- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-30
- Bylos Nr.
- 1-2032-961/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44427-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. B. 2019 m. rugsėjo 20 d., apie 04.00 val., prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajam J. P. vieną kartą rankos kumščiu į kairę akį, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies junginėje, kairės akiduobės dugno lūžį, ko pasėkoje J. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamajame posėdyje T. B. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad viskas buvo kaip perskaitė prokurorė. Išėjęs iš klubo, kuriame dirba jo draugas, juokavo su apsauginiais. Nukentėjusiojo draugas kažką jam pradėjo kalbėti, įvyko nesusipratimas ir žodinis konfliktas. Ne taip suprato situaciją, išsigando, ir kai jam iš nugaros prisiartino nukentėjusysis, trenkė jam. Nukentėjusysis jo nepuolė, tik ėjo link jo, bet jis (T. B.) išsigando. Buvo truputį išgėręs, pagalvojo, kad jiedu jį užpuls. Nukentėjusysis jam netrenkė, tik jo draugas čiupo už striukės. Nesitikėjo, kad sulaužys jam akiduobę, smūgis buvo silpnas. Sutinka atlyginti Ligonių kasos ieškinį. Taip pat sutinka, kad nukentėjusiajam padarė žalą. Sutinka sumokėti ir ją. Dabar neturi pinigų sumokėti žaloms, pirma reikia išeiti iš kalėjimo, įsidarbinti. Galėtų sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo. Galėtų ją atlyginti per metus. Su nukentėjusiuoju po įvykio bandė tartis, siūlė jam tam tikrą pinigų sumą, bet šis norėjo viską spręsti labai oficialiai ir nesutiko su siūloma suma, jam buvo mažai. Su jo reikalaujama suma nesutiko. Gailisi dėl savo veikos.
Nukentėjusysis J. P. teisiamajame posėdyje apklausiamas dėl jam padarytos žalos pobūdžio nurodė, kad po sužalojimo apie mėnesį turėjo nedarbingumą. Tuo metu dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir į rankas gaudavo atlyginimą apie 1500-2000 Eur. Jis buvo gana pastovus. Buvo perkami visokie vaistai. Nežino, kodėl medicininiuose dokumentuose nurodytas tik akiduobės lūžis, buvo sulaužytas ir skruostikaulis. Sužalojimo padarinius jaučia iki šiol. Negali važinėtis motociklu. Akiduobė dreba. Knygą skaitant peršoka eilutė. Buvo didžiulė mėlynė veide ir gumbas. Pas gydytojus dėl akies dabar nesilanko. Nežino, ar jaučiamas diskomfortas praeis savaime. Ilgam vaistų gydytojai nepaskyrė. Vartojo juos po operacijos iki mėnesio laiko. Palaiko 3000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nežinojo, kad turtinei žalai reikia surinkti pagrindžiančius dokumentus. Sutiktų susitaikyti su kaltinamuoju tik tuo atveju, jei šis iš karto sumokėtų visą ieškinį. Bet jis negali to padaryti, todėl taikytis nesutinka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. T. B. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. B. parodė, kad prisipažįsta pilnai. Lietuvių kalbą moka, psichinėmis ligomis neserga. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą nori paaiškinti, kad 2019 metais (praėjus laikui tikslios datos neprisimena, galimai įtarime nurodytais data ir laiku) buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Į klubą atėjo naktį, paryčiais. Vartojo alkoholinius gėrimus, buvo išgėręs. Kai išėjo iš klubo, lauke prie jo priėjo J. draugas (jo vardo ir pavardės nežino) ir pradėjo su juo žodinį konfliktą. Konflikto metu vaikinas čiupo jį už striukės ir kelis kartus papurtė. Jis vaikiną atstūmė nuo savęs. Jam už nugaros tuo metu stovintis J. pradėjo šaukti ant jo, kodėl stumdo jo draugą. Tuo pačiu metu J. pradėjo eiti link jo, jis padarė vieną žingsnį atgal ir sudavė J. vieną smūgį į veidą, pataikė į akį. Po ko atsitraukė ir išėjo namo. Tuo viskas ir pasibaigė. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. 2020 metais, būdamas (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad Lietuvoje jam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes su juo susisiekė tyrėja. Į (duomenys neskelbtini) išvyko 2019 metais, lapkričio mėnesį. Negrįžo į Lietuvą, nes (duomenys neskelbtini) dirbo ir norėjo likti gyventi, tam jam reikėjo išlaikyti egzaminą ir gauti vizą. Jis nesislapstė, tiesiog nesuprato, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, buvo įsitikinęs, kad padarė administracinį nusižengimą ir paskirs baudą. Norėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju ir apmokėti civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį galėtų padengti dalimis, visos sumos neturi (2 t., b. l. 30-33).
2019 m. spalio 17 d. J. P. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 20 d., apie 04 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš nepažįstamo asmens gavo smūgį kumščiu į kairę akį, ko pasėkoje patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 89).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. apie 04.00 - 05.00 val. (tikslaus laiko neprisimena), buvo adresu (duomenys neskelbtini), naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo su savo draugu K. B. Jis kartu su K. išėjo į lauką parūkyti. Jiedu parūkė ir norėjo sugrįžti atgal į barą, tačiau tarpduryje stovėjo lankytojas su apsauginiu, kurie kažką aiškinosi. Kaip jis suprato, lankytojas derėjosi, kad jį įleistų į klubą, tačiau apsaugos darbuotojas jam sakė, jog vakaras jau yra baigtas. Keletą minučių jie stovėjo tarpduryje, kai pabodo stovėti, J. pasakė tam lankytojui: „seni, pasitrauk, nes jau eilė darosi, žmonės laukia“. Tada tas asmuo trenkė jam kumščiu į kairės akies sritį ir tuo metu pradėjo eiti tolyn nuo baro. Jis (J. P.) ir K. pradėjo jį vytis, pastarasis pradėjo bėgti. Tuomet jį ir K., jau buvusius prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, sustabdė „Grifs“ apsaugos darbuotojas. Jis pradėjo rėkti darbuotojui, ar šis mato, jog jis yra sumuštas, tačiau jiems besiaiškinant tas asmuo (ikiteisminiame tyrime žinomas kaip T. B.), kuris jį sumušė, pasišalino. Tuo metu į policiją nesikreipė, nes nežinojo jį sumušusio asmens jokių duomenų. Jis tos pačios dienos vakare buvo nuvykęs į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jam pasakė, kad pas jį tik mėlynė ir kraujosruva, nieko baisaus nenutikę. Maždaug po savaitės jis vis dar jautė dantų nejautrą, todėl nusprendė kreiptis į Žalgirio ligoninę ir atlikti tyrimus. Po atliktų tyrimų jam diagnozavo akiduobės lūžį bei tai, kad reikia operacijos. Operacija jam buvo atlikta 2019 m. spalio 1 d. Žalgirio ligoninėje. 2019 m. spalio 9 d. apie 23 val. jis kartu su K. B. bei S. P. (savo seserimi) buvo atėjęs prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Prie baro rūkė, tada į vidų pirmas užėjo jo draugas K. B., kuris netrukus išėjęs į lauką jam pasakė, jog rado žmogų, kuris jam trenkė į veidą 2019 m. rugsėjo 20 d. prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Tada jis su K. užėjo į vidų, priėjo prie to žmogaus. Tas žmogus labai pasimetė, kai jis ir K. paklausė jo, ar jis jį prisimena. Asmuo atsakė, kad prisimena. J. su K. paklausė jo, ar jis mato randą prie jo akies, šis atsakė, jog mato. Paklausus jo, kodėl jis taip padarė, jis atsakė, jog buvo pergėręs. Jam (J. P.) paklausus, kaip spręs šią problemą, jis atsakė, jog nenori turėti problemų su policija, tikino, jog duos savo telefono numerį ir jiedu susiskambins ir viską suderins. Jis žadėjo, kad apmokės jam gydymo išlaidas, t. y. apie porą tūkstančių eurų. Jis paprašė, kad minėtas asmuo jam parodytų savo dokumentą, kad galėtų užrašyti jo tikslius duomenis. Iš pateikto asmens dokumento nusirašė jo vardą ir pavardę – T. B. Jis su K. pasikvietė T. B. į draugus socialiniame tinkle „Facebook“. Jo asmens paskyra pavadinimu „T. V.“. Tuo jų susitikimas ir baigėsi. Tada praėjus porai dienų po minėto netikėto susitikimo jis T. parašė į „Facebook“, tačiau jiems susitarti nepavyko. T. B. pradėjo reikalauti, kad jis nusiųstų jam savo medicininių dokumentų nuotraukas. Susikalbėti jiems nepavyko, ko pasėkoje T. užblokavo jį ir K. B. savo paskyroje. Dėl to nusprendė kreiptis į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo (1 t., b. l. 101-103).
2019 m. spalio 17 d. asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu J. P. atpažino T. B. kaip asmenį, kuris 2019 m. rugsėjo 20 d., apie 4.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, sudavė jam kumščiu į kairę akį ir su kuriuo buvo susitikęs 2019 m. spalio 9 d. klube „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 114-115).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. B. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. nakties metu apie 04.00-05.00 val. kartu su draugu J. buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko išėjo parūkyti, po to vėl norėjo užeiti į klubą, tačiau šiek tiek užtruko, kadangi prie durų stovėjo apsaugos darbuotojai, kurie nenorėjo įleisti vieno vaikino, su juo ilgą laiką diskutavo, dėl to susidarė eilė prie įėjimo į klubą. Jo draugas J. kažką pasakė tam vaikinui, kuris sudarė kamštį, ir pastarasis atsisukęs vieną kartą smogė kumščiu J. kažkur į veido sritį bei pasišalino. Jie su J. daugiau į klubą nėjo, nusprendė tą vaikiną pasivyti ir su juo išsiaiškinti, tačiau jis kažkur greitai dingo ir jie daugiau jo nematė. Jiems vejantis tą vaikiną, sustojo pravažiuojantis apsaugos darbuotojų „Grifs“ ekipažas, klausė, kas atsitiko, kad jie taip skuba, tačiau jie niekuo padėti negalėjo. Gal po savaitės su draugu J. buvo kitame klube – „(duomenys neskelbtini)“, kur jis netikėtai pamatė tą patį vaikiną, kuris prieš savaitę trenkė J. į veidą. Tą vaikiną pamatė jis, apie tai pasakė J. ir jie su tuo vaikinu kalbėjo. J. paklausė dėl to vaikino elgesio, vaikinas, matėsi, buvo pasimetęs, bet pradėjo aiškinti, kad nenori turėti reikalų su policija, todėl atlygins nuostolius J. dėl padaryto sužalojimo. Matė, kad jis su J. pasikeitė kontaktais, jis į tai nesikišo. Girdėjo, kad tas vaikinas prisistatė T. B. Po to iš J. sužinojo, kad jis susisiekė su T., tačiau pastarasis vėliau vengė susisiekti ir jau nekalbėjo apie atsiskaitymą. Tą pačią dieną, kai J. buvo sužalotas, J. kreipėsi į Lazdynų ligoninę, kur jam nieko blogo nenustatė, po to sužinojo, kad po savaitės jis dar kreipėsi į Žalgirio ligoninę. Taip pat nori pasakyti, kad tuo metu, kai jie su J. „(duomenys neskelbtini)“ sutiko tą vaikiną, dar buvo ir J. sesuo S., tačiau kai J. buvo sužalotas, tą dieną jos nebuvo ir ji nieko nematė. Jis patvirtina faktą, kad matė, kaip J. minėtas vaikinas kumščiu vieną kartą smogė į veido sritį (1 t., b. l. 142-143).
2020 m. sausio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G4467/2019 (01) nurodoma, jog J. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, kairės akiduobės dugno lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant kairės akies sritimi su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2019 m. rugsėjo 20 d. J. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į kairės akies sritį. Sužalojimai visumoje, dėl kairės akiduobės dugno lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 124-125).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų, kurie teismo yra pripažįstami įrodymais, visuma yra įrodyta, jog T. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam J. P. į veido sritį – kairę akį, taip padarydamas nukentėjusiajam J. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies junginėje, kairės akiduobės dugno lūžį.
Kaltinamasis T. B. nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu neginčijo, kad prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. P. į veidą. Teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad būdamas neblaivus ir neteisingai suprasdamas situaciją, išsigandęs dviejų jam kažką sakančių vaikinų ir vienam iš jų (nukentėjusiajam J. P.) artėjant prie jo, klaidingai pamanęs, kad gali būti pastarojo užpultas, sudavė jam smūgį į veidą. Neketino jo sužaloti. Jam atrodė, kad smūgis buvo silpnas. Labai dėl to gailisi. Jo nurodomas aplinkybes visiškai ar iš dalies patvirtina kiti baudžiamojo proceso metu apklausti asmenys. Pirmiausiai nukentėjusysis J. P., kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog išėjus parūkyti iš naktinio klubo, nebegalėjo į jį grįžti, nes prie įėjimo su apsauginiu derėjosi į klubą neįleidžiamas jaunuolis, padarė šiam pastabą, kad užlaiko žmones, po ko šis atsisukęs vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą – kairės akies sritį ir pasišalino. Jaunuolio sulaikyti nepavyko. Kitą dieną dėl nemalonių pojūčių kreipėsi į gydymo įstaigą – Lazdynų ligoninę, kur jam suteikė medicininę pagalbą, nemaloniems pojūčiams nepraeinant kreipėsi į kitą gydymo įstaigą – Žalgirio kliniką, kur jam buvo diagnozuotas akiduobės lūžis ir atlikta operacija. Analogiškas J. P. sužalojimo aplinkybes patvirtino kartu su juo naktiniame klube buvęs liudytojas K. B., kurio akivaizdoje kaltinamasis po J. P. pasakytos pastabos sudavė šiam smūgį kumščiu į veidą.
Specialisto išvada Nr. M1168/2019(01) patvirtina, kad nukentėjusiojo veido srityje užfiksuoti sužalojimai – poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, kairės akiduobės dugno lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant kairės akies sritimi su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2019 m. rugsėjo 20 d. J. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į kairės akies sritį. Teismas konstatuoja, kad sužalojimų lokalizacija ir pobūdis visiškai atitinka nukentėjusiojo J. P. parodymus, kad jam į veidą buvo vieną kartą suduota kumščiu.
Sugretinus ir palyginus aptartus įrodymus, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, medicinos specialisto išvados duomenis, nenustatyta pagrindo abejoti, kad J. P. poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, kairės akiduobės dugno lūžis padaryti būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, T. B. tyčiniais veiksmais.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalis) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą.
Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis T. B. būtų norėjęs nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo J. P. sveikatą ir to būtų siekęs. Pykdamas dėl to, kad nėra įleidžiamas į klubą, galimai dėl pažemintos savivertės aplinkinių akivaizdoje, jis neabejotinai norėjo J. P. sukelti skausmą, pažeminti, t. y. sukelti nukentėjusiajam nemalonius potyrius, bet abejotina, ar jis siekė sužaloti nukentėjusįjį. Po vieno smūgio smurtinius veiksmus jis nutraukė ir pasišalino. Nukentėjusysis nenurodė, kad jam būtų buvę grasinama sužalojimu, iš ko būtų galima daryti išvadą, kad būtent tokių padarinių kaltinamasis smurtaudamas ir siekė. Tačiau suduodamas nukentėjusiajam J. P. tiesioginį, tikslingą smūgį kumščiu į veidą neabejotinai turėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų į lengvai pažeidžiamą kūno dalį – veidą gali atsirasti padariniai (sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sužalojimas), ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl darytina išvada, kad jis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Asmeniui veikiant netiesiogine tyčia, jo veika kvalifikuojama pagal padarinius. Teismo medicinos eksperto išvadoje nurodoma, kad J. P. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, kairės akiduobės dugno lūžis, atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Todėl T. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
T. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai neabejotinai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors objektyviai girtumas nustatytas nebuvo, kadangi kaltinamasis pasišalino iš nusikaltimo vietos ir operatyviai sulaikytas nebuvo, tačiau fakto, jog buvo neblaivus, kaltinamasis neneigia.
Skirdamas bausmę T. B., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog T. B. anksčiau nėra teistas (2 t., b. l. 53-55). Atitinkamai parenkant bausmės rūšį taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos. Per pastaruosius penkerius metus septynis kartus baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (penkis kartus – už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, vieną kartą – už viešosios tvarkos pažeidimą, vieną kartą – už karo prievolininko pareigų nevykdymą), duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 56-64), iki suėmimo Lietuvoje nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, kaltinamojo teigimu – dirbo (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas (2 t., b. l. 52, 69).
Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, konstatuotina, jog kaltinamasis nėra linkęs daryti tyčinius teisės pažeidimus, kriminalinės praeities neturi, iki šiol agresyviu ir smurtiniu elgesiu nepasižymėjo, todėl už šią nusikalstamą veiką jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, bausmės dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui – 50 parų arešto.
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį paskirti įtariamajam T. B. kardomąją priemonę suėmimą už akių. T. B. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. 2022 m. birželio 10 d. EAO pagrindu kaltinamasis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir perduotas Lietuvai. Kardomoji priemonė suėmimas vykdant T. B. perdavimo Lietuvai procedūrą buvo taikoma nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. (2 t., b. l. 128-133). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, T. B. Lietuvoje laikinai sulaikytas 2023 m. gegužės 31 d. 23.55 val. 2023 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi palikta galioti 2020 m. liepos 30 d. nutartis skirti kardomąją priemonę – suėmimą, nustatytas suėmimo terminas iki 2023 m. birželio 30 d. Tokiu būdu nuosprendžio priėmimo dienai T. B. jau yra suimtas 50 dienų. Atsižvelgiant, jog kaltinamajam skiriama 50 parų arešto bausmė, akivaizdu, jog įskaičius į bausmę suėmimo laiką, jis bus laikomas atlikusiu bausmę nuosprendžio paskelbimo dieną, todėl toliau takyti kardomąją priemonę suėmimą nebetikslinga. Ji naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kadangi kaltinamasis Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (deklaruotu gyvenamosios vietos adresu negyvena), tačiau nurodė, kad gali gyventi pas draugą S. K. adresu (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina švelnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant T. B. kiekvienos savaitės trečiadienį registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, adresu Birželio 23-iosios g. 16, Vilnius.
Dėl civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo J. P. gydymo, prašo iš kalto asmens priteisti 1108,42 Eur žalos atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 129-131). 2019 m. gruodžio 5 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, jog 2019 m. rugsėjo 20 d. J. P. ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos radiologo ir oflalmologo paslaugos, o 2019 m. rugsėjo 26 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje buvo suteiktos kompiuterinės tomografijos, atliekamos ambulatorinėmis sąlygomis, radiologo, burnos chirurgo paslaugos, 2019 m. rugsėjo 30 d. – 2019 m. spalio 4 d. – veido ir žandikaulio operacijos, kai būklė nesudėtinga, paslauga. Bendra medicininių paslaugų vertė 1108,42 Eur. Civilinio ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko (2 t., b. l. 123-124). Kadangi J. P. sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamojo T. B. kaltais veiksmais, J. P. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš T. B. priteistina 1108,42 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis J. P. pareiškė civilinį ieškinį 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad patyrė labai didelę fizinę traumą dėl akiduobės lūžio, ilgą laiką buvo nedarbingume patirdamas finansinę žalą. Iki šiol jaučia fizinės žalos padarinius, sunku skaityti, fizinio krūvio metu akis pamėlsta (1 t., b. l. 112). Bylos nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, kad apie mėnesį laiko buvo nedarbingas, padarinius jaučia iki šiol, teko pirkti įvairių vaistų, tačiau šiuo metu dėl diskomforto, susijusio su sužalojimu, pas gydytojus nesilanko. 3000 Eur sumos prašo kaip neturtinės žalos atlyginimo, nežinojo, kad reikia pagrįsti turtinę žalą dokumentais, tad jų nerinko.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, fizinį skausmą, fizinį ir emocinį diskomfortą gijimo laikotarpiu. Iš 2019 m. spalio 4 d. nukentėjusiojo J. P. ambulatorinio apsilankymo VšĮ VUL Žalgirio klinikoje aprašymo matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į klinikos Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių dėl patirtos traumos 2019 m. rugsėjo 19 d., kai jį sumušė nepažįstamas asmuo, skundėsi dvejinimusi akyse. Apžiūros metu matyti kairės akies junginės besirezorbuojanti kraujosruva, keliant akis į viršų kairė akis atsilieka, rentgenologiškai diagnozuotas kairės akiduobės dugno lūžis su dislokacija ir minkštųjų audinių strigimu. 2019 m. spalio 1 d. atlikta operacija bendrinėje nejautroje – atlikta akiduobės dugno plastika titanine plokštele, taikytas medikamentinis gydymas, tarp jų analgetikai, esant skausmui. Nurodyta po 7 dienų šalinti siūles, nevarginti akies, dvi savaites vengti fizinio krūvio, mėnesiui (nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. spalio 19 d.) išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1 t., b. l. 121).
Teismo vertinimu, po traumos nukentėjusysis neabejotinai kurį laiką jautė fizinį skausmą, sužalojimo keliamus nepatogumus, emocinį diskomfortą dėl aiškiai matomų sužalojimų veide. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad mėnesį laiko nukentėjusysis po traumos buvo nedarbingas, dvi savaites jam buvo draudžiamas fizinis krūvis. Kita vertus, nukentėjusysis, teigdamas, kad padarinius jaučia iki šiol, pripažino, kad dėl jų į medikus nesikreipia, jokių medikamentų nevartoja, kas leidžia manyti, kad padariniai vis tik nėra itin trikdantys jo kasdienį gyvenimą. Savo neturtinės žalos turinį nukentėjusysis grindė ne tik fiziniais ir emociniais išgyvenimais, bet ir priverstiniu nedarbingumu, netektomis pajamomis, išlaidoms medikamentams, kas iš esmės jau sudaro turtinės žalos turinį. Teismas pažymi, kad civiliniam ieškovui tenka pareiga įrodyti patirtą turtinę žalą, kurią gali sudaryti ir negautos pajamos bei kitos išlaidos, tačiau tokiu atveju jis turi teikti tikslius duomenis apie iki sužalojimo gautą darbo užmokestį, duomenis apie nedarbingumo laikotarpiu gautas išmokas, finansines išlaidas pagrindžiančius kvitus ir pan. J. P. nurodomos aplinkybės yra susijusios su jo galimai patirta turtine žala, tačiau jos nukentėjusysis nei konkretino, nei įrodinėjo, pripažindamas, kad jokių dokumentų jai pagrįsti neturi, ir prašydamas priteisti tik neturtinę žalą.
Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos turinio, atsižvelgia tik į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, traumos pasekmių pobūdį, be to, į kaltinamojo turtinę padėtį, jo pavartoto fizinio smurto intensyvumą, ir konstatuoja, kad nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti priteistina 1800 eurų suma. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), kuriose asmeniui buvo padaryti nesunkūs kūno sužalojimai, bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pažymi, kad dėl mokėjimų išdėstymo kaltinamasis turėtų tartis su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.
Į bausmę įskaityti laikiną sulaikymą 2022 m. birželio 10 d. (vieną dieną) ir suėmimą nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir laikyti kaltinamąjį atlikusiu bausmę.
Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir nedelsiant paleisti kaltinamąjį iš suėmimo.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kaltinamajam kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant T. B. kiekvienos savaitės trečiadienį registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, adresu Birželio 23-iosios g. 16, Vilnius.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. B. 1108,42 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.
Civilinio ieškovo J. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti civiliniam ieškovui J. P. iš kaltinamojo T. B. 1800 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.