlyginimą. Buvo pagerinta būtent bendraturčių (Lvovo g. 13A, Vilnius) butų ir kitų patalpų savininkų) nuosavybė, todėl visiškai nesąžiningai buvo pripažinta, kad atsakovas turi prisiimti 50 proc. darbų kainos, nors rangovui atsakovas apmokėjo pilną sumą ir tokiu būdu patyrė nuostolius. Atsakovas paskaičiavo, jog už kaminų remontus atsakovui mokėtina suma turi būti 509,61 EUR. Ieškovas buvo pateikęs patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino savo reikalavimą dėl balkonų remonto darbų 110,84 EUR suma. Kadangi už balkonus iš viso buvo priskaičiuota 618,60 EUR, iš kurių išminusavus 110,84 EUR, gaunama mokėtina suma už kaminų remonto darbus 507,76 EUR, taigi šioje dalyje dėl kaminų remonto darbų sumos neturi būti ginčo, nes suma paskaičiuota praktiškai tokia pati, kokią ir paskaičiavo atsakovai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris pagrįstu, jog kažkokiu būdu ieškovas turėjo žinoti, kad atsakovų atlikti mokėjimai nėra skirti už remonto darbus ir kad tokiu atveju, ieškovas būtų nepagrįstai taikęs CK. 6.55 str. 2 d. Teismo tokia formuojama praktika yra ydinga, todėl negali būti laikoma pagrįsta. Teismas, neatsižvelgė į tai, kad CK 6.55 str. 2 d. įstatymo nuostatos taikytinos, siekiant užtikrinti atsiskaitymų eiliškumo ir kitos tvarkos laikymąsi siekiant įskaityti gautas įmokas, nesant aiškiai išreikštos skolininko valios. Todėl, laikytina, jog teismas netaikęs 6.55 str. 2 d. nukrypo nuo įstatymo numatytos tvarkos ir taip nustatė kitokią mokėjimų tvarką, nei ta kuri yra įtvirtinta įstatymo, todėl tai sąlygojo imperatyvios CK 4.82 str. 3 dalies normos bei teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir stabilumo principų pažeidimą. Taigi atsakovai privalo mokėti už atliktus darbus, nes CK numato įstatyminę pareigą bendrai butų ir kitų patalpų savininkams prisidėti prie bendros dalinės nuosavybės išlaikymo.Atsakovas K. Š. prašo ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad šios bylos ginčas yra būtent dėl kaminų remonto darbų kokybės, kainos ir lauko durų montavimo darbų kainos ir už šiuos atsakovams tenkanti mokėtina suma, o ne dėl ieškovo, kaip administratoriaus, teikiamas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ neteisingai teigia, jog prieštaravimų dėl ginčo skolos, kuri susidarė iš konkrečių ginčo darbų atlikimo, nebuvo, t.y. atsakovų rašytinius nesutikimus su konkrečių darbų atlikimo apmokėjimu ignoruodavo ir neteisingai, esant šalių ginčui, atsakovų įmokas iškaitydavo seniausioms skolos padengti. Teismas teisingai konstatavo, kad pripažintina pagrįsta skolos suma yra ta, kurią atsakovai yra bylos nagrinėjimo eigoje - 2017-02-22 d. sumokėję 562,55 EUR. Pažymi, kad Lvovo g. 13, Vilnius, namo bendrasavininkai turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (Lvovo g. 13, Vilnius, namo bendrasavininkų) materialiųjų teisių ir pareigų, bei byla nėra išnagrinėta iš esmės.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė K. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-26 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad mokėjimas UAB „Žirmūnų būstui“ buvo įvardintas kaip mokėjimas už „kitas paslaugas“, kurios ir susidaro iš šiukšlių išvežimo, bendros elektros, administravimo ir eksploatacinių išlaidų. Ieškovas taip ir nesugebėjo paaiškinti iš kur susidarė įsiskolinimas už šiukšlių išvežimą, bendrą elektrą, administravimą ir eksploatacines išlaidas, jeigu mokėjimai buvo atliekami. Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimus, pateikė į bylą išrašus iš buto sąskaitos apie priskaičiuotus mokesčius, nes buvo neaišku iš ko susidarė skola iki 2013 m. birželio 1 d. Iš pateiktų dokumentų aišku, kad skola susidarė už lauko durų pastatymą ir kaminų remontą. Atsakovai pagrįstai atsisakė mokėti prašomą sumą, nes atlikus statybos tyrimą, buvo nustatyta, kad prašomos sumos neatitinka atliktiems darbams, ką patvirtino ir ieškovas, sumažindamas savo reikalavimą. Ieškovas nagrinėjant bylą taip ir nesugebėjo paaiškinti ir nepateikė įrodymų iš ko susidarė prašoma skolos suma, kai atsakovai apmokėjo 562,55 EUR už kaminų remontą ir durų pastatymą ir mokėjo kas mėnesį suteiktas kitas paslaugas (už šiukšlių išvežimą, bendrą elektrą, administravimą ir eksploatacines išlaidas).