- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- S2-23148-1009/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12943-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės
rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos Ūmios psichiatrijos sektoriaus prašymo dėl teismo leidimo pratęsti O. S. priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo teismo leidimo pratęsti O. S. priverstinį gydymą psichiatrjos įstaigoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymą pateikė elektroniniu paštu. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį, elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas).
Taigi teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, bet ir turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu, nes tokiu būdu neįmanoma identifikuoti dokumentą pateikusio asmens.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro nustatytus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).
Įvertinus tai, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta įstatymu, teismas konstatuoja, kad neatitinka procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų, nes pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį, visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-974-638/2019).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei tai, kad nagrinėjant prašymus, pateiktus CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka netaikomas trūkumų šalinimo institutas, prašymą priimti atsiakytina, išaiškinant pareiškėjui, jog tai neužkerta kelio naujo prašymo pateikimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu,
nutaria:
atsisakyti priimti prašymą.
Nutartis neskundžiama.