- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- e2A-1157-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00868-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Paliokas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- I. M.
- Ieškovas
- R. S., B. K., G. A. R.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.5Savininko teisių apsauga
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Edvardo Palioko, Albina R.,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-545-418/2019 pagal ieškovių R. S., B. K., G. A. R. ieškinį atsakovei I. M., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl leidimo kadastrinių matavimų plano suderinimui Nacionalinėje žemės tarnyboje, kadastrinių matavimų registravimui nekilnojamojo turto kadastre be bendraturtės sutikimo, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. R. S., B. K., G. A. R. ieškinyje prašė: 1) leisti ieškovėms pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui suderinimui UAB „Aginro“ parengtą 2046 kv. m. ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą be atsakovės I. M. sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotais, be sutikimo su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, be atsakovės prašymo leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis; 2) nustatyti 2046 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovių B. K., R. S., G. A. R. užsakytą ir UAB „Aginro“ matininko M. N. parengtą naudojimosi tvarkos planą: ieškovei B. K. numatyta naudotis 307 kv. m. (0.0307 ha) ploto žemės sklypo dalimis (plane pažymėtomis raide „A“, „Al“), ieškovei R. S. - 307 kv. m. (0.0307 ha) ploto žemės sklypo dalimis (plane pažymėtomis raide „B“, „B1“), ieškovei G. A. R. numatyta naudotis 307 kv. m. (0.0307 ha) ploto žemės sklypo dalimis (plane pažymėtomis raide „C“, „C1“), atsakovei I. M. numatyta naudotis 307 kv. m. (0.0307 ha) ploto žemės sklypo dalimis (plane pažymėtomis raide „D“, „D1“); 818 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta raide „E“) numatyta naudotis bendrai tiek ieškovėms, tiek atsakovei; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovės ir atsakovė yra kaimynės, gyvena name(duomenys neskelbtini). Šiame pastate yra 4 gyvenamieji butai, namas yra 0.2046 ha ploto žemės sklype. Žemės sklypas suformuotas 1999 metais atliekant kadastrinius matavimus. I. R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3/16 dalis ir 1/16 dalis 0.2046 ha ploto žemės sklypo, ieškovei G. A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis 0.2046 ha ploto žemės sklypo, ieškovei B. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis 0.2046 ha ploto žemės sklypo, atsakovei I. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis 0.2046 ha ploto žemės sklypo. Nuo 2014 metų pasikeitus gyvenamojo buto Nr. 4 savininkei, t. y. atsakovei I. M. tapus bendrasavininke, pasikeitė naujos savininkės požiūris į buvusią nusistovėjusią faktinę tvarką, prasidėjo skundai ir reikalavimai, pradėjo jausti psichologinį spaudimą. Ieškovė R. S. yra atlikusi buto rekonstrukciją, įrengė laiptinę į antrą aukštą, į jai priklausantį butą. Ieškovė B. K. taip pat atliko buvusio garažo rekonstrukciją, įrengdama papildomai stoginę. Norint visus pakeitimus įregistruoti VĮ Registrų centre buvo tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai. UAB „Aginro“ atliko žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinius matavimus bei parengė žemės sklypo planą. Žemės sklypo ribų matavimas bei ženklinimas vietoje buvo numatytas atlikti 2018 m. gegužės 16 d., apie ką visiems suinteresuotiems asmenims buvo pranešta. Į žemės sklypo ženklinimą atsakovė neatvyko. Atsakovė buvo pakviesta matininkų atvykti susipažinti su žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, tačiau atvykusi nepasirašė, motyvuodama, kad yra praradusi pasitikėjimą bendraturtėmis. Suformuota žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta patikrai Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriui. Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo surašytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 50 KAM-55140, kuris patvirtina, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota teisingai. Teikiant kadastrinių matavimų bylą patikrai, žemės sklypo planuose bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose nepasirašė atsakovė I. M.. Nepasirašius žemės sklypo plane, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, tolimesni veiksmai nederinami Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriuje bei atitinkamai kadastriniai matavimai neregistruojami nekilnojamojo turto kadastre. Dėl atsakovės nesutikimo pasirašyti kadastrinių matavimų plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, neišreiškiant pagrįstos pozicijos, yra pažeidžiami ieškovių interesai, negali įgyvendinti savininko teisės disponuoti turtu, užkertant tolimesnius veiksmus, norint tinkamai rūpintis nekilnojamojo daikto nuosavybės įregistravimu. Pateikiamame plane, suplanuota žemės naudojimosi tvarka ieškovėms ir atsakovei suprojektuotos žemės sklypo dalys yra vienodo ploto, valdomas plotas išlieka nepakitęs, žemės sklypo dalys yra lygiavertės, atsižvelgta į esamų statinių priklausomybę, žemės sklypo dalyse, pažymėtose žymenimis A1, B1,C1, D1 yra sodinamos daržovės, kiekviena iš bendrasavininkių jau nuo seno rūpinasi savo daržais, todėl faktinė situacija ir planuojama nustatyti ir pasitvirtinti žemės sklypo naudojimo tvarka sutampa. Atsakovei I. M., ieškovei G. A. R. iš viso atitenka po 0.0512 ha ploto, o ieškovėms B. K., R. S. po 0.0511 ha ploto, kas atitinka idealiąsias žemės sklypo dalis, kiekvienai po 1/4 dalį. Ieškovėms reikalinga atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus dėl to, kad nori įregistruoti žemės sklype esančius statinius, taip pat nori įteisinti nusistovėjusią žemės sklypu naudojimosi tvarką. Atsakovės nurodytas ūkinis sandėliukas yra laikinas statinys, kadangi jis neturi pamatų, jį galima kilnoti. Židinys statytas jau prieš penkiolika metų ir jau yra nenaudojamas, todėl planuoja jį griauti. Pagal atsakovės parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ieškovių ir atsakovės žemės sklypo dalys yra nelygiavertės, kadangi ieškovė prisiskyrė savo naudojimui ir išdirbtą žemę, kurią ieškovės naudojo daržui.
Atsiliepimas
3. A. I. M. pateikė atsiliepimą į ieškovių ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė neturi jokių ketinimų trukdyti ieškovėms atlikti žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo procedūrą. Atsakovė visą laiką skatino ieškoves tikslinti kadastrinius matavimus, nurodant duomenis apie žemės sklype esančius statinius. Kadastrinių matavimų bylos dokumentuose turi būti ypatingai tiksliai nurodyti duomenys apie žemės sklype esančių statinių buvimą ar nebuvimą, apie užstatytą plotą ir pan. Iš pateikto žemės sklypo plano galima matyti, kad jame nėra atvaizduota ginčo žemės sklype esantys neregistruoti statiniai: ieškovei B. K. priklausanti aikštelė su lauko židiniu ir ieškovei R. S. priklausantis ūkinis sandėliukas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius tik formaliai vertino pateiktos kadastrinių matavimų bylos dokumentų sudėtį ir nevertino, ar pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys apie žemės sklype esančius statinius atitinka faktinę padėtį. Todėl, kol valstybės įgaliota institucija, palygindama bylos duomenis su faktiniais duomenimis, nepatikrino ir nenustatė, kad žemės sklypo planas sudarytas ir kiti dokumentai užpildyti teisingai, ir kol šalių sklypo planas nėra suderintas teritoriniame žemėtvarkos skyriuje, tol konstatuotina, kad ieškovės neįgijo teisės pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. UAB „Aginro“ matininko M. N. parengtame naudojimosi tvarkos plane indeksu „E“ pažymėtą dalį yra siūloma priskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams. Tačiau tokiu siūlymu ignoruojamas faktas, kad šią ginčo žemės sklypo dalį tiek atsakovė, tiek ieškovė G. A. R. naudoja kaip sodą, kuriame atsakovė augina kriaušės medį ir 4 eiles agrastų krūmų, o ieškovė G. A. R. augina dvi obelis ir dvi vyšnias. Siūloma priskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams pernelyg didelę žemės sklypo dalį, kuri nėra būtina bendriems poreikiams užtikrinti. Šalių santykiai yra konfliktiški, tai tikėtina, kad santykinai didelio ploto priskyrimas bendram naudojimui ateityje generuos bendraturčių konfliktus dėl žemės sklypo teritorijos, priskirtos bendram naudojimui, priežiūros. Į UAB „Aginro“ matininko M. N. parengtame naudojimosi tvarkos plane indeksais „A1“, „B1“, „C1“ pažymėtas sklypo teritorijas nebus galima šių dalių naudotojams patekti neišeinant iš sklypo ribų. Be to, šios sklypo dalys yra labai mažos ir toks sklypo „skaidymas“ taip pat traktuotinas kaip neracionalus, sukuriantis prielaidas konfliktuojančioms šalims susitikti mažesnėje erdvėje ir tokiu būdu jausti diskomfortą dėl nepalankiai nusiteikusio asmens artimo buvimo, galimo konflikto. Taip pat plane indeksais „A1“, „B1“, „C1“ pažymėtos teritorijos dalys įsiterpia į tą žemės sklypo dalį, kuria atsakovė faktiškai naudojosi. Atsakovė bandė geranoriškai aiškintis su bendraturtėmis, su matininkais, bet sulaukdavo tik agresijos. Nerimą kelia statiniai, t. y. aikštelė, prie kurios yra židinys, priestatas, nes nėra aišku, kokiomis teisėmis jie bus įregistruoti, gal ir atsakovė jais galės naudotis, todėl gali pasikeisti atsakovės realioji ir idealioji žemės sklypo dalis. Neaišku, kokiu būdu šie statiniai bus registruojami, nes galbūt jais galės naudoti ir atsakovė. Parengtas planas neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovė siekia nusistatyti tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri būtų aiški, kiekviena savininkė žinotų konkrečią žemės sklypo dalį. Atsakovės nuomone, prie namo turi būti paliktas pats minimaliausias namo eksploatacijai reikalingas žemės sklypo plotas. Atsakovės pateiktame naudojimosi tvarkos plane idealiosios žemės sklypų dalys atitinka realiąsias žemės sklypo dalis, palikti metro pločio takai, kurie yra gyvybiškai reikalingi. Kalbos, kad visos bendrasavininkės bendrai tvarko bendro naudojimo žemę, melagingos. Atsakovę tenkino nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka, iki kol mirus žemės sklypo bendraturtei J. J. jos dalį paveldėjo ieškovė R. S..
4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovių ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovėms ir atsakovėms priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo pateikta nesant bendrasavininkės parašo. Nuostatuose nėra numatyta atvejų, kuomet kadastrinių matavimų byla gali būti derinama, nesant bendrasavininkų parašų, atitinkamai žemėtvarkos skyriui nėra numatyta teisė derinti minėtus dokumentus be vieno iš savininkų parašo, t. y. be vieno iš savininkų pozicijos. A. I. M. 2017 m. kovo 17 d. prašymu ir 2017 m. kovo 24 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių. Atsižvelgiant į minėtus prašymus 2017 m. balandžio 14 d. pilietei raštu Nr. 50SD-518-(14.50.92.) buvo išsamiai atsakyti visi klausimai, susiję su kadastrinių matavimų atlikimu žemės sklypui (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir remiantis teisės aktais, 2017 m. gegužės 5 d. atlikta valstybinės žemės naudojimo kontrolė, apie kurią visi sklypo savininkai buvo informuoti raštu, patikrinimo metu žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Dėl ieškovių ieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas leido ieškovėms R. S., G. A. R., B. K. pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui UAB „Aginro“ parengtą 2046 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą be atsakovės I. M. sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotais, be sutikimo su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, be atsakovės prašymo leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis. Teismas nustatė 2046 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Aginro“ matininko M. N. parengtą naudojimosi tvarkos planą: paskirti ieškovei R. S. naudotis 307 kv. m. (0.0307 ha) ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „B“, „B1“; paskirti ieškovei G. A. R. naudotis 307 kv. m. (0.0307 ha) ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „C“, „C1“; paskirti ieškovei B. K. naudotis 307 kv. m. (0.0307 ha) ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „A“, „Al“; paskirti atsakovei I. M. naudotis 307 kv. m. (0.0307 ha) ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „D“, „D1“; paskirti ieškovėms, R. S., G. A. R., B. K. ir atsakovei I. M. naudotis 818 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „E“. Teismas priteisė iš atsakovės I. M., ieškovių R. S., G. A. R., B. K. naudai 925 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas dėl leidimo teikti kadastrinių matavimų bylą derinimui ir jų įregistravimą be atsakovės sutikimo nurodė, kad ieškovėms ir atsakovei priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr.9duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Ieškovės, norėdamos įteisinti rekonstruotus statinius, kreipėsi į žemės sklypo kadastrinius matavimus atliekančią įmonę UAB „Aginro“, kuri parengė minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurią sudaro žemės sklypo planas, žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, žemės sklypo kadastro duomenys bei kiti dokumentai. UAB „Aginro“ 2018 m. gegužės 16 d. surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuris buvo pasirašytinai suderintas su žemės sklypo bendrasavininkėmis R. S., G. A. R., B. K.. A. I. M. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir žemės sklypo plane nepasirašė. Teismas nurodė, kad iš žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad tikslinant žemės sklypo kadastro duomenis žemės sklypo ribos tikslinamos nebuvo, riboženkliai atstatomi nebuvo. Atsakovė atsisakė pasirašyti žemės sklypo kadastro bylos dokumentuose motyvuodama tuo, kad žemės sklypo plane nėra pažymėti ieškovei R. S. priklausantis ūkinis sandėliukas ir ieškovei B. K. priklausantis lauko židinys. Ginčo, atlikus žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus dėl žemės sklypo ploto, konfigūracijos ar linijų ilgių, tarp bendrasavininkų nėra.
7. Teismas nurodė, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 50KAM-55140 matyti, jog patikrinus ieškovėms ir atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), UAB „Aginro“ parengtą kadastro duomenų bylą, nustatyti Taisyklių 38.4.5. ir 19 punktų pažeidimai, t. y. žemės sklypo planas nesuderintas su atsakove ir ženklinant žemės sklypo ribas atsakovė nedalyvavo (nesuderino paženklinimo akte).
8. Teismas pažymėjo, kad kadastro nuostatų 36.3.8. punkte nustatyta, jog žemės sklypo plane sutartiniais ženklais turi būti išbraižoma pastatų (išskyrus laikinuosius) ir kitų statinių kontūrai (įrašomi koordinuotų kampų numeriai ir nurodomi statinių tipai), o kadastro nuostatų 63.1. punkte nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla formuojama žemės sklypo su jame esančiais statiniais (taip pat nebaigtais statyti), išskyrus laikinus statinius. Teismas vertino, kad matininkai, atlikę kadastrinius matavimus, atsakovės nurodytus statinius įvertino kaip laikinus, dėl ko jie ir nebuvo pažymėti žemės sklypo plane ir kituose dokumentuose. Teismas nurodė, kad atsakovės užsakymu UAB „AMMP“ įmonė, rengusi žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nors šį planą rengė pagal atsakovės užsakymą ir pageidavimą, šių statinių parengtame žemės sklypo naudojimosi plane taip pat nepažymėjo, ir atsakovė UAB „AMMP“ planą pateikė į bylą kaip neturintį trūkumų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės atsisakymo pasirašyti žemės sklypo kadastrų bylos dokumentuose priežastis daugiau grįsta nesutarimu tarp ieškovių ir atsakovės, kadangi byloje yra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Iš Nacionalinės žemės tarnybos pateikto 2017 m. gegužės 9 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 50ŽN-28, matyti, kad institucijos specialistai, dalyvaujant Druskininkų savivaldybės atstovui, atliko šalims priklausančio žemės sklypo valstybinę kontrolę dalyvaujant atsakovei I. M., ieškovėms B. K. ir R. S.. Kontrolės atlikimo metu žemės naudojimo ar kitų pažeidimų žemės sklype nenustatyta. Iš nuotraukų, pridėtų prie šio akto, matyti, kad jose užfiksuoti ieškovėms R. S. priklausantis sandėliukas ir lauko židinys. Teismas vertino, kad skirtingų įmonių, t. y. UAB „Aginro“ (ieškovių užsakymu) ir UAB „AMMP“ (atsakovės užsakymu) parengtuose planuose šie statiniai nepažymėti, kas daro pagrindą spręsti, kad skirtingų įmonių matininkai juos vertino kaip nežymėtinus žemės sklypo kadastro bylos dokumentuose. Teismas nurodė, kad nesant byloje kitų įrodymų, vertindamas šių statinių paskirtį negali šių statinių vertinti kitaip, kaip laikinų statinių, ir negali laikyti, kad jie negali būti perkeliami iš vienos žemės sklypo dalies į kitą, dėl ko turėtų būti sutartiniais ženklais pažymėti žemės sklypo plane ar kituose žemės sklypo kadastro bylos dokumentuose. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovei B. K. priklausantis židinys yra prie žemės sklypo plane pažymėto rekonstruoto ūkinio pastato, kuris yra nenaudojamas ir ruošiamas griauti. Vadovaujantis kadastro nuostatų 65 punktu, parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą jau yra patikrinusi Nacionalinė žemės tarnyba, kuri turi visus duomenis apie šiuos statinius (atlikusi pagal atsakovės pastabas žemės kontrolę) ir tikrinimo metu kitų pažeidimų, išskyrus atsakovės parašų žemės sklypo kadastro bylos dokumentuose, t. y. plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, nenustatė. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, kai nebuvo ženklinamos žemės sklypo ribos ir atstatomi riboženkliai, šis aktas galėjo būti ir nerašomas (kadastro nuostatų 32.1.1.6. punktas).
9. Teismas nurodė, kad ieškovėms ir atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylą jau yra patikrinusi už tai atsakinga institucija, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba, o atsakovė nenurodė ir neįrodė esminių pažeidimų ar motyvuotų atsisakymo pasirašyti žemės sklypo kadastro bylos dokumentuose priežasčių, kodėl parengta byla negali būti teikiama derinti be atsakovės parašų. Be to, teismas leidžia teikti kadastro duomenų bylą derinimui ir įregistravimui tik be atsakovės sutikimo, o ne esant kitiems pažeidimams, kuriuos tikrindama UAB „Aginro“ parengtą ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą savo kompetencijos ribose gali nustatyti už tai atsakinga institucija.
10. Teismas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nurodė, kad tikslinga nustatant naudojimosi tarp bendraturčių žemės sklypu tvarką atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendraturčių žemės naudojimo santykius, vadovautis racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypu, esančiu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų buvo nustatyta nuo 1992 metų. Iš byloje pateikto Druskininkų žemėtvarkos tarnybos Gyvenamųjų namų kooperatyvo „Draugystė“ (duomenys neskelbtini) daržo – sodo padalijimo plano matyti, kad pagal šį planą ieškovei B. K. buvo paskirta naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta Nr. 5, G. A. R. buvo paskirta naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta Nr. 7, buvusiai savininkei J. J., buvo paskirta naudotis žemės sklypo dalis plane pažymėta Nr. 6, kuria šiuo metu naudojasi ieškovė R. S., buvusiai savininkei Z. V. buvo paskirta naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta Nr. 7, kuria šiuo metu naudojasi atsakovė I. M.. Pagal šį padalijimo planą bendras naudojamas plotas prie gyvenamojo namo buvo numatytas visas, kuris ribojasi su D. gatve.
11. Teismas nurodė, kad įvertinus atsakovės I. M. naudojimosi tvarkos planą, negalima daryti išvados, kad atsakovės siūlomas planas yra racionalus ir patogus naudotis ieškovėms B. K. ir R. S.. Nors pagal šį žemės naudojimosi planą atsakovei ir ieškovėms priskirtos naudotis žemės sklypo dalys atitinka nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis, tačiau, teismo vertinimu, jis yra patogesnis atsakovei. Ieškovėms B. K. ir R. S. priskirtos mažos žemės sklypo dalys, pažymėtos plane raidėmis „A1“ ir „B1“, kurios pagal Druskininkų žemėtvarkos tarnybos Gyvenamųjų namų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)daržo - sodo padalijimo planą, buvo priskirtos naudotis atsakovei (pirminė savininkė Z. V.). B. K. norint pateikti į jai priskirtą plane pažymėtą „A1“ žemės sklypo dalį priskirta naudotis R. S. žemės sklypo dalimi ir G. A. R. žemės sklypo dalimi, paskirta naudotis pagal Druskininkų žemėtvarkos tarnybos Gyvenamųjų namų kooperatyvo „Draugystė“(duomenys neskelbtini), daržo-sodo padalijimo planą. Teismas nurodė, kad nors atsakovė ir paskirstė žemės sklypo naudojimosi plane atskiras žemės sklypo dalis prie gyvenamojo namo, visgi, teismo vertinimu, tai atsakovė padarė savo nuožiūra, kaip turi būti naudojamos šios sklypo dalys, o nesant jokių įrodymų, kad faktiškai šiomis dalimis šalys naudojasi, todėl tai negali būti pagrindas nustatyti tokią naudojimosi tvarką, ar šį planą vertinti kaip racionalų ir atitinkantį susiklosčiusius faktinius bendraturčių žemės naudojimo santykius.
12. Teismas nurodė, kad pagal ieškovių prašomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, numatyta dalis naudotis bendrai tiek ieškovėms, tiek atsakovei. Vertinant šį planą jis iš esmės atitinka 1992 m. Druskininkų žemėtvarkos tarnybos Gyvenamųjų namų kooperatyvo „Draugystė“(duomenys neskelbtini), daržo - sodo padalijimo planą. Ieškovių pateikto plano skirtumas yra tik tas, kad prie D. g. žemės sklypo dalis, kuri buvo priskirta bendram naudojimui, suplanuotos žemės sklypo dalys, plane pažymėtos raidėmis „A1“, „B1“, „C1“, „D1“, atskirai kiekvienai bendraturtei. Teismas pažymėjo, kad pagrindiniai nesutarimai yra kilę tarp ieškovių ir atsakovės, duomenų, kad ieškovės tarpusavyje konfliktuoja ar vėliau tarp jų gali kilti konfliktas, byloje nėra, atsakovei priskirta pati pirmoji žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „D1“, atsakovei prie jos patekti patogu tiek per jai priskirtą žemės sklypo dalį pažymėtą raide „D“, tiek per bendram naudojimui priskirtą žemę pažymėtą raide „E“. Teismo vertinimu, nustačius ieškovių siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tokia tvarka užtikrins racionalų ir patogų naudojimąsi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu namu, šalių nuosavybės teise priklausančiais ūkiniais statiniais ir atitinka šalių lygiateisiškumo principą. Teismas pažymėjo ir tai, kad šalims neišsprendus tarpusavio nesutarimų ir akivaizdžių neigiamų nusistatymų viena kitos atžvilgiu, negalima išvengti konfliktinių situacijų net ir nustačius žemės sklypu naudojimosi tvarką, kadangi vis tiek šalims neišvengiamai tenka ir teks susitikti. Šalys turi visas galimybes bendru sutarimu spręsti bendrame žemės sklypo dalyje tvarkos palaikymo klausimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė I. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškinį dalyje, susijusioje su reikalavimu leisti ieškovėms pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui UAB „Aginro“ parengtą 2046 kv.m ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą be atsakovės I. M. sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotais, be sutikimo su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, be atsakovės prašymo leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis. Nustatyti 2046 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „AMMP“ parengtą naudojimosi tvarkos planą: paskirti ieškovei R. S. naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „B“, „B1“ ir „B2“; paskirti ieškovei G. A. R. naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „C“, „Cl“; paskirti ieškovei B. K. naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „A“, „Al“ ir „A2“; paskirti atsakovei I. M. naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „D“, ir „Dl“; paskirti ieškovėms, R. S., G. A. R., B. K. ir atsakovei I. M. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtomis raide „E“ ir „F“; paskirti ieškovėms ir B. K. bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide Fl“. Priimti atsakovės teikiamus rašytinius įrodymus - susirašinėjimą su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir Nacionaline žemės tarnyba, priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas, tenkindamas ieškovių reikalavimą tokį, koks jis buvo suformuluotas, priėmė teismo sprendimą, kuris ieškovėms nesukuria teisinių padarinių, nes atsakovė nei iki bylos iškėlimo, nei vėliau niekada netrukdo ieškovėms pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui kadastrinių matavimų bylą.
13.2. Teismas pripažino aplinkybę, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos plane nėra atvaizduoti ginčo žemės sklype esantys neregistruoti statiniai: ieškovei B. K. priklausanti aikštelė su lauko židiniu ir ieškovei R. S. priklausantis ūkinis sandėliukas. Taip pat šie statiniai nėra aprašyti kadastro duomenų formoje. Tai reiškia, kad UAB „Aginro“ atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai laikytini netinkamai atliktais, o teismo išvados, kad minėti statiniai neturėjo būti atvaizduoti plane ir kadastro duomenų formoje, yra nepagrįstos.
13.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas savo išvadą, jog ieškovei B. K. priklausanti aikštelė su lauko židiniu ir ieškovei R. S. priklausantis ūkinis sandėliukas neturėjo būti atvaizduoti plane ir kadastro duomenų formoje, grindė aplinkybe, jog atsakovės užsakymu UAB „AMMP“ įmonė, rengusi žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, šių statinių parengtame žemės sklypo naudojimosi plane taip pat nepažymėjo, ir atsakovė UAB „AMMP“ planą pateikė į bylą kaip neturintį trūkumų. Tai, kad UAB „AMMP“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nėra atvaizduoti ieškovei B. K. ir ieškovei R. S. priklausantys statiniai, nesudaro pagrindo išvadai, kad šių statinių neturėjo atvaizduoti kadastrinius matavimus rengusi UAB „Aginro“.
13.4. Teismui pateiktoje UAB „Aginro“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje ne tik kad nėra jokio matininko sprendimo, tačiau į bylos dokumentų sudėtį net nėra įtrauktos I. M. pateiktos rašytinės pastabos. Tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad UAB „Aginro“, atlikdama kadastrinius matavimus, pažeidė Taisyklių 21.6 punkto ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 punkto reikalavimus. Šiais argumentais teisminio proceso metu atsakovė grindė savo atsikirtimus į ieškinį ir savo atsisakymo pasirašyti kadastro duomenų bylos dokumentus, tačiau teismas dėl šių atsakovės argumentų ginčijamame sprendime apskritai nepasisakė.
Atsiliepimas
13.5. Atsakovė neginčija ieškovių teisės tikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tačiau atsakovė nesutinka pasirašyti kadastro bylos dokumentų, kol yra nepašalinti jų trūkumai. UAB „Aginro“ parengtos kadastrinių matavimų bylos trūkumai nėra tik formalūs neatitikimai.
13.6. Ieškovės, neatskleidusios atsakovei kadastrinių matavimų bylos turinio, laikytinos pažeidusiomis bendradarbiavimo pareigą atsakovės atžvilgiu, o atsakovė laikytina nepažeidusi prievolės pasirašyti kadastrinių matavimų bylos dokumentus.
13.7. Su teismo išvadomis, kad ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra racionali ir patogi, negalima sutikti. Teismas neįvertino to, kad 1992 m. liepos 7 d. planas net negalėjo būti įgyvendintas dėl vėlesnio sklypo pertvarkymo, o plane išreikšti namų valdos naudotojų ketinimai nerealizuotini dėl vėlesnių žemės sklypo pasikeitimų, įskaitant žemės sklypo konfigūracijos pasikeitimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygiagrečiai su D. gatve besidriekianti vakarinė žemės sklypo riba 1992 m. liepos 7 d. plane yra atvaizduota tiesi. Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojantį kadastrinių matavimų bylos planą vakarinė sklypo riba yra laužyta. Teismas, remdamasis tik atitikties 1992 m. liepos 7 d. planui kriterijumi, neturėjo pagrindo suteikti prioriteto ieškovių pasiūlytai žemės sklypo naudojimo tvarkai.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nesutikimas dėl teisingų kadastrinių matavimų nustatymo ir įrašymo į viešą registrą niekuo nepagrįstas ir nemotyvuotas, jis varžo kitos šalies interesus. Teismo sprendime aiškiai motyvuota, kad atsakovė nenurodė ir neįrodė esminių pažeidimų ar motyvuotų atsisakymo pasirašyti žemės sklypo kadastro bylos dokumentuose priežasčių, kodėl parengta byla gali būti teikiama derinti be atsakovės parašų.
14.2. Teismas, spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, įvertino aplinkybes, susijusias su bendraturčių esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei atsižvelgė į susiklosčiusią faktinę ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką, t. y. į tai, kad atsakovų pateiktas projektas iš esmės atitinka tą naudojimosi bendru turtu tvarką, kuri faktiškai egzistuoja ilgą laiką.
14.3. Ieškovių siūloma tvarka nepažeidžia apeliantės teisių ir teisėtų interesų jai tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, nes dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, planas teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti. Atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas yra ydingas, nes atsakovė nenumatė tinkamo dydžio sklypo dalies šalia gyvenamo namo naudoti bendrai.
14.4. Teismas, spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties visų bendraturčių interesams, lygino ieškovių ir atsakovės pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais bei sprendė, kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitiko ieškovių pateiktas projekto pasiūlymas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymą dėl statinių, susirašinėjimą su NŽT dėl reikalavimų rengiant naudojimosi žemės sklypu tvarką, 1996 m. vasario 21 d. patvirtintą žemės sklypo planą ir paveldėjimo teisės liudijimą (t.2, b.l.38-42). Nurodė, kad naujų įrodymų prijungimas yra aktualus vykdant teisingumą, siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Atsakovei nebuvo iš anksto žinoma, kad teismas, spręsdamas ginčą, ignoruos sklype esančius statinius, remsis tik ieškovių pateiktais planais, darys išvadą, kad naudojimasis žemės sklypu buvo nustatytas 1992 m. liepos 7 d.
17. Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija vertina, kad naujai pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, ieškovėms buvo išsiųsti kartu su apeliaciniu skundu, todėl laikytina, kad ieškovės su prašomais prijungti įrodymais yra susipažinę. Siekiant visapusiškai, išsamiai ir pilnai išsiaiškinti bylos aplinkybes, naujai pateikti įrodymai prijungiami prie bylos ir vertinami kartu su kita bylos medžiaga.
18. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ieškovių teisės pateikti NŽT žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir planą be atsakovės sutikimo bei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
19. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovėms teisę pateikti žemės sklypo kadastrinių matavimų planą ir kitus susijusius dokumentus be atsakovės sutikimo, teismo sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota kaip leidimas pateikti žemės sklypo planą ir kitus dokumentus be atsakovės sutikimo. Apeliantė kritikuoja teismo sprendimą tuo aspektu, kad ji fiziškai netrukdo ieškovėms pateikti planą NŽT, todėl esą teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių ieškovėms nesukuria. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantės samprotavimais nesutinka. Teismo sprendimo esmė šiuo atveju yra būtent atsakovės nesutikimo pripažinimas neteisėtu, kitaip tariant, ieškovėms pripažinta teisė pateikti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, planą ir kitus su sklypo kadastriniais matavimais susijusius dokumentus be atsakovės sutikimo. Toks pažeistų teisių gynimo būdas atitinka CK 1.138 str. 1p. numatytąjį, nes ieškovėms pripažįstama teisė įgyvendinti jų kaip žemės sklypo ir statinių savininkių teises be atsakovės kaip bendraturtės sutikimo, kurio yra reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nuostatas.
20. Apeliantė nurodo, kad žemės sklypo plane nėra atvaizduoti ginčo žemės sklype esantys neregistruoti statiniai: ieškovei B. K. priklausanti aikštelė su lauko židiniu ir ieškovei R. S. priklausantis ūkinis sandėliukas. Šių objektų egzistavimą apeliantė įrodinėjo fotonuotraukomis, kurias NŽT pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l. 83,84). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nei ieškovių parengtame ginčo žemės sklypo plane (t.1, b.l. 147), nei atsakovės pateiktame to paties sklypo plane (t.1, b.l. 149) nėra pažymėta, kurie iš statinių yra atsakovės minimi lauko židinys ir ūkinis sandėliukas, kaip kad pripažįsta ir pati apeliantė, tie statiniai apskritai nepažymėti. Iš pateiktų fotonuotraukų negalima spręsti, kurioje sklypo vietoje yra minėti sandėliukas ir lauko židinys. Atsakovės pateiktas susirašinėjimas su Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija bei su NŽT parodo tik tai, kad atsakovė teikė klausimus institucijoms ir gavo jų atsakymus, tačiau nei klausimai nei atsakymai neįrodo, kurioje konkrečiai sklypo dalyje šie statiniai yra pastatyti.
21. Teismo posėdžio metu ( 2019 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 01:03:08 min.) atsakovė nurodė, kad sklypo planas neatitinka faktinių aplinkybių, ji nežino, kokie sklype pastatyti statiniai, kaip jie bus įteisinti, gal tai ir jai priklausantys statiniai, gal ji gali tais statiniais naudotis ir pan. ir t.t. Teisėjų kolegija iš tokio atsakovės paaiškinimo sprendžia, kad jeigu ginčo sklype ir yra pastatyti kokie nors statiniai, tai juos pastatė ne atsakovė, ir šie statiniai nėra atsakovei prašomose paskirti naudotis žemės sklypo dalyse. Vadinasi, statinių egzistavimas (nepriklausomai, ar tai būtų laikini, ar pastovūs statiniai) nekliudo spręsti šioje byloje esminio klausimo dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu nustatymo pagal šalių pateiktus planus.
22. Jeigu atsakovė mano, kad sklype yra kokių nors statinių, kurie kaip nors kitaip pažeidžia atsakovės teises, ji gali inicijuoti kitą bylą.
23. Apeliantė nurodė nesutinkanti su teismo nustatyta naudojimosi tvarka dėl to, kad pernelyg didelis plotas yra paliktas bendram naudojimui, ieškovėms paskirtos žemės sklypo dalys A1, B1 ir C1, į kurias galima patekti tik iš D. gatvės, bus ieškovėms nepatogios, be to, teismas nepagrįstai vadovavosi 1992 m. planu, kuris iš esmės skiriasi nuo dabartinės sklypo konfigūracijos ir nuo apeliantės naujai teikiamo 1996 m. sklypo plano.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sklypo dalys A1, B1 ir C1 ieškovėms naudotis yra paskirtos pagal pačių ieškovių pasiūlytą planą, vadinasi, joms pačioms sutinkant, kad patekti į šias sklypo dalis galės iš D. gatvės ir tai joms nesudarys nepatogumų. Atsakovė nėra įgaliota ginti ieškovių teises, todėl argumentai apie ieškovių teisių galimą pažeidimą yra atmestini.
25. Dėl bendro naudojimo sklypo dalies, kuri ieškovių siūlymu yra nustatyta apie 8 arų dydžio, pažymėtina, kad iš patikslintos sklypo topografinės nuotraukos matyti įvairių požeminių komunikacijų linijos (ryšių, elektros, šilumos, karšto vandens, nuotekų, lietaus kanalizacijos ir pan.) ( t.1, b.l. 186-188), todėl ši sklypo dalis pagrįstai ir racionaliai yra palikta šalių bendram naudojimui.
26. Pirmosios instancijos teismas įvertino 1992 m. sodo-daržo padalinimo planą ( t.1, b.l. 33). Sutiktina su apeliante, kad sklypo konfigūracija yra pasikeitusi toje dalyje, kurioje sklypas ribojasi su D. gatve ir kad sodo-daržo planas nėra įregistruotas kaip bendraturčių nustatyta naudojimosi tvarka. Tačiau iš šio plano galima spręsti du dalykus: pirma, visas plotas aplink gyvenamąjį namą buvo paliktas bendram naudojimui, tarp bendraturčių nedalinamas, antra, pasidalinimo naudotis schema buvo panaši, kaip kad ir nustatyta skundžiamu teismo sprendimu – brėžiant lygiagrečias linijas, statmenas M. gatvei. Apeliantės pateiktas 1996 m. planas ( t.2, b.l. 41) turi tą patį trūkumą, kaip ir 1992 m. planas, t.y. nepažymėta laužtinė linija prie (duomenys neskelbtini)gatvės, tačiau sklypo dalinimo principas yra tas pats - lygiagrečios linijos, statmenos (duomenys neskelbtini)gatvei. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių pasiūlytas padalinimo naudojimui planas yra iš esmės atitinkantis ankstesnius tiek 1992 m., tiek 1996 m. planus, yra racionalus, paliekantis pakankamai erdvės bendrų komunikacijų aptarnavimui.
27. Apibendrindama kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pažeistų teisių gynimą (CK 1.138 str.), bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą (CK 4.75 str.), todėl teismo sprendimo naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovėms iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 str.). Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinės instancijos teisme (19,69 Eur) priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovių R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) G. A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 19,69 Eur (devyniolika eurų ir 69 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.