Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-870/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-28
Bylos Nr.
1A-66-870/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21406-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Justas Namavičius, Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis
M. B., S. Y.
Advokatai
Gintaras Putvinskis, Edmundas Luotė, Gintaras Putvinskas, Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-870/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21406-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5; 1.14.5.1; 1.1.8; 1.1.8.7.1; 1.2.23.2.2.2; 2.1.7.4; 2.4.6.1 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorams Rolandui Imbrasui, Rolandui Jurkevičiui,

nuteistajam M. B. ir jo gynėjams advokatams Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), Gintarui Putvinskiui,

nuteistajam S. Y. ir jo gynėjui advokatui Edmundui Luotei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B. ir S. Y. gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) mėnesiams;

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) mėnesiams;

– pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir M. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš M. B. konfiskuoti 1 060 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiems pinigams paliktas galioti iki turto konfiskavimo dienos.

S. Y. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. Y. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. Y. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą 13 525 Eur gryniesiems pinigams nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti ir pinigus grąžinti S. Y..

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu I. P. (I. P.) buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. B. ir S. Y., atliekantis (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę, kuria buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, laikydamiesi konspiracijos, 2021 m. rugpjūčio 11 d. 08.59 val. S. Y., pranešimų siuntimo programoje „Threema“ pasivadinusiam slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, parašius pranešimą I. P., pranešimų siuntimo programoje „Threema“ pasivadinusiam slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)”, veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pasiūlė nusipirkti 100 g už 800 Eur narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), prieš tai pasiūlant paimti mėginį kokybės įvertinimui. Po ko, S. Y., pranešimų siuntimo programoje „Threema“ pasivadinęs slapyvardžiu (duomenys neskelbtini)“, suderinęs su I. P. susitikimo laiką ir vietą, pranešimų siuntimo programoje „Threema“ perdavė informaciją M. B., pasivadinusiam slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, po ko M. B. 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.04 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „RIMI“, esančioje (duomenys neskelbtini), I. P., veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, neteisėtai išplatino mėginį – 0,854 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys);

tęsdami nusikalstamą veiką M. B. ir S. Y., veikdami bendrininkų grupe: S. Y., pranešimų siuntimo programoje „Threema“ pasivadinęs slapyvardžiu (duomenys neskelbtini)“, susitaręs su I. P., veikiančiu pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pranešimų siuntimo programoje „Threema“ pasivadinusiu slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)”, dėl 100 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) pardavimo ir suderinęs su I. P. susitikimo laiką, vietą ir atsiskaitymo sąlygas, pranešimų siuntimo programoje „Threema“ perdavė informaciją M. B., pasivadinusiam slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, po ko M. B. 2021 m. rugpjūčio 26 d. apie 20.05 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „RIMI“, esančioje (duomenys neskelbtini), I. P., veikiančiam pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, į skolą už 800 Eur neteisėtai išplatino 92,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys);

tęsdami nusikalstamą veiką M. B. ir S. Y., veikdami bendrininkų grupe, nuo tyrimo tiksliai nenustatytos datos neteisėtai laikė skirtingose vietose šias narkotines ir psichotropines medžiagas iki 2021 m. spalio 5 d. ir kitą dalį iki 2021 m. spalio 6 d., o būtent:

- bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 0,272 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,073 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,054 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir 0,006 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-ABUTINACA iki 2021 m. spalio 5 d. 17.10 val., kai minėtos medžiagos buvo rastos ir paimtos kratos metu;

- požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), paslėpęs ant metalinio ventiliacijos vamzdžio labai didelį kiekį - 192,692 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 5,316 g miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 3,865 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, ir didelis kiekis – 1,049 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-Binaca, 0,028 g psichotropinės medžiagos – heroino, iki 2021 m. spalio 5 d. 20.10 val., kai minėtos medžiagos buvo paimtos įvykio vietos apžiūros metu;

- užkasę žemėje, šalia (duomenys neskelbtini) (tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini)), labai didelį kiekį – 479,265 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, iki 2021 m. spalio 5 d. 18.58 val., kai minėta medžiaga buvo paimta įvykio vietos apžiūros metu;

- kupste, esančiame prie šalutinio keliuko (duomenys neskelbtini), (tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini)) didelį kiekį – 77,536 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos iki 2021 m. spalio 5 d. 18.40 val., kai minėta medžiaga buvo paimta įvykio vietos apžiūros metu;

- miškelyje apie 20 m nuo prie (duomenys neskelbtini) (tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini)) į žemę įkastame termose 170,657 g miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis – 126,457 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, ir labai didelis kiekis – 20,138 g grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-Binaca, iki 2021 m. spalio 6 d. apie 16.40 val., kai minėta medžiaga buvo rasta ir paimta įtariamojo M. B. parodymų patikrinimo vietoje metu;

- griovyje prie (duomenys neskelbtini), 0,795 g psichotropinės medžiagos -amfetamino iki 2021 m. spalio 6 d. apie 16.40 val., kai minėta medžiaga buvo rasta ir paimta įtariamojo M. B. parodymų patikrinimo vietoje metu.

Šiais savo veiksmais M. B. ir S. Y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, M. B., turėdamas du tikslus – dalį narkotinės medžiagos suvartoti pats, o dalį platinti, neteisėtai 2021 m. spalio 4 d. apie 22.00 val. automobilių aikštelėje prie Profsąjungų kultūros rūmų, esančių (duomenys neskelbtini), sėdėdamas savo automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytą dalį narkotinės medžiagos kokaino suvartojo pats, o kitą nenustatytą dalį narkotinės medžiagos kokaino, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai, pavaišindamas ir tokiu būdu kitaip platindamas, perdavė D. D., kuri suvartojo minėtą narkotinę medžiagą, o kitą dalį – 0,306 g narkotinės medžiagos kokaino, norėdamas paslėpti nuo policijos pareigūnų, išmetė į krūmus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur minėtą narkotinę medžiagą laikė iki 2021 m. spalio 6 d. apie 16.40 val., kai įtariamojo parodymų patikrinimo metu pareigūnai ją rado ir paėmė. Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, M. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2021 m. spalio 5 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro, 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverį Nr. 60593, skirtą šaudyti 7,62 mm kalibro „NAGANT“ šoviniais, priskiriamą prie B kategorijos šaunamųjų ginklų, o tame pačiame bute ir automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė šaudmenis - 112 vnt., iš kurių 78 pramoninės gamybos (Italija), 7,62 mm kalibro šovinius NAGANT, kurie skirti A ir B kategorijų ginklams; 28 pramoninės gamybos (Turkija ir Norvegija) 9 mm kalibro pistoletinius šovinius su gumine kulka, kurie yra skirti 9 mm kalibro B ir C kategorijų lygiavamzdžiams pistoletams; tris pramoninės gamybos (Italija) 9 mm kalibro garsinius pistoletinius šovinius, kurie yra skirti 9 mm kalibro dujiniams pistoletams - C kategorijos ginklams; tris savadarbius šaudmenis, pagamintus iš pramoninės gamybos (Vengrija) 9 mm garsinių pistoletinių šovinių, kurių plastikinis kamštis yra pašalintas ir įstatyta guminė kulka, pritaikytus šaudyti iš B ir C kategorijos ginklų, kurie 2021 m. spalio 5 d. 17.10 val. buvo rasti ir paimti kratos metu. Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, M. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2021 m. spalio 5 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė suklastotą asmens tapatybės kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą P. P., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, kuri 2021 m. spalio 5 d. 17.10 val. buvo rasta ir paimta kratos metu. Šiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. prašo: 1) atsižvelgti į BK 54, 55, 59, 62, 75 straipsnių nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti; 2) nusikalstamos veikos epizode, dėl kurio jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pakeisti, jog veika buvo padaryta bendrininkų grupėje ir pripažinti, kad veiką jis padarė vienas; 3) pakeisti teismo sprendimą konfiskuoti pinigus – 1 060 Eur.

5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, kadangi byloje surinktus duomenis vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnyje nurodytų kriterijų ir reikalavimų, fragmentiškai, nenuosekliai juos analizavo, ištyręs vienus duomenis, jų nesulygino su kitais. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados grindžiamos samprotavimais, kurie nėra pagrįsti jokia bylos medžiaga. Tokiu būdu buvo suvaržytos nuteistojo teisės, o teismui buvo sukliudyta išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas.

5.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog jis veikdamas bendrininkų grupėje su S. Y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Šią nusikalstamą veiką jis padarė vienas, byloje nė vienas asmuo nėra paliudijęs, kad matė ar žino, jog nusikalstamą veiką jis darė kartu su S. Y.. Kadangi veikimas bendrininkų grupėje yra sunkinanti aplinkybė, tokia teismo padaryta klaida pablogino nuteistojo padėtį ir sugriežtino bausmę.

5.3. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad didžiąją dalį byloje esančių narkotinių medžiagų kriminalistams jis atidavė pats savo noru, parodė slėptuves, šios aplinkybės yra aiškiai užfiksuotos byloje. Taip pat nuo pirmosios apklausos savo kaltės neneigė, pripažino savo kaltę, tačiau į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė ir jam skyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

5.4. Nuteistojo teigimu, byloje nėra nė vieno įrodymo, jog 1 060 Eur, kurie buvo konfiskuoti, yra gauti iš nusikalstamos veikos. Jau pirmosios apklausos metu jis nurodė, kad minėtos piniginės lėšos jam buvo duotos jo mamos, tačiau jo motina nebuvo apklausta dėl šių aplinkybių.

6. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. Y. gynėjas advokatas prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį S. Y. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį – S. Y. dėl visų jam inkriminuojamų veikų išteisinti, nes neįrodyta jo kaltė.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis M. B., duodamas parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisme, nurodė, kad jis bendrininkavo ne su S. Y., o su kitu asmeniu, kuris pranešimų siuntimo programoje „Threema“ pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo negalėjo nurodyti dėl pavojaus jam ir jo šeimos nariams. Be to, M. B. duodamas parodymus nurodė, kad rastos narkotinės medžiagos, kurias jis pats pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, priklauso jam, o ne S. Y.. M. B. taip pat duodamas parodymus teisme nurodė, kad panašiu metu jis jo disponuojamas narkotines medžiagas pardavinėjo ir per kitus asmenis, kurių tarpe buvo ir asmenys, kalintys įkalinimo įstaigose, ir nurodė konkrečią baudžiamąją bylą, apie kurią informaciją teismas buvo išsireikalavęs. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo manymu, nepagrįstai pripažinta, jog S. Y. veikė bendrininkų grupėje ir neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas.

6.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad net ir darant prielaidą, jog elektroninių pranešimų programos ,,Threema“ abonentais ,,(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasivadinęs S. Y., pokalbių turinys su I. P. ir M. B. gali būti siejamas su tarpininkavimu parduodant nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ir jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn tokiu atveju būtų galimas tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos ikiteisminis tyrimas S. Y. atžvilgiu buvo atliekamas tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o įtarimas dėl narkotinių medžiagų laikymo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį S. Y. pateiktas tik baigiant ikiteisminį tyrimą.

6.3. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. Y. gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog S. Y. ir M. B. susirašinėja ne tik dėl medžiagų pardavimo, perdavimo, kainos ir pan., o ir aptaria jų laikymo klausimus ir vadovavosi 2021 m. gegužės 19 d. susirašinėjimu, kuriame M. B. pasakoja „(duomenys neskelbtini)“ (S. Y.), kad laikė „chimkę“ (sintetinį kanabinoidą) požeminėje aikštelėje, paskui sudėjo į gertuvę, joje tilpo visa, mažame stiklainyje netilpo, gertuvę užkasė miške, abejoja, ar neišneš gyvūnai, į ką S. Y. atsakė, kad gyvūnai užuos, bet gertuvės neišneš (t. 5, b. 1. 15–16). Nuteistojo gynėjo teigimu, toks atsakymas vertintinas tik kaip patarimas ir rekomendacija, kuris nereiškia, kad patariantis asmuo yra medžiagos bendrasavininkas ir ta medžiaga disponuoja. Šiuo konkrečiu atveju inkriminuojama viena iš disponavimo narkotinėmis medžiagomis veikų – laikymas, kuris sietinas su tokiais asmens veiksmais, kurie užtikrina asmens fizinę prieigą prie tos medžiagos. Pats žinojimas, kad kitas asmuo turi tokių medžiagų, ar patarimų davimas, kaip saugoti, kur slėpti neprilygsta laikymui ir, atitinkamai, disponavimui. Be to, susirašinėjime minimos medžiagos nebuvo paimtos ir jų sudėtis nenustatyta, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad tai buvo narkotinės medžiagos.

6.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2021 m. gegužės 22 d. S. Y. žinute „padėta ten pat, 4 stulpelis paimsi ir ten giliau užkask“ (t. 5, b. 1. 21), tačiau nuo žinutės parašymo iki medžiagų poėmio praėjo beveik pusę metų. Kadangi S. Y. pats fiziškai prie tos vietos prieiti neturėjo jokių galimybių, o M. B. galėjo ten padėti, ir kaip pats tvirtina, dėjo savo turimas narkotines medžiagas, S. Y. bendrininkavimas laikant narkotines medžiagas inkriminuotas nepagrįstai.

6.5. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje taip pat įrodymu pripažino ir 2021 m. birželio 9 d. S. Y. priskiriamo abonento pranešimą, kuriuo aiškinama M. B., kur pardavėjas paslėpė narkotinę medžiagą įvardijama kaip „sūdas“ (amfetaminas), nurodo, kad yra 4 buteliukai po 0,5 (t. 5, b. 1. 69–72). Tačiau tos medžiagos ten laikomas kiekis ir sudėtis tuo metu nebuvo nustatyta, o nenustatytas kiekis gali būti kvalifikuojamas tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir tik tuo atveju, kai tiksliai nustatoma, kad tai buvo narkotinė medžiaga. Žinutės rašymo metu tokie veiksmai atlikti nebuvo, todėl inkriminuoti laikymo pagal šią žinutę S. Y. negalima, tuo labiau pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

6.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi S. Y. ir M. B. susirašinėjimu dėl tokių pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias pareigūnai rado ir kurias jiems pateikė M. B. (t. 4, b. 1. 119–128). Susirašinėjime M. B. klausė, kam paduoti „hašą“ (kanapių dervą), nurodė, kad „probnikas“ prie namų požeminėje, dvi plyteles yra negerai padėjęs važiuodamas iš degalinės, kad laukia kontaktų, kam paduoti 2 plyteles (kanapių dervos), kad susitvarkė „ragelius“, prasitrynė duomenis, siuntė nuotraukas su baltos spalvos milteliais, susirašinėjo dėl hašišo kainų ir pan., aptarė saugojimą – kad saugojimas stiklainiuose yra „atgyvena“, nurodė, kad reikia pirkti „termosiuką“. S. Y. M. B. nurodė, kam ir po kiek parduoti medžiagas, rašė dėl jų laikymo vietos ir būdo („vieną palik požeminėj“, „nunešt kur už kilometro perdėt“,,,ta suda“, „nupirk rit termosiuką“ ir t. t.), skaičiavo galimą pelną, vedė pinigų ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų apskaitą („tie miltai kur balti šitie liko tik 250 ju ir bus tik kita menesį“). Gynėjo teigimu, aptartos žinutės suteikia informaciją apie abonento, priskiriamo S. Y., informuotumą apie medžiagas, kuriomis disponuoja M. B., tačiau neįrodo, kad jos visos ar dalis jų priklausė abonentui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visos nurodytos medžiagos priklausė ir S. Y., iš M. B. garso žinutės „mums ant dviejų pasidalint“. Tačiau iš šios garso žinutės galima suprast, kad kalba eina ne apie medžiagų, o apie pinigų pasidalinimą iš medžiagų pardavimo, tačiau neaišku iš kurių ir kiek. Todėl, net jeigu ir yra pagrindas S. Y. inkriminuoti narkotinių medžiagų laikymą, remiantis šiais įrodymais, tai ne pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

6.7. Nuteistojo S. Y. gynėjo nuomone, nėra jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. Y. žinojo, kur ir kaip laikomos visos M. B. turimos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, ir kad tik kartu su S. Y. M. B. priimdavo sprendimus dėl jų laikymo vietos ir būdo, žinojo, kokiais kiekiais ir kokios rūšies medžiagomis disponuojama ir tokiu būdu atliko disponavimo narkotinėmis medžiagomis – laikymo veiką. Žinučių rašymo metu nė viena iš aptariamų medžiagų nebuvo išimta ir jų sudėtis nenustatyta, tos medžiagos galėjo būti net ir ne narkotinės, o prie saugyklų prieigą turėjo tik M. B., kuris tik pats fiziškai galėjo daryti poveikį saugyklose esančioms medžiagoms. Tuo tarpu S. Y., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jokių prieigų prie saugyklų neturėjo ir jam galima inkriminuoti tik tuos narkotinių medžiagų kiekius, kurie buvo įsigyti jam tarpininkaujant. Atitinkami įrodymai nėra surinkti, pagrindo inkriminuoti S. Y. labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nėra, todėl dalyje dėl šio nusikaltimo S. Y. išteisintinas.

6.8. Nuteistojo gynėjas teigia, kad visi kiti įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip pagrindžiančius nuteistojo S. Y. kaltę, yra nepakankami. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad I. P. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. birželio 30 d.) nuosekliai teigė, kad narkotines medžiagas pirkdavo iš S. Y., kuris atlieka bausmę Pravieniškėse, su juo susirašydavo per programėlę, pasakydavo, kiek jam reikia, S. Y. jam atrašydavo, kad susisieks jo žmogus. Su S. Y. žmogumi susitardavo dėl susitikimo ir įsigydavo narkotikų. Kam atiduoti pinigus, pasakydavo S. Y.. Per ilgesnį laiką susidarė skola S. Y.. Analogiškas aplinkybes I. P. nurodė ir vėliau, ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisme. Jo parodymus patvirtina ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kur I. P. atpažino S. Y., iš kurio per tarpininką pirko kanapių dervą, ir M. B., kuris atvežė jam narkotines medžiagas ir kuriam kartą S. Y. nurodymu perdavė pinigus. Tačiau nuteistojo gynėjas pažymi, kad apklausos teisme metu I. P., atsakinėdamas į S. Y. advokato užduotą klausimą, nurodė, kad telefonu su S. Y. tiesiogiai nebendravo, o tik susirašinėjo per elektronines pranešimų programas, o kad susirašinėjo su S. Y., jis įsitikinęs, tačiau tai tėra tik jo nuomonė, kuri nelaikytina įrodymu. Be to, M. B. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad nuteistąjį I. P. pažinojo tiesiogiai ir jokio asmens tarpininkavimas jam bendraujant ir pardavinėjant narkotines medžiagas I. P. nebuvo reikalingas. Todėl esant tokiems prieštaravimams, I. P. parodymai dalyje dėl S. Y. tarpininkavimo M. B. parduodant narkotines medžiagas laikytini nepatikimais.

6.9. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad I. P. ID programėlėje „Threema“ yra „(duomenys neskelbtini)“. Jis su vartotoju „(duomenys neskelbtini)“ (kurį teismas priskyrė S. Y.) laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. susirašinėja dėl skolos ir narkotinės medžiagos „žolės“. „(duomenys neskelbtini)“, be kita ko rašo, kad draugas paims mėginių, parašys (t. 2, b. 1. 175–178). Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. spalio 5 d. susirašinėja su vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, įvardintu (duomenys neskelbtini)“. Iš susirašinėjimo matyti, kad tai tas pats vartotojas, kaip ir „(duomenys neskelbtini)“, nes jis nurodo, kad tai „mano naujas kontaktas“, akivaizdžiai tęsiamas tas pats pokalbis – susirašinėjama apie mėginius, kad užvažiuos draugas prie Žirmūnų „Rimi“, apie skolos grąžinimą (t. 2, b. 1. 178–205). Pokalbio turinys ir žinučių laikas visiškai atitinka jau nustatytas aplinkybes, kai 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. M. B. susitinka su I. P. prie Žirmūnų „Rimi“ ir perduoda jam pirmiau kanapių mėginį, vėliau didesnį kiekį kanapių. Sulyginus šias aplinkybes su susirašinėjimo turiniu matyti, kad M. B. yra pokalbyje nurodytas draugas, kuris atveža kanapes ir paima dalį pinigų, tačiau dėl pačio pirkimo ir pinigų sumokėjimo tariamasi su kitu asmeniu – „Threema“ vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pasivadinusio (duomenys neskelbtini)“ Atitinkamų žinučių telefone, kuris buvo rastas S. Y. gyvenamojoje patalpoje įkalinimo įstaigoje, nerasta. Todėl nuteistojo gynėjo teigimu, nėra pagrindo tvirtinti, kad nurodytas abonentas „(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“) yra S. Y..

6.10. Užfiksuotas susirašinėjimas 2021 m. gegužės 18 d. – 2021 m. birželio 12 d. laikotarpiu, kuriame M. B. bendrauja su vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėja apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėpimą, pirkimą ir pardavimą – derinama kiek, ko, kam ir už kokią kainą parduoti, iš kur paimti, kaip laikyti (t. 5, b. 1. 9–204). Taip pat užfiksuotas bendravimas nuo 2021 m. spalio 3 d. iki 2021 m. spalio 4 d. su vartotoju (duomenys neskelbtini)“ (kaip jau pirmiau aptarta, nustatyta, kad tai tas pats asmuo, kaip ir „(duomenys neskelbtini)“), kuriame taip pat derinami narkotinių medžiagų pardavimo ir laikymo klausimai (t. 4, b. 1. 116–141). Kratos, atliktos (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyveno S. Y., metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, kuriame esančioje programėlėje „Threema“ vartotojo numeris yra „(duomenys neskelbtini)“, vardas - (duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 187–191). Remiantis šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog rastu mobiliojo ryšio telefonu naudojosi asmuo, kartu su M. B. daręs nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į gynybos poziciją, aptarė išlygą, kad šiuo mobiliuoju telefonu, be S. Y., galėjo naudotis ir kiti kartu su juo laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys. Tačiau nurodė, kad atlikus šio telefono analizę nustatyta, kad jame yra užfiksuoti skambučiai su „Messenger“ vartotojais G. J. (S. Y. sugyventinė), I. G. (S. Y. mama), joje prijungta „Facebook“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“ (iš nuotraukų nustatyta, kad tai S. Y. paskyra), telefone yra nuotraukos su pačiu S. Y., taip pat jo sūnumi, jo sugyventine, kitų aktyvių „Facebook“ paskyrų nėra (t. 7, b. 1. 78–107). Nustatyta, kad dabartinis šio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Atliekant šio numerio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę nuo 2021 m. liepos 4 d. iki 2021 m. spalio 1 d. užfiksuoti daugkartiniai S. Y. pokalbiai ir žinutės su įvairiais asmenimis, tame tarpe I. G. ir G. J. (t. 9, b. 1. 49–92). Tačiau nuteistojo gynėjo teigimu, šios aplinkybės patvirtina tik tai, kad nurodytu telefonu įkalinimo įstaigoje, be kitų įkalintųjų, naudojosi ir S. Y., bet ne tik jis, nes telefone buvo rasta ir kitų, ne vien tik su S. Y. siejamų asmenų telefonų numerių.

6.11. Liudytoju apklaustas M. J. patvirtino, kad kalbėjosi su S. Y., paskui susirašinėjo. Taip pat buvo užfiksuoti ir kitų asmenų pokalbiai, tačiau kitas asmuo, kalbantis telefonu, į klausimą – ar tai tavo asmeninis telefonas, atsakė, „ne, na S., prisimini tokį? <...>jis šalia“ (t. 9, b. 1. 89). Pirmosios instancijos teismas iš to sprendė, kad kitas asmuo naudojasi S. Y. asmeniniu telefonu. Gynėjo teigimu, nurodytas pokalbio tekstas sudaro galimybes teigti tik tai, kad tas telefonas yra ne S., o šalia jo, kurį M. J. pažįsta. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nekyla abejonių, kad net jei ir kiti asmenys turėjo galimybę pasinaudoti šiuo telefonu, tai darydavo su S. Y. žinia, taigi šis telefonas priklausė S. Y. ir būtent jis buvo šio telefono pagrindinis vartotojas, prieštarauja įkalinimo įstaigų papročiams: viskas, kas yra patalpoje, yra bendra ir disponuojama tuo bendru tik patalpos vyresniojo (rus.: ,,viercho“) nurodymu ar sutikimu. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra ne tik abejotina, tačiau ir nepagrįsta.

6.12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. B. susirašinėjimo su šiame telefone veikiančios programėlės „Threema“ vartotoju (duomenys neskelbtini)“ intensyvumą (pvz., 2021 m. spalio 3 d. fiksuojamas susirašinėjimas nuo 13.02 val. iki 23.24 val., 2021 m. spalio 4 d. nuo 12.44 val. iki pat spalio 5 d., itin didelis žinučių skaičius beveik kiekvieną valandą, t. 4, b. 1. 119–127) sprendė, kad vartotojas (duomenys neskelbtini)“ šiuo telefonu ir programėle „Threema“ naudojasi beveik nuolat. Iš ko seka, kad (duomenys neskelbtini)“ ir yra ne pašalinis asmuo, retkarčiais pasinaudodavęs šiuo telefonu, o pagrindinis šio telefono naudotojas, t. y. S. Y.. Teismas, darydamas tokią išvadą, taip pat rėmėsi ir vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 4 d. žinute, siųsta M. B., kad kitą dieną jam yra ilgalaikis pasimatymas (t. 5, b. 1. 55), o pagal nuteistojo pasimatymų apskaitos kortelės nuorašą, 2021 m. birželio 5 d. S. Y. buvo suteiktas ilgalaikis vienos paros pasimatymas su sugyventine G. J. (t. 6, b. 1. 13–14). Tačiau tokia išvada prieštarauja plačiai žinomiems, žiniasklaidos paviešintiems Pravieniškių pataisos namuose egzistuojantiems nestatutiniams santykiams (pavyzdžiui: Delfi specialiojo korespondento D. S. išleistą knygą „Pravieniškių mafija“, taip pat https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/pravieniskiu-kaliniu-telefonuose-sokiruojantys-irasai-tai-lyg-siaubo- filmas-n-18.d?id=86026189# ir kt.), egzistavusiems nusikalstamų veikų padarymo metu. S. Y. nepriklausė nei būrio, nei patalpos vyriausiesiems, tą patvirtina ir jo užimama miegamoji vieta įkalinimo įstaigoje – kampinė prie išėjimo iš patalpos, labiausiai praeinama ir trukdoma, todėl akivaizdu, jog jis neturi privilegijuoto statuso, o patalpoje rastais telefonais galėjo naudotis tik tuo atveju, jei jam tokią galimybę suteikė neformalus patalpos vyresnysis. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad telefonu be S. Y. niekas iš įkalintųjų negalėjo naudotis, sietina su visišku kalėjimo papročių ir nestatutinių santykių nežinojimu. Todėl tai tėra tik prielaida, kuri su kitais byloje išnagrinėtais įrodymais taip pakankamai patikimai nebuvo ir negalėjo būti įrodyta.

6.13. Nuteistojo gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad su M. B. ir su I. P. per programėlę „Threema“ susirašinėjo būtent S. Y., o ne koks nors kitas kartu su juo bausmę atliekantis asmuo, patvirtina ir jo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu rastas lapas su užrašais, kuriame užrašyti S. Y. artimųjų (tėvo, mamos ir sūnaus) vardai, pavardės, gimimo datos ir mobiliojo ryšio telefonų numeriai, iš ko galima daryti išvadą, kad šis lapas priklauso S. Y.. Ant to paties lapo įrašyti M. B. „Threema“ vartotojo numeris „(duomenys neskelbtini)“, pažymėtas raide „M“ (atitinka M.), I. P. „Threema“ vartotojo numeris „(duomenys neskelbtini)“, pažymėtas raide „N“ (atitinka pravardę „(duomenys neskelbtini)“, kaip parodė I. P., buvo toks jo „nikas“ (vartotojo vardas)). Ekspertizė nustatė, kad visus šiuos įrašus rašė S. Y. (t. 7, b. 1. 24–25). Gynyba dėl šio įrodymo pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusi savo aiškią poziciją, kad tie visi įrašai daryti S. Y., jis patvirtino ir pats, to neneigė. Kad šalia jo artimųjų nurodyti ir I. P., ir M. B. kontaktai, jis paaiškino, kad nurodytas telefonas buvo laikomas šalia išėjimo iš patalpos ir šalia jo lovos, tai asmenys, kurie naudodavosi telefonu, prašydavo jo užrašyti ir kitus kontaktus. Atitinkamai ir lapas buvo laikomas ant prie jo lovos esančios spintelės. M. B. kurį laiką bausmę atliko tiek kartu su S. Y., tiek ir su kai kuriais kitais patalpoje gyvenusiais asmenimis, tačiau M. B. ryšiai su kitais patalpoje gyvenančiais asmenimis ikiteisminio tyrimo nustatinėjami nebuvo, o M. B. I. P. pažinojo tiesiogiai ir toks tarpininkas, kaip S. Y., M. B. reikalingas nebuvo. Todėl įrašai sąsiuvinyje rašyti S. Y. ranka tiesiogiai neįrodo, kad abonentas ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“) yra S. Y., tai tėra tik prielaida.

6.14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad (duomenys neskelbtini)“ yra būtent S. Y., nes vienoje iš pirmųjų žinučių I. P. jis prisistato kaip „(duomenys neskelbtini)“, o tai yra S. Y. pravardė. Tokią aplinkybę nurodė tiek I. P., tiek M. J., tačiau gynėjo teigimu, tokia pravardė nėra tik S. Y. pravardė. Gynėjas pažymi, kad įkalinimo įstaigose ir šnekamajame rusų žargone ,,(duomenys neskelbtini)“ yra daugiau ne pravardė, o būdvardis, patvirtinantis, kad asmuo yra jaunesnis už aplink esančius arba mažesnis. S. Y. buvo vadinamas ir „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bet kuris jaunesnis už I. P. asmuo šiam galėjo prisistatyti kaip „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad I. P. apie tai, su kuo bendrauja, galėjo ir suklysti, nes, kaip matyti iš atitinkamo laikotarpio pokalbių, turėjo sunkumų, suprasdamas su kuo bendrauja, todėl akivaizdžiai suklydo.

6.15. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi neatskleidžiant savo tapatybės veiksmų metu užfiksuotais duomenimis, kuomet sulaikius M. B., laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2021 m. spalio 18 d. (t. 10, b. 1. 32–37) jis prašė įvairių asmenų perduoti, kad jis prisiima kaltę, ir kad S. Y. neprisipažintų, pokalbyje mini S. vardą. Teisme M. B. pripažino, kad tai jo pokalbiai, tačiau aiškino apie S. Y. kalbėjęs, nes suprato, kad ir pastarasis yra įtariamas, manė, kad pareigūnai darė jam spaudimą prisipažinti, tačiau pastarasis nusikalstamoje veikoje nėra dalyvavęs. Remdamasis šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas samprotavo, kad visiškai nelogiška manyti, jog asmuo, nepadaręs nusikalstamos veikos, ypač labai sunkaus nusikaltimo, nežinodamas konkrečių jo aplinkybių, suprasdamas jam gresiančią bausmę (S. Y. jau atlieka bausmę už analogišką nusikaltimą), prisipažins dėl jo vien todėl, kad pareigūnai jam pasakys, jog kažkas kitas duoda parodymus. Gynėjo teigimu, tokia M. B. pozicija išplaukė iš jo žinomų S. Y. ankstesnio nuteisimo aplinkybių, kai S. Y., siekdamas, kad be pagrindo nebūtų kardomajame kalinime laikomas jo silpnos sveikatos tėvas, prisipažino dėl narkotikų kontrabandos, nebūdamas dėl to kaltas. Todėl toks jo susirūpinimas galėjo būti pagrįstas ir negali būti taip vienpusiškai aiškinamas, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas.

6.16. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nėra abejonių, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (kanapių pardavimas I. P. ir labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas), yra padaręs M. B., kuris dėl to pats ir prisipažįsta. Tačiau bendrininkas, padėjęs parduoti kanapes I. P., yra ne S. Y.. Kita vertus, bendrininkui nepagrįstai inkriminuota BK 260 straipsnio 3 dalis, kadangi iš to, kas nustatyta, bendrininkas geriausiu atveju žinojo tik apie dalį, o ne visą pas M. B. rastą narkotinių medžiagų kiekį, todėl tokiam bendrininkui, jeigu jis būtų nustatytas, inkriminuotina ne BK 260 straipsnio 3 dalis, o BK 260 straipsnio 1 dalis.

6.17. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo paskelbtas 2023 m. birželio 1 d., t. y. kai įsigaliojo BK pakeitimai, susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda, už kurią ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas S. Y.. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda išskirta į naują atskirą BK 260¹ straipsnį, tačiau nurodyti pakeitimai, subendrinant bausmes, nebuvo aptarti ir atitinkamai nebuvo įvertinti, o ankstesnis nuosprendis neperžiūrėtas.

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo S. Y. gynėjas advokatas Edmundas Luotė, nuteistasis M. B. bei jo gynėjas advokatas Gintaras Putvinskas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, byloje atlikusi įrodymų tyrimą (apklaususi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistą T. S.), sprendžia, kad nuteistųjų S. Y. bei M. B. padaryti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti, jiems paskirtos teisingos bausmės, jos nėra pernelyg griežtos.

Dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

9. Nuteistasis S. Y. ir jo gynėjas prašo jį (S. Y.) išteisinti dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, nes pasak jų neįrodyta S. Y. kaltė, o M. B. kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažįsta, tačiau teigia, kad šį nusikaltimą kaip ir kitus įvykdė ne bendrininkų grupėje, o vienas. Su pastaraisiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

10. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės yra nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-189-648/2016, Nr. 2K 23 697/2019, Nr. 2K-41-697/2021). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus dėl įrodymų vertinimo, pripažįstant nuteistųjų S. Y. ir M. B. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, konstatuoja, kad apygardos teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (I. P. parodymus, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ir veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės užfiksuotus duomenis), liudytojų (P. B., M. V., M. J.) parodymus, pagrįstai nustatė nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių.

11. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad M. B. ir S. Y. veikė bendrai, turėjo bendrą tikslą praturtėti iš prekybos narkotinėmis medžiagomis ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (susidedantį iš atskirų veikų, kurios pripažįstamos viena tęstine nusikalstama veika) pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

12. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-P-31-788/2021). Taigi, pirmas ir pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko (kaltininkų) sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai– nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt. – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

13. Šiuo konkrečiu atveju, remiantis M. B. parodymais ir kitais byloje esančiais duomenimis (specialistų išvadomis, M. B., I. P., S. Y. telefonų apžiūros metu, kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga, kuri patvirtina M. B. parodymus (išskyrus faktą, kad jis veikė ne kartu su S. Y.)), kad abu nuteistieji laikė, platino įvairias narkotines medžiagas turėdami tikslą praturtėti, nuolat bendravo tarpusavyje, M. B. visus veiksmus (dėl narkotinių medžiagų pardavimo, kainų, jų slėpimo) derino su įkalinimo įstaigoje esančiu S. Y..

14. Aplinkybes, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. M. B. pardavė I. P. 0,854 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o 2021 m. rugpjūčio 26 d. 92,63 g kanapių (antžeminių dalių), patvirtina M. B. parodymai apie tai, kad jis I. P. pardavinėjo žolę, amfetaminą, hašišą, kanapes, gal kokaino kartais. <...> prieš tai su I. P. susirašė kažkuria programėle, gal ir per ,,Threema“, gal telefonu, žmonės, kuriems reikėjo su juo susisiekti, jį (M. B.) rasdavo (t. 14, b. l. 188). I. P. parodymais apie tai, kad dėl įsigijimo tardavosi su S. (S. Y.) per programėlę, dėl kainos irgi su juo, dėl susitikimo vietos su B. (M. B.), pinigus perduodavo M. B. arba S. tėvui (t. 14, b. l. 190–191). 2021 rugpjūčio 19 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. I. P. susitiko su M. B.. Visą laiką I. P. buvo stebimas vizualiai bei techninių priemonių pagalba buvo naudotos garso fiksavimo techninės priemonės, kurių pagalba buvo užfiksuotas pokalbis (t. 2, b. l. 114–116). 2021 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1959035-21 patvirtina, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš popieriaus lankstinuko (SPP Nr. 161161), savanoriškai pateikta I. P., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,854 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 11,2 % (t. 2, b. l. 121–125).

15. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. fiksuotas I. P. susitikimas su M. B., kuris vyko adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuves „RIMI“, automobilių stovėjimo aikštelėje esančios taros supirktuvės. M. B., priėjęs prie automobilio TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsidarė dešinės pusės priekines dureles ir padavė I. P. baltos spalvos polietileninį maišelį, kurio viduje žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (t. 2, b. l. 146–148). 2021 m. rugpjūčio 15 d. apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota I. P. mobilaus ryšio telefono XIAOMI MI, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) apžiūra, o būtent programėlėje „Threema“ rasti susirašinėjimai. Nustatyta, kad šio telefono naudojo ID programėlėje „Threema“ yra vartotojas „(duomenys neskelbtini)“. Programėlėje „Threema“ rasti pokalbiai. Pokalbis su paskyra, kurios ID „(duomenys neskelbtini)“, kuriame be kita ko užfiksuoti ir pokalbiai dėl skolos grąžinimo ir narkotinių medžiagų mėginio pirkimo (t. 2, b. l. 175–205). Pokalbio turinys ir žinučių laikas atitinka jau nustatytas aplinkybes, kuomet 2021 rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. M. B. susitiko su I. P. prie Žirmūnų gatvėje esančios „Rimi“ parduotuvės ir perdavė jam pradžioje kanapių mėginį, o vėliau didesnį kiekį kanapių. Sulyginus šias aplinkybes su susirašinėjimo turiniu nustatyta, kad M. B. yra pokalbio metu nurodytas draugas, kuris atveža kanapes ir paima dalį pinigų, tačiau dėl pačio pirkimo ir pinigų sumokėjimo tariamasi su kitu asmeniu – „Threema“ vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pasivadinusiu (duomenys neskelbtini)“. 2021 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2080124-21 patvirtina, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš paminkštinto plastikinio maišelio, paimto 2021m. rugpjūčio 26 d. iš I. P., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 92,63 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,7 % (t. 2, b. l. 153–156).

16. Dėl psichotropinių medžiagų laikymo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be M. B. prisipažinimo, kaltę patvirtina 2021 m. spalio 20 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2451179-21, kurioje nurodyta, kad 2021 m. spalio 5 d. kratos metu paimtų pas M. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurios bendroji masė yra 0,212 g, ADB-BUTINACA ir 4-fluoro-ABUTINACA pėdsakai (t. 3, b. l. 45–52). 2022 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11-73 (22) nurodyta, kad pirminėje tirti pateiktos medžiagos masėje, nurodytoje Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2451179-21, - 0,073 g, yra 0,054 g grynos psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir 0,006 g grynos psichotropines medžiagos sintetinio kanabinoido 4-fluoro-ABUTINACA (t. 3, b. l. 67–68).

17. M. B. parodymai patvirtina aplinkybes dėl požeminėje automobilių aikštelėje laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kaip jau minėta pirmiau, M. B. kaltę pripažino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Detalesnius paaiškinimus (kiek prisiminė) davė ikiteisminio tyrimo metu. Dėl požeminėje aikštelėje laikytų narkotinių medžiagų kanapių dervos, psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-Binaca, ir heroino M. B. nurodė, kad kanapių dervą įgijo per programėlę, dalį laikė požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, už šiluminio vamzdžio Eitminių gatvėje, kitoje vietoje po oro ištraukimo anga laikė sintetinį kanabinoidą (t. 12, b. l. 198–200). 2021 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - požeminė automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), ir apžiūros metu rasti ir paimti: 2 vnt. tamsiai žalsvos spalvos dervos plytelės, juodos spalvos polietileninis maišelis su viduje esančiais geltonos spalvos milteliais, baltos spalvos popieriaus lankstinukas su viduje esančiais geltonos spalvos milteliais, baltos spalvos popieriaus lankstinukas su tamsios spalvos dėmėmis, viduje geltonos spalvos milteliais (t. 3, b. l. 120–125). 2021 m. gruodžio 23 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašte dėl sutapimo DNR duomenų registre nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant maišo dalies ir lankstinuko, tiriant pažymėta Nr. 2, paimtų 2021 m. spalio 5 d. apžiūrint požeminę stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), atlikus objektų DNR tyrimą genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 155). Byloje esanti 2021 m. lapkričio 3 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2556411-21 patvirtina, kad gelsvos spalvos miltelių iš popieriaus lankstinuko su rudos spalvos dėmėmis (paketas 411387), paimtų M. B. parodytoje slėptuvėje, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,028 g; geltonos spalvos miltelių iš popieriaus lankstinuko (paketas Nr. 411388), sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – ADB-BUTINACA ir 4-fluoro-ABUTINACA, kurių kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Centre nėra minėtų medžiagų standartinių pavyzdžių; geltonos spalvos miltelių iš juodos spalvos plastikinio maišelio (paketas Nr. 411393), sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – ADB-BUTINACA ir 4-fluoro-ABUTINACA, kurių kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Centre nėra minėtų medžiagų standartinių pavyzdžių. Dvi supresuotos augalinės kilmės medžiagos plytelės (paketas Nr. 411380) yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurių masė yra 95,731 g ir 96,961 g (t. 3, b. l. 130–135).

18. Aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini), laikytų narkotinių medžiagų patvirtina 2021 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta - M. B. parodyta slėptuvė, esanti (duomenys neskelbtini), kur apžiūros metu rastas ir paimtas juodos spalvos maišelis ir žalsvos spalvos paketas su kieta medžiaga (supakuotas į SPP Nr. 411395) (t. 3, b. l. 159–163). 2021 m. spalio 12 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2375117-21, kurioje nurodyta, kad rudos spalvos, sausa, supresuota augalinės kilmės medžiaga (5 vnt. briketų) iš žalsvos spalvos plastikinio paketo, supakuoto į juodos spalvos plastikinį maišą, apžiūros metu rasta M. B. parodytoje slėptuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 479,265 g (t. 3, b. l. 168–172).

19. Nusikaltimo aplinkybes dėl narkotinių medžiagų slėpimo kupste, esančiame prie šalutinio keliuko, patvirtina 2021 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta - M. B. parodyta slėptuvė, esanti (duomenys neskelbtini), kur apžiūros metu rasti ir paimti: popieriaus lankstinukas su viduje esančia plastilino konsistencijos medžiaga (t. 3 t., b. l. 183–189). 2021 m. lapkričio 4 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2564659-21, kurioje nurodyta, kad tirti pateikta supresuota rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios masė yra 77,536 g (t. 3, b. l. 194–197).

20. M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybes apie miškelyje slėptą psichotropinę medžiagą - sintetinį kanabinoidą. Jo nuomone, viename maišelyje buvo 5 g, o kitame – 4 g, kuriuos jis pateikė pareigūnams. Jis jo (kanabinoido) turėjo apie 250 g, kurį buvo padėjęs į termosą ir paslėpęs miškelyje prie Nemenčinės (t. 13, b. l. 39–42). 2022 m. sausio 17 d. specialisto išvada Nr. 11-74 (22) nustatyta, kad pirminėje tirti pateiktos medžiagos masėje, nurodytoje specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2375038-21, - 170,657 g, yra 126,457 g grynos psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA ir 20,138 g grynos psichotropines medžiagos sintetinio kanabinoido 4-fluoro-ABUTINACA (t. 4, b. l. 70–71).

21. 2021 m. spalio 6 d. parodymų patikrinimo metu M. B. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausos metu, jo parodytose vietose rasti ir paimti: gėlyne prie pastato (duomenys neskelbtini), užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos medžiaga viduje (supakuotas į SPP Nr. 0132204); griovyje Ežeraičio g., prie Aukštadvario k., Vilniaus r., plastikinis baltos spalvos 0,5 talpos butelis su mėlynos spalvos kamšteliu, kuriame buvo birios medžiagos likučiai (t. 4, b. l. 34–43). 2021 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2416465-21 nustatyta, kad baltos spalvos medžiagos gabalėlio iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio (paketas Nr. 0132204), 2021 m. spalio 6 d. rasto ir paimto gėlyne prie pastato (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, jo masė yra 0,306 g. Gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio 0,5 l užsukamo butelio (paketas Nr. 411375), 2021 spalio 6 d. rastų ir paimtų griovyje Ežeraičio g., prie Aukštadvario k., Vilniaus r., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 0,795 g (t. 4, b. l. 48–52).

22. Pirmiau išdėstyti duomenys ir nustatytos aplinkybės nekelia abejonių, o sutikti su M. B. ir/ ar S. Y. ginčijama aplinkybe, kad jie neveikė bendrininkų grupe, jog M. B. ne kartu su S. Y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nėra pagrindo.

23. S. Y. gynėjo nuomone, kyla abejonių dėl I. P. parodymų patikimumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. P. šioje byloje buvo apklaustas kelis kartus (t. 11, b. l. 14–15, 31–32, 45–46, 47–48, 49–50). Iš esmės analogiškai I. P. nurodė aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 14, b. l. 190–191). I. P. paaiškino apie S. Y. vaidmenį. Kai I. P. rūkydavo hašišą, jį imdavo iš vieno žmogaus, vardu S. (S. Y.). Pastarasis atlikinėjo bausmę, pasakydavo jam, kad susisieks jo (S. Y.) žmogus (M. B.). Visuomet atvykdavo tas pats žmogus su BMW 7 klasės automobiliu. Su S. susirašinėjo programoje „Threema“. Vėliau S. pakeitė savo „niką“, pasivadino „(duomenys neskelbtini)“. I. P. atpažino asmenį (M. B.), kuris S. nurodymu atvežė jam du kartus hašišo, taip pat per jį S. (Y.) perdavė 300 Eur (t. 11, b. l. 35–37). Visų apklausų metu jo parodymai buvo nuoseklūs, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl I. P. parodymų patikimumo. Tai objektyviai atsispindi ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. daiktų apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuotos I. P. mobilaus ryšio telefono XIAOMI MI, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini) apžiūros, o būtent programėlėje „Threema“ rasti susirašinėjimai apie skolos grąžinimą ir narkotinių medžiagų mėginio pirkimą (t. 2, b. l. 175–205).

24. 2021 m. lapkričio 18 d. daiktų apžiūros protokolo ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota M. B. mobilaus ryšio telefone esanti informacija patvirtina, kad M. B. dažnai bendravo su vartotoju (duomenys neskelbtini)“ (S. Y.) apie narkotinių medžiagų pardavimą, t. y. M. B. 2021 m. spalio 3 d. rašė - „Kam ten hašą šiandien paduot?” į kurį (duomenys neskelbtini)“ atsako: „Laukiu atsius kontaktą“. M. B., siųsdamas garso žinutes, aiškino (duomenys neskelbtini)“, kur yra slepiamos narkotinės medžiagos, 2021 m. spalio 3 d. 20.55 val. išsiuntė žinutę, „(...) nepalikau, probniką karoče prie namų požeminėj karoče, tai aš dabar važiuoju karoče dabar, tas plyteles 2 prisikabinau karoče, nes ten „tūpai“ numetęs esu, vakar iš tos degalinės sakau tą visa “blet” „kūlią“ buvau paėmęs, žinai, arčiau prisivešiu, ir tuoj atsiųsiu, pusvalandukas, atsiųsiu tau fotkę karoče to, o tu man siųsk kontaktą “vėjo nupūsto” tikslu. Jam privešiu tą probniką“. 2021 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini)“ bendravo su M. B. apie narkotinių medžiagų slėpimą, susitikimus su pirkėjais, gavo iš jo (S. Y.) nurodymus, siuntė narkotinių medžiagų nuotraukas : „Pas tave stuka likusi buvo tik is jos ir dabar dar 500 nurasiau kai maniskei davei truko tai tik 500 liko“. M. B. taip pat teiravosi dėl pardavimo kainų :„Po kiek man, m. pasakyt, hašas po kiek, aš jam daviau, dabar rašo, po kiek?“, į ką (duomenys neskelbtini)“ atsakė: „5,5“, „A jam po 5“. Susirašinėjimo metu (duomenys neskelbtini)“ M. B. nurodė kiek pirks narkotinių medžiagų ir kam kiek paduoti rašydamas: „Jo kaina pizda tu ką 200 paimsim tai pizda gausis dabar dar ir dvigubai saibų kaip minimum kekvenam po 13–14k nu ir kas dabar boh gerai jokauju ti boh vsioravno, tai pranesiu sen vakare kada tikslei kelinta nieko lest nereiks ten 300 bus 150 iskart baraniui ir uz kaskiek dienų likusius 150 jis viska pasiims supakuos paprasiau gerai kad tilptu ten tik nevaziok draugas be teisiu ok“ (t. 4, b. l. 116–141).

25. S. Y. gynėjo teigimu, nėra pagrindo tvirtinti, kad abonementas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“) yra S. Y.. Vis tik išanalizavus byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad programėlės „Threema“ naudotojas, kurio ID „(duomenys neskelbtini)“, yra S. Y., taip pat ir kurio „Threema“ ID numeris „(duomenys neskelbtini)“, slapyvardis (duomenys neskelbtini)“, vienas ir tas pats asmuo S. Y.. Atliekant M. B. mobilaus ryšio telefono apžiūrą nustatyta, kad programėlėje „Threema“ tarp kontaktų sąrašo rasti keturi kontaktai: slapyvardis „(duomenys neskelbtini)“, kurio „Threema“ ID numeris „(duomenys neskelbtini)“ (S. Y. senas prisijungimas); slapyvardis (duomenys neskelbtini)“, kurio „Threema“ ID numeris „(duomenys neskelbtini)“ slapyvardis (duomenys neskelbtini)“, kurio „Threema“ ID numeris „(duomenys neskelbtini)“ (S. Y. naujas prisijungimas). Pokalbių turinys apie narkotinių medžiagų pardavimą, kainas, narkotinių medžiagų slėpimą (t. 4, b. l. 116–141). 2022 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gauta informacija, jog vykdant nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimu, disponavimu, M. B. buvo vykdytojas, o dėl narkotinių medžiagų įgijimo, pardavimo, realizavimo, sprendimus priimdavo ir nurodymus M. B. duodavo asmuo, kuris naudojosi programėlė „Threema“ paskyra, kurios identifikacinis numeris yra „(duomenys neskelbtini)“. Užfiksuotų tekstinių žinučių turinys atitinka duomenis apie liudytoją M. J., kadangi M. J. atliko dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, kas atitinka žinutėje parašytą, kad „du atsėdėjo“. Apibendrinus tarnybiniame pranešime išdėstytą informaciją, nustatyta, kad būtent S. Y. organizavo nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, taip pat duodavo nurodymus M. B. dėl narkotinių medžiagų platinimo, taip pat būtent S. Y., žinodamas, kad M. J. yra paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos, apie tai, tikėdamasis, kad M. J. prisidės prie nusikalstamų veikų vykdymo, per programėlę „Threema“ informavo M. B. (t. 10, b. l. 72–76).

26. Liudytoja D. J. (šioje byloje atlikusi ikiteisminį tyrimą) pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad buvo apžiūrėtas I. P. telefonas, susirašinėjimas su kontaktu „(duomenys neskelbtini)“, pastarasis patvirtino, kad tai S. Y.. Įkalinimo įstaigos kameroje, kurioje gyveno S. Y., buvo rastas lapelis su M. B., I. P. užrašytais prisijungimo vardais, atlikus rašysenos tyrimą buvo nustatyta, kad tai rašė S. savo ranka (t. 15, b. l. 4–6). Teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus apeliaciniame skunde dėstomus gynybos argumentus, kad asmenys, kurie neva naudodavosi visiems prieinamu mobiliuoju telefonu, per programėlę „Threema“ rašė tekstines žinutes, prašydavo jo (S. Y.) ranka užrašyti ir kitus kontaktus (I. P., M. B.).

27. Liudytojas P. B. (tyrėjas) pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad įkalinimo įstaigoje buvo rastas telefonas, iš M. B. irgi buvo paimtas telefonas, kur atitiko slapyvardžiai, ir I. P. slapyvardžiai sutapo, taip buvo nustatyta, kad telefonas, rastas įkalinimo įstaigoje, priklausė S. Y. (t. 15, b. l. 12–14). Liudytojas M. V. (atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus) nurodė, kad slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“ identifikavo ir „pririšo“ prie S. (S. Y.) po duomenų analizės. Tiriant pokalbius ir juos analizuojant, buvo nustatyta, kad kiti įtariamieji I. P. ir M. B. bendrauja su tuo pačiu asmeniu minėtu slaptažodžiu, po kratos (duomenys neskelbtini) paėmė telefoną, kuris buvo naudojamas S., ir po analizės nustatė, kad tame telefone įdiegta programėlė buvo ta pati, kaip ir kitų asmenų, ,,Threema“, pagal jos nustatymus buvo likęs failas, iš kurio matėsi, kad nurodytas identifikacinis numeris ir slapyvardis atitiko tą asmenį (S. Y.), su kuriuo bendravo M. B. ir I. P. (t. 15, b. l. 14–15).

28. Nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo S. Y. gynėjo apeliaciniame skunde dėstomu argumentu, kad mobiliuoju telefonu, be jo ginamojo S. Y., naudojosi ir kiti laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys ir dėl šios priežasties susirašinėjimo tekstų turinio negalima priskirti jo ginamajam. Užfiksuotos tekstinės žinutės tarp M. B. ir S. Y. atitinka kitą byloje surinktą medžiagą. 2021 m. birželio 4 d. M. B. rašo asmuo programėlėje slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad rytoj eina į pasimatymą, grįš tik sekmadienį (t. 5, b. l. 55). Nuteistojo pasimatymų apskaitos kortelės nuorašas patvirtina, kad 2021 m. birželio 5 d. S. Y. buvo suteiktas ilgalaikis vienos paros pasimatymas su sugyventine G. J. (t. 6, b. l. 13–14). Aplinkybę, kad su M. B. ir su I. P. per programėlę „Threema“ susirašinėjo būtent S. Y., o ne kuris nors kitas kartu su juo bausmę atliekantis asmuo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina ir jo gyvenamojoje vietoje, Pravieniškių pataisos namų - atviroje kolonijoje atliktos kratos metu rastas lapas su užrašais. Šiame lape užrašyti S. Y. artimųjų (tėvo, mamos ir sūnaus) vardai, pavardės, gimimo datos ir mobiliojo ryšio telefonų numeriai, dėl ko darytina išvada, kad šis lapas priklauso S. Y.. Ant to paties lapo įrašyti M. B. „Threema“ vartotojo numeris „(duomenys neskelbtini)“, pažymėtas raide „M“ (atitinka M.), I. P. „Threema“ vartotojo numeris „(duomenys neskelbtini)“, pažymėtas raide „N“ (atitinka pravardę „(duomenys neskelbtini)“, kaip parodė I. P., buvo toks jo „nickas“ (vartotojo vardas)). 2022 m. gegužės 25 d. specialisto išvada Nr. 11-1112 (22) patvirtina, kad visus šiuos įrašus rašė S. Y. (t. 7, b. l. 24–25). Taip pat pritartina Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad M. B. susirašinėjimo su šiame telefone veikiančios programėlės „Threema“ vartotoju (duomenys neskelbtini)“ intensyvumas, didelis žinučių kiekis (t. 4, b. l. 119–127) patvirtina, kad vartotojas (duomenys neskelbtini)“ bendraujantis programėle „Threema“ yra S. Y.. Išdėstyti duomenys paneigia advokato Edmundo Luotės apeliaciniame skunde nurodytus teiginius apie tai, kad jo ginamasis S. Y. telefonu galėjo naudotis tik tuomet, kai jam tokią galimybę suteikė neformalus patalpos vyresnysis ir tai neva patvirtina jo ginamojo miegamoji vieta įkalinimo įstaigoje.

29. Nėra pagrindo pritarti ir apeliaciniame skunde dėstomam gynėjo argumentui, kad net jeigu remtis prielaida, kad programėlėje „Threema“ slapyvardžiais (duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinęs asmuo yra S. Y., jis galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Gynėjo nuomone, užfiksuoti susirašinėjimai neatskleidžia, kad visos ar dalis M. B. laikytų narkotinių medžiagų priklausė S. Y.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nutarties 6.6 punkte dėstomi S. Y. gynėjo argumentai, cituojami pokalbiai patvirtina, jog ir pats gynėjas sutinka, kad jo ginamasis su M. B. susirašinėja apie narkotinių medžiagų kainas, jų saugojimo vietas, tačiau, pasak gynėjo, aptartos žinutės suteikia informaciją apie abonento, priskiriamo S. Y., informuotumą apie medžiagas, kuriomis disponuoja M. B., tačiau neįrodo, kad jos visos ar dalis jų priklausė abonentui „(duomenys neskelbtini)“ ar/ir (duomenys neskelbtini)“.

30. Vis tik byloje užfiksuoti susirašinėjimai tarp M. B. ir S. Y. teisėjų kolegijai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad S. Y. pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tai patvirtina žinučių turinys, jose užfiksuoti pokalbiai apie gaunamus pinigus. Apžiūrėjus mobilaus ryšio telefoną „Samsung galaxy S7 Edge“, kuris paimtas kratos metu pas M. B., matyti, kad 2021 m. gegužės 26 d. „(duomenys neskelbtini)“ rašė: „O m. 1810 bendra su skola dabar“; 2021 m. gegužės 27 d. „(duomenys neskelbtini)“ rašė; „O su tuo n. pora savaiciu stabdisiu vapse 2,5k skoloi uzpiso biski taigu paduoda viska nes mano ten kaba“; 2021 m. gegužės 31 d. M. B. išsiuntė garso žinutę: „Tai vakare karoče, kai duosiu jam chymkę karoče, duosiu tau žinot karoče, nu tai va, užsirašyk, davė 200 M.“. Tą pačią dieną gauta tekstinė žinutė nuo „(duomenys neskelbtini)“: „O m. buvo 1800 su skola dave tik 1000 ir 200 tai liko skolos 600 ir dabar 1350 tai bendra 1950“; 2021 m. birželio 2 d. M. B. išsiuntė garso žinutę : „Davė A. štuką trys šimtai tam, nes praeitą kart jis ant 300, aš jam taip ir nedavežiau, ant ketvirto ėmė, aš jam daviau dabar ant 400, 400 – 17 gramų daviau“; 2021 m. birželio 8 d. 12 val. 6 min. 58 s užfiksuota, kad M. B. išsiuntė garso žinutę, kurioje sakė: „Draugas, nežinau ką jis tau sakė, esmė, kad turi, atėjo į mašiną, sako turiu 300, sako eurų, sako 250 už chymkę, 50 už šūdą, sako, tai dabar bendroj sumoj už viską pitichatka, (…)“, gautas atsakymas nuo „(duomenys neskelbtini)“: „Pidaras praniuhino paliubomu gaidis dabar nieko jam neduok kol viska nepaduos nes ir skola 200 ir dabar 600 nes uz suda tik 150 padave tai liko 350 ir dabar 250 ir skola dar 200“. Užfiksuoti ir pranešimai, kuriuose tariamasi dėl susitikimų vietos. Užfiksuotos žinutės, kur pasakojama apie narkotinių medžiagų slėpimą. 2021 gegužės 19 d. užfiksuotas susirašinėjimas, kurio metu M. B. nurodo „(duomenys neskelbtini)“ (S. Y.), kad slepia chimke gertuvėje: „Žinai „zajebys“ kuom, kad šitas „blet“ plastiko ten tos gertuvės žinai, storos, jos gerai užsisuka taip, žinai, atsukai stipriai, užsukai, žinai, (...) nu išneš tai aš abejoju ar išneš žinai gyvūnas ten dantim ten tą „blet“ gertuvę ten su „blet“ tos chimkės ten „blet“ 250 gramų, žinai, (...).“ į ką „(duomenys neskelbtini)“ atsako: „Givunai viska uzodze bet nenunes tikrai gertuves“(t. 5, b. l. 9–204). Tai tik nedidelė dalis pacituotų susirašinėjimų, tačiau žinučių vienas kitam (S. Y. M. B. ir atvirkščiai) turinys patvirtina abiejų nuteistųjų bendrus veiksmus, bendrą tikslą užsiimant narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba.

31. Atsakant į argumentą, kad galbūt ne apie visas narkotines ar psichotropines medžiagas galėjo žinoti įkalinimo įstaigoje esantis S. Y., atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau pacituotų žinučių turinys rodo, kad M. B. nurodymus duodavo būtent S. Y.. Net jeigu kuris nors veiksmas nebuvo detaliai žinomas S. Y., vis tik šiuo atveju pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai inkriminuotos ne atskiros septynios nusikalstamos veikos, o viena tęstinė nusikalstama veika. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad S. Y. su M. B. disponavo ne kuria nors viena narkotine ar psichotropine medžiaga o įvairiomis (kanapių derva, amfetaminu, heroinu, sintetiniu kanabinoidu ir kt.) pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytas ribas baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pakanka vien kanapių dervos kiekio, rasto užkasto žemėje, šalia (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje buvo užkasta 479,265 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo paslėpta irgi labai didelis kiekis - 192,692 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos. Labai didelis kiekis - kanapių dervos Rekomendacijose nurodomas 125 g. Taip pat nustatyta, kad požeminėje aikštelėje buvo paslėpta 5,316 g miltelių, kurių sudėtyje buvo nustatytas labai didelis kiekis - 3,865 g grynos psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA. Pagal minėtas Rekomendacijas labai didelis kiekis sintetinių kanabinoidų darinių grupei nurodomas 2,5 g. Taigi akivaizdu, kad psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekiai patvirtina baudžiamąją atsakomybę, įtvirtintą BK 260 straipsnio 3 dalyje, o ne kaip S. Y. gynėjas teigia, kad jo ginamojo nusikalstami veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Taip pat ir jo ginamojo vaidmuo ne kaip tarpininko parduodant nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o pilnavertis nusikaltimo vykdytojas.

32. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, Nr. 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-61-689/2020, Nr. 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, Nr. 2K-197/2009, Nr. 2K-295/2012, Nr. 2K-254/2013 ir kt.). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, Nr. 2K-197/2009, Nr. 2K-79/2012, Nr. 2K-295/2012, Nr. 2K-254/2013 ir kt.).

33. Iš 2022 m. vasario 23 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės (areštinės patalpose) protokolo buvo nustatyta, kad M. B. turėjo tikslą apsaugoti S. Y. nuo baudžiamosios atsakomybės. M. B. nenustatytam žmogui 2021 m. spalio 9 d. sakė: „ <...>E seni, perduok, kad aš viską imu ant savęs, kad niekas nieko neprisipažintų. Kaip? Ten žmogus kalėjime sėdi. Seni, tiesiog jeigu ką M. viską ima ant savęs, viską absoliučiai, vienas jisai, vsio, davai, davai <...>. 2021 m. spalio 18 d. vyko pokalbis tarp nenustatyto vyro ir M. B., kurio metu M. B. sakė „<...>Mano bendrininkas, karoče, lagery sėdi, jam 9 liko, taip pat 9 metai liko, kaltinimas, kad tipo su manim, aš viską sau, žinai prisiimu, na jis už kaifą sėdi, telefonu gal tiesiog kokių patarimų duotų, mentai pusę metų paskui subinę liko 9 metai, 3 metus sėdi 9 metai liko dar už trečią dalį Pravieniškėse sankcija turbūt, karočė, išsiųs jį. (...) Svarbiausia draugą ištraukti, blet sau viską prisiimsiu, kad visa tai aš, aš čia niekuo dėtas, nes jeigu jį ten prispausi, tai pyzda, nachui, niekas neišeis nachui <...> (t. 10, b. l. 32–37). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiriamos nusikalstamos veikos įrodymai negali būti vertinami atskirai, nepriklausomai vieni nuo kitų, taip pat neatsižvelgiant į bendrą nagrinėjamos situacijos kontekstą. Vilniaus apygardos teismas nuteistųjų kaltę grindė išsamia sistemine bylos aplinkybių analize ir vadovaudamasis įrodymų pagrindu suformuotu vidiniu įsitikinimu. Atsižvelgiant į bendrą įvykių seką akivaizdu, kad abu asmenys (S. Y. ir M. B.) veikė bendrai. Susitarimo nustatymas daugeliu atveju gali būti apskritai neįmanomas (nesant užfiksuotų pokalbių, filmuotos medžiagos), tačiau šioje byloje esant M. B. duotiems parodymams (išskyrus apie bendravykdytoją S. Y.), kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, taip pat nuteistojo I. P., liudytojų (D. J., P. B., M. V.) parodymai, slaptai užfiksuoti pokalbiai, susirašinėjimų analizė, telefonų apžiūros protokolai, nekelia abejonių dėl asmenų bendro veikimo. Tai, kad nenustatytas konkretus tyčios susiformavimo momentas, baudžiamajai atsakomybei kilti reikšmės neturi.

34. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą kasacinio teismo praktiką bei byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad S. Y. ir M. B. veikė išvien, t. y. inkriminuojamu laiku teismo nustatytomis aplinkybėmis juos siejo išankstinis susitarimas dėl labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo (platinimo), laikymo skirtingose vietose, turint tikslą nusikalstamai praturtėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų nusikalstamos veikos modelis buvo suderintas ir jie suvokė, jog disponuodami narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis veikia bendrai, iš anksto susitarę, turėdami vieningą tyčią ir tikslą.

Dėl kitų M. B. inkriminuotų veikų

35. Kitų nusikalstamų veikų, inkriminuotų M. B. (pagal BK 260 straipsnio 1 dalis, BK 259 straipsnio 1 dalis, BK 253 straipsnio 1 dalis, BK 300 straipsnio 2 dalis), kurias jis padarė atskirai, t. y. vienas, be S. Y., nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija, tačiau M. B. gynėjas advokatas Gintaras Putvinskis baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad, jo nuomone, M. B. neturėtų būti atskirai kvalifikuota nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jis turėjo vieningą tikslą - parduoti, platinti, laikyti, gabenti ar saugoti narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija su šia advokato nuomone nesutinka.

36. M. B. pareikštas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį dėl disponavimo narkotine medžiaga - kokainu ir jo perdavimo D. D.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios veikos nėra pirmiau aptartos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos tąsa, nes šiuo atveju M. B. kokainą įsigijo atskirai ir spontaniškai, t. y. mintis kilo po to, kai ant Tauro kalno, Vilniuje, automobilyje bendravo su D. D., su kuria susipažino „Čili“ picerijoje. Tai nustatyta remiantis jo paties bei D. D. parodymais.

37. M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jie su D. buvo prie stoties ant Tauro kalno, išgėrė šampano butelį ir nutarė pavartoti narkotinių medžiagų, nuvyko pas jo pažįstamą (nurodyti nepageidauja), įsigijo 1 g kokaino ir kartu su D. jį suvartojo (t. 3, b. l. 4–5). D. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jie buvo dviese su M. (B.). Kažkuriuo momentu M. išlipo iš automobilio. Buvo tamsu, ji nežino, kur jis nuėjo, nematė, kad jis buvo su kažkuo susitikęs. M. greitai grįžo į automobilį. Jis jai parodė, kad turi miltelius, sakė, kad jį pavaišino kažkoks asmuo. Ji paklausė, kas tai yra per medžiaga, jis paaiškino, kad tai kokainas. Abu pavartojo. Jai po to pasidarė bloga, pradėjo pykinti. Tada M. išsigando ir iškvietė greitąją pagalbą (t. 10, b. l. 136–139). Iš esmės analogiškai M. B. ir D. D. aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 14, b. l. 189; t. 15, b. l. 7–8). Iš byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą D. D. matyti, kad atlikus surinktų duomenų analizę padaryta išvada, kad nors D. D. ir pasivaišino kokainu, kurį davė M. B., jį iš karto suvartojo, todėl jai nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1–2 dalis (t. 10, b. l. 143–147). Taip pat nėra byloje jokių duomenų, kurie paneigtų M. B. ar D. D. nurodytas kokaino įgijimo ir vartojimo aplinkybes bei sąsajas su S. Y..

38. M. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas taip pat ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl to, kad turėdamas du tikslus – dalį narkotinės medžiagos- kokaino suvartojo pats, o dalį išplatino – pavaišino D. D.), BK 253 straipsnio 1 dalį (laikė kaltinime nurodytus šaudmenis (duomenys neskelbtini)), BK 300 straipsnio 2 dalis (laikė suklastotą asmens tapatybės kortelę). Teisėjų kolegija patikrino byloje surinktus duomenis, kurie pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais M. B. kaltę. Dėl šių nusikalstamų veikų ginčo nėra, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų, M. B. kaltę pripažįsta pilnai, todėl plačiau teisėjų kolegija apie tai nepasisako.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

39. Nuteistojo (S. Y.) gynėjas prašė jo ginamąjį išteisinti, o nuteistasis M. B. prašė sumažinti jam paskirtą bausmę. Dėl S. Y. kaltės teisėjų kolegija pasisakė pirmiau. Tenkinti pateiktus prašymus ir mažinti paskirtas bausmes pagrindo nėra.

40. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo nesant pagrindo taikyti nuteistiesiems nei BK 62 straipsnio, nei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nė vienas nuteistasis neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie nusikalstamas veikas, nuoširdžiai nesigailėjo ir nepadėjo išaiškinti šią veiką. Nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų alternatyvių aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė lengvinančių aplinkybių, be to, nėra pagrindo konstatuoti ir nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių.

42. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-221-976/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.). Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui reikšmingų duomenų visumą, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neįžvelgia pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju straipsnių sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas nuteistiesiems M. B. ar S. Y. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

43. BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta alternatyvų neturinti laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. Y. 12 metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, bet pagrįstai nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias dvi aplinkybes – veiką padarė recidyvistas ir bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad jis jau teistas už labai panašaus pobūdžio veiką – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą, šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas ir šiuo metu vis dar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti vidurkio, nėra akivaizdžiai per griežta.

44. Nors S. Y. gynėjas prašo jo ginamąjį išteisinti ar jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau taip pat nurodo, kad nevertinti nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 260¹ straipsnio pakeitimai, t. y. neperžiūrėtas ankstesnis nuosprendis, kuriuo jo ginamasis buvo nuteistas už psichotropinių medžiagų kontrabandą, o bausmės subendrintos. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu S. Y. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 red.) (dvi veikos), 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir paskyrus bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, pastarosios vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos tarpusavyje ir S. Y. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Susipažinusi su LITEKO (teismų informacinėje sistemoje) esančiu nuosprendžiu, kuris yra peržiūrėtas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, teisėjų kolegija pastebi, kad net ir peržiūrėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendį, S. Y. padėtis niekaip nepašvelnėtų.

45. Sutiktina, kad po apeliaciniame skunde minimo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžio priėmimo pasikeitė teisinis reguliavimas dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeista BK 199 straipsnio redakcija ir įtvirtintas naujas BK 260¹ straipsnis. Šį įstatymą palyginus su nusikaltimų padarymo metu galiojusia BK 199 straipsnio 3 dalies redakcija (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) matyti, jog pagal seną BK 199 straipsnio 3 dalies redakciją asmuo būtų baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Naujai įsigaliojusiu įstatymu už BK 199 straipsnio 3 dalyje padarytą veiką, susijusią su narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda, atsakomybė perkelta į BK 260¹ straipsnį, kuriame baudžiamoji atsakomybė diferencijuojama pagal gabentų draudžiamų medžiagų kiekį be tikslo tas medžiagas platinti turėjimą. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendyje konstatuotas faktines aplinkybes matyti, kad S. Y. nuteistas dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos, už kurią šiuo metu atsakomybė numatyta BK 260¹ straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta nuo 10 iki 18 metų laisvės atėmimo bausmė, bei už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą, neturint tikslo jų platinti, už ką dabar atsakomybė įtvirtinta BK 260¹ straipsnio 1 dalyje, numatančioje laisvės atėmimą iki 2 metų bei laisvės atėmimo bausmei alternatyvias veikas. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kadangi nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 260¹ straipsnio 5 dalies redakcija nuteistojo teisinės padėties nešvelnina, priešingai, ją griežtina, veikos kvalifikacija būtų palikta pagal nusikalstamos veikos metu galiojusią BK 199 straipsnio 3 dalies redakciją (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), o kitos nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į BK 260¹ straipsnio 1 dalį neturėtų įtakos galutinei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtai subendrintai bausmei, nes esminis S. Y. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtą 12 metų laisvės atėmimo bausmę įtakojantis straipsnis yra BK 260 straipsnio 3 dalis (už jį paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė). Be to, teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas bausmes turėjo teisę pridėti gerokai didesnę neatliktos bausmės dalį (nuo 6 metų 6 mėnesių 6 dienų), tačiau pridėjo tik tris metus. Didesnė neatliktos bausmės dalis galėjo būti pridėta net ir perkvalifikavus vieną kontrabandos nusikalstamą veiką į minėtą švelnesnį BK straipsnį, todėl teisėjų kolegijai konstatavus, kad S. Y. buvo pridėta ir taip pakankamai maža Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu S. Y. paskirta galutinė subendrintą bausmė yra teisinga ir nėra per griežta.

46. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertino, kad jis padarė 1 nesunkų, 2 apysunkius, 1 sunkų ir 1 labai sunkų nusikaltimą, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje įtakojo laisvės atėmimo bausmės trukmę. Pritartina pirmosios instancijos teismo nurodytai aplinkybei, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis kaltę dalyje dėl savo veiksmų pripažino, tačiau neigė jam pareikštą kaltinimą dalyje dėl bendrininkavimo su S. Y.. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad faktą, jog M. B. kaltę dalyje dėl savo veiksmų pripažino, savo noru parodė pareigūnams dalį laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, teismas vertino kaip palankiai M. B. charakterizuojančią aplinkybę. Dėl pastarosios nusikalstamos veikos nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės - veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei veikas (šią ir kitas, dėl kurių kaltės ir skirtų bausmių neginčija) padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

47. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. teisiamas 5 kartą. Paskutinį kartą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jam buvo skirta su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko 2020 m. gegužės 5 d. Pažymėtina, jog už nusikalstamų veikų padarymą M. B. buvo skiriamos ir laisvės atėmimo bausmės (BK 180 straipsnio 1, 2 dalys). Dar anksčiau buvo taikytas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas (BK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau M. B. ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Išdėstytos aplinkybės rodo nuteistojo M. B. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, susiformavusias jo paties vertybines orientacijas ir duoda pagrindą jį vertinti kaip asmenį, linkusį sistemingai pažeidinėti įstatymus. Akivaizdu, kad M. B. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, poelgių neanalizuoja. Taigi, įvertinus nuteistojo M. B. padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas M. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė tinkamai individualizuotas ir teisingas bausmes, taip pat ir galutinę subendrintą bausmę. Taip pat nėra įstatyme numatytų sąlygų, pagrindžiančių galimybę taikyti BK 75 straipsnio, BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl pinigų konfiskavimo

48. Nuteistasis M. B. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti 1 060 Eur kaip pajamas, gautas iš nusikalstamos veikos. Iš 2021 m. spalio 18 d. nutarimo dėl pinigų perdavimo saugoti nustatyta, kad 2021 m. spalio 5 d. asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti metu iš M. B. paimti 1 060 Eur (t. 6, b. l. 148). Šiems pinigams skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ( t. 6, b. l. 151–152), vėliau tęsiamas (t. 6, b. l. 154–155, 157–158, 165–166). Apeliaciniame skunde M. B. teigė, kad pinigai priklauso jo motinai. Tokį M. B. paaiškinimą teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų, juolab, kad vėliau M. B. nesilaikė pozicijos, jog mama apie tai galėtų paliudyti.

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad M. B. nuteistas už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tai reiškia, kad vykdydamas šią veiką turėjo dideles grynųjų pinigų sumas, kurias gavo už prekybą minėtomis medžiagomis. Tokio pobūdžio bylose dažnai nuteistieji paaiškina, kad rasti ir paimti pinigai priklauso tretiesiems asmenims, tačiau byloje užfiksuoti susirašinėjimai apie pinigų sumas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad tai pinigai, gauti už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuos pinigus konfiskavo (kaip pajamas, gautas iš nusikalstamos veikos). Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti šias pinigines lėšas, tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

50. Lietuvos apeliacinis teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrių, prašydamas parinkti nuteistajam M. B. gynėją (t. 15, b. l. 148). 2023 m. lapkričio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį ir paskyrė advokatą Aleksandrą Palamarčuką M. B. gynėju, kurį parinko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius (t. 15, b. l. 151, 152). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos M. B., išlaidų suma yra 407, 50 Eur (t. 16, b. l. 3–5). Į 2024 m. sausio 22 d. suplanuotą teismo posėdį atvyko advokatas Gintaras Putvinskis, pateikė advokato orderį ir nurodė, kad gins M. B., su kuriuo sudarė teisinių paslaugų sutartį. Teisėjų kolegija atleido advokatą Aleksandrą Palamarčuką nuo tolesnio dalyvavimo teismo posėdyje (t. 15, b. l. 209–212).

51. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgus į pirmiau išdėstytą situaciją, M. B. pageidavimą, jog jį gintų konkretus advokatas, į tai, kad M. B. atliks ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. B. nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų M. B. ir S. Y. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš M. B. nepriteisti.

Teisėjai Jūratė JakubonienėVirginija LiudvinavičienėJustas Namavičius