Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį, pareikštą atsakovui P. K. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. K. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d. nustatyta tvarka 2015-10-06 d. buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-01-03 ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) su atsakovu P. K. per (duomenys neskelbtini) sistemą sudarė paskolos sutartį Nr. 3249501. Ieškovas pagal minėtą kredito sutartį suteikė atsakovui 650 Lt paskolą. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2011-02-02, tačiau bylos duomenimis atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sutartyje nustatytu termino kredito negrąžino ir liko skolingas ieškovui 650 Lt. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (LR CPK 178 str.).

Teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta paskolos sutartis Nr. 3249501 yra vartojimo sutartis (LR CK 1.39 str. 1 d., 6.886 str.). Vadovaujantis LR CK 6.881 str. 1 d., kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 188,25 EUR (650 Lt) negrąžinto kredito.

Vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, kad atsakovui uždelsus sumokėti bet kurį sutartyje nustatytą mokėjimą, jis įsipareigoja mokėti ieškovui 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (sutarties bendrosios dalies 7.2. p.). Ieškovas prašo priteisti iš

atsakovo 338,86 EUR (1170,02 Lt) delspinigių (po 1 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną) už 180 pradelstas atsiskaityti dienas. Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis LR CK 6.73 str., turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, kad remdamasis LR CK 6.73 straipsnio 2 dalimi nuostatomis teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kitose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kuri teismas turi įgyvendinti ex officio, ir jau 0,2 procentų delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro 73 procentus per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Tačiau, pagal aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teisminę praktiką, teismas, nustatydamas ar pagal nurodytas aukščiau teisės normas yra pagrindo šalių nustatytas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos duomenis, nustatytas aplinkybes dėl šalių sutarties, jos dydžio, neįvykdymo (pažeidimo) laipsnio, dėl to kreditoriaus patirtų nuostolių ir jų dydžio, ir tai atliekant vadovautis teisingumo, sąžiningumo protingumo principais ir siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011). Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis. Pažymėtina, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo prašomo netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos, paskolos sumos atžvilgiu, nes delspinigiai vos ne dvigubai viršija paskolos sumą.

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, šalių sulygti sutartimi (sutarties bendrosios dalies 7.2. p.) 1 proc. delspinigiai už kiekvieną vėlavimo dieną yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovo sąskaita, todėl netesybos mažintinos nuo 1 proc. iki 0,05 proc. dydžio delspinigių, tai sudaro 16,94 EUR (58,50Lt) ((650x0,05/100)x180=58,50), o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CK 6.71 str., 6.72 str., CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.).

Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-10-01, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15 EUR žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovo. Šiuo atveju teismas patenkino 38,93 % ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 5,84 EUR bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (LR CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 188,25 EUR negrąžinto kredito, 16,94 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-10-01, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5,84 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.