Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. S., B. K., G. A. R. ieškinį atsakovei I. M., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, dėl leidimo kadastrinių matavimų plano suderinimui Nacionalinėje žemės tarnyboje, kadastrinių matavimų registravimui nekilnojamojo turto kadastre be bendraturtės sutikimo, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

I. Dėl leidimo teikti kadastrinių matavimų bylą derinimui ir jų įregistravimą be atsakovės sutikimo

Pagal Kadastro nuostatų 15 punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami: įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją (Kadastro nuostatų 15.1. punktas); keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, išskyrus šių Nuostatų 54¹.3 punkte nurodytus atvejus (Kadastro nuostatų 15.2. punktas); formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse) (Kadastro nuostatų 15.3. punktas); perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose (Kadastro nuostatų 15.4. punktas); jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre (Kadastro nuostatų 15.5. punktas). Pagal Kadastro nuostatų 15.6. punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Minėtame punkte įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas žemės sklypo savininkas ar bendrasavininkas gali inicijuoti žemės sklypo ribų nustatymą žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Taisyklių 44 punkte nustatyti atvejai, kada yra tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys: Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti ar nugriauti statiniai, atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo darbai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų statinių ar kilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų žemės sklypo užstatytas plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia), iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai. Žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo (išregistravimo) arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai naujai pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar nugriauti tenkinant viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys Kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo (išregistravimo) ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre (Taisyklių 44.1. punktas); jeigu žemės sklypui nustatoma jo suformavimo metu žemės sklypo kadastro duomenų byloje nenurodyta ir (ar) neįrašyta į Nekilnojamojo turto registrą taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga (Taisyklių 44.2. punktas); kai įstatymų ir Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, nustatytais atvejais žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais – kitų subjektų prašymu pakeičiama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai), nekeičiant kitų žemės sklypo kadastro duomenų, išskyrus Nuostatų 32.1.6 papunktyje nurodytą žemės sklypo vertę (Taisyklių 44.3. punktas); žemės sklypo savininkui pageidaujant (jeigu pasikeitė žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis, žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ne valstybinėje koordinačių sistemoje) (Taisyklių 44.4. punktas). Kadastro nuostatų 32.1. punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4. punktas). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2. – 32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) ar naudotojas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys – gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkas, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorija arba jeigu matuojamas žemės sklypas yra joje (toliau – kviestiniai asmenys) ir matininkas. Pasirašydamas žemės sklypo planą savininkas (esamasis arba būsimasis) arba jo įgaliotas asmuo, arba juridinis asmuo ar kitos užsienio organizacijos atstovas patvirtina, kad sutinka su pagal žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis žemės sklypo ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu (Taisyklių 38.4.5. punktas). Kadastro nuostatų 32.1.1.6. punkte įtvirtinta, kad jeigu žemės sklypo ribos netikslinamos (neatstatomos), žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas nerašomas ir kviestiniai asmenys nekviečiami. Šiuo atveju kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos tik pasikeitusios faktinės žemės naudmenos, nurodytos šių Nuostatų 32.1.3 punkte. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka, papildoma pagal šiuos Nuostatus jau parengta kadastro duomenų byla.

II. Dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo

Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo: turi būti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertintos nesutarimo priežastys, turi būti siekiama, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, atitiktų proporcingumo principą, nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, sprendžiant, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2006, Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011, Nr. 3K-3-481/2011).

Pažymėtina, kad asmenys turi teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, patys spręsti visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti visumą įrodymų ir padaryti pagrįstas išvadas. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Teismas vertindamas šioje konkrečioje situacijoje tarp bendraturčių kilusį ginčą vadovaujasi savo vidiniu įsitikinimu ir byloje esančių įrodymų visuma. Teismo įsitikinimu esant byloje nustatytoms ir šiame sprendime jau išdėstytoms aplinkybėms, tikslinga nustatant naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypu tvarką atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendraturčių žemės naudojimo santykius, vadovautis racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų buvo nustatyta nuo 1992 metų. Iš byloje pateikto Druskininkų žemėtvarkos tarnybos Gyvenamųjų namų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), daržo – sodo padalijimo plano matyti, kad pagal šį planą ieškovei B. K. buvo paskirta naudotis žemės sklypo dalis plane pažymėta Nr. 5, G. A. R. buvo paskirta naudotis žemės sklypo dalis plane pažymėta Nr. 7, buvusiai savininkei J. J., buvo paskirta naudotis žemės sklypo dalis plane pažymėta Nr. 6, kuria šiuo metu naudojasi ieškovė R. S., buvusiai savininkei Z. V., buvo paskirta naudotis žemės sklypo dalis plane pažymėta Nr. 7, kuria šiuo metu naudojasi atsakovė I. M.. Pagal šį padalijimo planą bendras naudojamas plotas buvo numatytas prie gyvenamojo namo ir visas plotas, kuris ribojasi su Dabintos gatve.

Teismui įvertinus atsakovės I. M., naudojimosi tvarkos planą, kuriuo atsakovei I. M. priskirta naudotis 0.0511 ha ploto žemės sklypo dalys pažymėtos raidėmis „D“, „D1“, ¼ dalimi „E“, ¼ dalimi „F“, ieškovei B. K. priskirtos naudotis 0.0512 ha ploto žemės sklypo dalys pažymėtomis plane raidėmis „A“, „A1“, „A2“, ¼ dalimi „E“, ¼ dalimi „F“, ½ dalimi „2F1“, ieškovei R. S. priskirtos naudotis 0.0512 ha ploto žemės sklypo dalys pažymėtomis plane raidėmis „B“, „B1“, „B2“, ¼ dalimi „E“, ¼ dalimi „F“, ½ dalimi „2F1“, ieškovei G. A. R. priskirtos naudotis 0.0511 ha ploto žemės sklypo dalys pažymėtomis plane raidėmis „C“, „C1“, ¼ dalimi „E“, ¼ dalimi „F“, negalima daryti išvados, kad atsakovės siūlomas planas yra racionalus ir patogus naudotis ieškovių B. K. ir R. S. atžvilgiu. Nors pagal šį žemės naudojimosi planą atsakovei ir ieškovėms priskirtos naudotis žemės sklypo dalys atitinka nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis, tačiau teismo vertinimu jis yra daugiau patogesnis atsakovei ieškovių atžvilgiu. Iš šio plano matyti, kad ieškovėms B. K. ir R. S. priskirtos mažos žemės sklypo dalys pažymėtos plane raidėmis „A1“ ir „B1“, kurios pagal Druskininkų žemėtvarkos tarnybos Gyvenamųjų namų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), daržo - sodo padalijimo planą, buvo priskirtos naudotis atsakovei (pirminė savininkė Z. V.). B. K. norint pateikti į jai priskirtą plane pažymėtą „A1“ žemės sklypo dalį priskirta naudotis R. S. žemės sklypo dalis ir G. A. R. žemės sklypo dalys paskirtos naudotis Druskininkų žemėtvarkos tarnybos Gyvenamųjų namų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), daržo-sodo padalijimo planą. Nors atsakovė ir paskirstė žemės sklypo naudojimosi plane atskiras žemės sklypo dalis prie gyvenamojo namo, visgi teismo vertinimu tai atsakovė padarė savo nuožiūra manant, kaip turi būti naudojama šios sklypo dalys, o nesant jokių įrodymų, kad faktiškai šiomis dalimis šalys naudojaisi negali būti pagrindas nustatyti tokią naudojimosi tvarką ar šį planą vertinti kaip racionalų ir atitinkantį susiklosčiusius faktinius bendraturčių žemės naudojimo santykius.

Pagal ieškovių prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, B. K. numatyta naudotis 0.0307 ha ploto žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis raide „A“, „Al“, ieškovei R. S. 0.0307 ha ploto žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis raide „B“, „B1“, ieškovei G. A. R. numatyta naudotis 0.0307 ha ploto žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis raide „C“, „C1“, atsakovei I. M. numatyta naudotis 0.0307 ha ploto žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis raide „D“, „D1“; 818 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „E“ numatyta naudotis bendrai tiek ieškovėms, tiek atsakovei. Vertinat šį planą jis iš esmės atitinka 1992 m. Druskininkų žemėtvarkos tarnybos Gyvenamųjų namų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), daržo - sodo padalijimo planą. Ieškovių pateikto plano skirtumas yra tik tas, kad prie Dabintos g. žemės sklypo dalis, kuri buvo priskirta bendram naudojimui priskirtos žemės sklypo dalys plane pažymėtomis raidėmis „A1“, „B1“, „C1“, „D1“ atskirai kiekvienai bendraturtei. Ieškovės nurodo, kad šios žemės sklypo dalys buvo kiekvienos bendrasavininkės naudojamos daržui, šios jų nurodytos aplinkybės byloje nepaneigtos jokiais kitais objektyviais įrodymais, be to kaip minėta ši žemės sklypo dalis 1992 metais buvo priskirta bendram naudojimui. Pasisakant dėl atsakovės argumentų, kad šios žemės sklypo dalys yra labai mažos ir gali sukelti tarp bendrasavininkių konfliktus, pažymėtina, kad bylos aplinkybės patvirtina, kad pagrindiniai nesutarimai yra kilę tarp ieškovių ir atsakovės, duomenų, kad ieškovės tarpusavyje konfliktuoja ar vėliau tarp jų gali kilti konfliktas byloje nėra, atsakovei priskirta pati pirmoji žemės sklypo dalis plane pažymėta raide „D1“, atsakovei prie jos patekti patogu tiek per jai priskirtą žemės sklypo dalį pažymėtą raide „D“, tiek per bendram naudojimui priskirtą žemę pažymėtą raide „E“. Tuo tarpu ieškovės teismo posėdžio metu nurodė, kad joms nekyla problemų pateikti į joms priskirtas žemės sklypo dalis nuo Dabintos gatvės. Todėl teismo vertinimu nustačius ieškovių siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tokia tvarka užtikrins racionalų ir patogų naudojimąsi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu namu, šalių nuosavybės teise priklausančiais ūkiniais statiniais ir atitinka šalių lygiateisiškumo principą. Pažymėtina ir tai, kad šalims neišsprendus tarpusavio nesutarimų ir akivaizdžių neigiamų nusistatymų viena kitos atžvilgiu, negalima išvengti konfliktinių situacijų, net ir nustačius žemės sklypu naudojimosi tvarką, kadangi vis tiek šalims neišvengiamai tenka ir teks susidurti. Šalys turi visas galimybes bendru sutarimu spręsti bendrame žemės sklypo dalyje tvarkos palaikymo klausimus. Pripažintina, kad ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra racionali, patogi ir atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus ieškovių pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, teismas konstatuoja, kad plane siūloma nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka aptartus teismų praktikoje suformuotus naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo kriterijus. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovių ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo tenkintinas ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina pagal ieškovės pateiktą UAB „Aginro“ parengtą naudojimosi tvarkos planą.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovių ieškinys tenkintas visiškai, todėl ieškovė privalo atlyginti ieškovėms jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovių pateiktų sąskaitos detalizacijos ir pateiktų pinigų priėmimo kvitų už teisines paslaugas matyti, kad ieškovės patyrė 925 Eur išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Šias išlaidas sudaro ieškovių sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį, konsultavimas ir atstovavimo teisme išlaidos. Teismas įvertinęs ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas sprendžia, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjamo trukmę, atsakovų ruoštų procesinių dokumentų kiekį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismas sprendžia, kad ieškovių advokatės pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 850 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, bei 16,11 Eur išlaidos valstybės naudai susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Leisti ieškovėms, R. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), G. A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), B. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui UAB „Aginro“ parengtą 2046 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą be atsakovės I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotais, be sutikimo su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, be atsakovės prašymo leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis.

Nustatyti 2046 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Aginro“ matininko M. N. parengtą naudojimosi tvarkos planą:

paskirti ieškovei R. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), naudotis 307 kv. m. (0.0307 ha) ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „B“, „B1“;

paskirti ieškovei G. A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), naudotis 307 kv. m. (0.0307 ha) ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „C“, „C1“;

paskirti ieškovei B. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), naudotis 307 kv. m. (0.0307 ha) ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „A“, „Al“;

paskirti atsakovei I. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), naudotis 307 kv. m. (0.0307 ha) ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „D“, „D1“;

paskirti ieškovėms, R. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), G. A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), B. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir atsakovei I. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), naudotis 818 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „E“.

Priteisti iš atsakovės I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ieškovių R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), G. A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 925 Eur (devynių šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybei 16,11 Eur (šešiolikos eurų 11 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.